Išbandymai žmogui – bausmė ar dovana? Kalba

Išbandymai žmogui – bausmė ar dovana?

Kiekvienas žmogus savo gyvenime ištveria tam tikrus sunkumus, kurie gali pakeisti žmogaus mąstyseną ateityje. Su ištikusiomis bėdomis kiekvienas susitaiko ar susidoroja skirtingai. Vieni negali jų ištverti ir pradeda jausti skausmą viduje, pasiduoda arba griebiasi savižudybės. Tačiau kiti išlieka ryžtingi po sunkių išbandymų – tokie žmonės pasižymi vertybėmis kaip viltis, tikėjimas, stiprybė ir nepasidavimas. Galiausiai, kyla klausimas: ar šie išbandymai yra agoniją sukelianti bausmė, ar patirties ir stiprybės suteikianti dovana?

Pirmiausia, gyvenimo siunčiami išbandymai yra dovana, nes žmogus, kuris yra juos ištvėręs, tampa įsitraukęs į visuomenę ir įpareigotas kalbėti bei dalintis savo išgyvenimais su kitais. Kai pasaulis pradeda gyventi ekstremaliomis sąlygomis, tai pradeda turėti neigiamos įtakos bendruomenei. XX a. pirmos dalies prancūzų – alžyriečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas Alberas Kamiu taip pat buvo socialiai įsitraukęs asmuo. Pasisakė prieš mirties bausmę, peikė prancūzų elgesį su Alžyro gyventojais bei palaikė Rytų Berlyno sukilimą. Be to, jis buvo filosofas ir egzistencialistų atstovas – jo kūriniuose vaizduojamos absurdiškumo, maišto, estetikos ir etikos temas. Jo romanas „Maras“ – gilus ir provokuojantis kūrinys, kuriame galima įžvelgti žmonijos reakciją į nehumaniškus įvykius iš epidemijos perspektyvos. Kamiu naudoja maro apibūdinimą kaip metaforą, atskleidžiančią žmonių egzistencijos prasmę ir išbandymus. Kūrinio siužetas vyksta rašytojo gimtajame mieste Orane. Netikėtai šio miesto kiemuose, gatvėse pradėjo veistis ir dvėsti labai daug žiurkių. Miestiečiai iš pradžių buvo susirūpinę šia problema, tačiau po kurio laiko prisipratino prie naujų aplinkybių ir pradėjo tai ignoruoti. Tačiau pagrindinis kūrinio veikėjas daktaras Bernardas Rijė išliko susirūpinęs – jis tyrinėjo susidariusią situaciją ir spekuliavo, kad tai turės neigiamų pasekmių visuomenei. Jo spėlionės tapo tikrove – miestą užklupo maro epidemija. Iš pradžių valdžia nepripažino daktaro nuomonės ir nenorėjo paskelbti karantino, todėl Rijė pradėjo viešai reikšti artėjančius pavojus. Tik tuomet, kai situacija tapo nebevaldoma, valdžia nusprendė uždaryti miestą. Daktaras Rijė privalėjo padėti ir gydyti ligonius, matė kaip stipriai serga ir miršta žmonės, jo draugai. Kūrinio pabaigoje atskleidžiama, kad įvykius pasakojo pats daktaras. Tai rodo jo įsitraukimą į visuomenę, norėjimą padėti kitiems, dalintis savo žiniomis ir potyriais, kad jie nebesikartotų. Deja, veikėjas numatė, kad maras dar sugrįš. Panaši situacija įvyko po mažiau nei šimtmečio metų, kai realybėje pasaulį užklupo moderni maro epidemija – COVID – 19. Prasidėjus šiai pandemijai daug gydytojų ir mokslininkų informavo apie ligos pavojus, tačiau visuomenė į tai žiūrėjo pro pirštus – nesuprato jos rimtumo. Tačiau, kai vis daugiau ir daugiau žmonių pradėjo žūti, tik tada buvo paskelbtas karantinas. Nors buvo sunku būti uždarytiems namuose nuo kitų žmonių, visuomenė suprato, kad tai yra vienintelis būdas nesusirgti neapkrėsti kitų. Ši izoliacija lyg suvienijo visuomenę ir tik taip pavyko sutramdyti šią epidemiją. Taigi, žmogui siųsti išbandymai įpareigoja jį dalintis savo patirtimi ir įsitraukti į visuomenę, kad šie sunkumai nepasikartotų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!