Investicijos į auksą

ĮVADAS Investicinis auksas – tai viena labiausiai istoriškai pasiteisinusių priemonių išsaugoti savo kapitalą. Visais laikais buvo siekiama kuo daugiau išgauti ir nusipirkti aukso. Išmintingi žmonės visada laikydavo dalį savo turto aukso pavidalu (monetos, luitai, aukso juvelyriniai dirbiniai ir kt.). Auksas yra visuotinai pripažinta prekė, kuri perkama ir parduodama visame pasaulyje. Būtent auksas daugelyje šalių sudaro reikšmingą finansinių rezervų dalį. Siekiant išsaugoti savo valiutos stabilumą, šalys dengia savo valiutas auksu. Ilgą laiką auksas daugelio investuotojų buvo laikomas vienu iš labiausiai patikimų ir pelningų įrankių investicinio portfelio formavimui. Tad reiktų apžvelgti, kuo toks auksas patrauklus kaip finansinė priemonė, taip pat apžvelgti aukso rinką ir kainų pokyčius. Darbo tikslas – išanalizuoti investicinį auksą ir nustatyti ar verta investuoti į auką. Darbo uždaviniai: • Apibūdinti auksą kaip investicinę priemonę; • Išnagrinėti aukso rinką; • Išanalizuoti aukso kainas ir jų kitimus. Darbo objektas – auksas ir investicijos į šį tauriųjų metalą. Darbo metodai: • Mokslinės literatūros analizavimas; • Straipsnių analizavimas. • Duomenų bazių analizavimas. 1. AUKSAS KAIP INVESTICINĖ PRIEMONĖ Auksas yra pagrindinis ilgalaikio investicinio portfelio turtas. Šimtmečius, o ypač finansinio nuosmukio laikais ar kai kitais instrumentais būdavo negalima pasitikėti, investuotojai stengėsi surasti geriausią būdą apsaugoti savo kapitalą, o auksas tam būdavo gera priemonė. Jis siūlydavo investuotojams draudimą nuo ekstremalių kito turto vertės šuolių. Aukso investicija tinka konservatyviems žmonėms arba bent jau tiems, kurie savo investicijų pakete nori turėti „inkarą“. Investavimo specialistų vertinimu, protingai subalansuotame investicijų portfelyje turėtų būti apie 5-25% luitų ar monetų. Taip pat jie teigia, kad geriau neinvestuoti į grynąjį auksą skolintomis lėšomis ir perspėja, kad tai yra ilgalaikė, mažiausiai 3-5 metų, investicija, todėl specialistai nepataria pirkti aukso trumpalaikiais spekuliaciniais tikslais. Investicinis auksas – tai aukščiausios prabos auksas, kuris oficialiai išleistas, pripažintų gamintojų šalyse ir yra prieinamas luitų ir monetų pavidale. Sandoriai vykdomi su aukso luitais, kurių grynumas yra ne mažesnis 995 dalių aukso tūkstantyje dalių lydinio, t.y. 995 prabos, ir atitinka 23,88 karatų, o taip pat su auksinėmis monetomis, kurių laida prasideda nuo 1800 metų, ir jų grynumas yra ne mažesnis 900 dalių aukso tūkstantyje dalių lydinio. Aukso monetų kaina rinkoje priklauso nuo turimo sudėtyje aukso kiekio, o ne nuo nominalinės vertės, kuri yra pažymėta išorinėje monetos pusėje, ar nuo to, kad moneta yra reta. Turbūt daugeliui pradedančiųjų investuotojų iškyla klausimas investuojant į auksą ką pasirinkti – monetas ar aukso luitus? Savų privalumų turi tiek aukso luitai, tiek monetos. Pavyzdžiui, 50 g aukso luite 1 g kaina mažesnė nei vienos Trojos uncijos (31,1034807 g) monetoje, tačiau laikui bėgant moneta gali įgyti papildomą numizmatinę vertę, todėl ilgalaikėje perspektyvoje gali atnešti didesnį pelną nei aukso luitas. Tačiau luitus sveriančius daugiau nei 1 kilogramą, pasirenka stambūs investuotojai ir bankai, o tarp privačių investuotojų patys populiariausi yra vienos Trojos uncijos monetos (31,1035g) ir 100g aukso luitai. Jų komisinis mokestis pats mažiausias, dėl to tokių dirbinių kaina yra pati naudingiausia, nes ji nedaug skiriasi nuo gryno aukso kiekio, esančio sudėtyje, vertės. Savo santaupas auksu paversti nusprendęs žmogus pirmiausia turi žinoti, kad ne visas auksas tinka investicijoms. Masinės gamybos juvelyriniai dirbiniai – visiškai netinkamas pasirinkimas, nebent tai yra koks nors antikvarų ieškomas dirbinys, nes paprastų žiedelių ar auskarų praba žymiai mažesnė nei grynų aukso luitų ar monetų. Specialistai perspėja, kad jeigu perkant juvelyrinius dirbinius tikimasi investuoti į auksą, o ne į meno kūrinį, vėliau gali laukti didelis nusivylimas. Juvelyriniai dirbiniai turi meninę vertę, bet realiai turimo juose aukso kaina, pirkimo metu, yra žymiai aukštesnė už aukso biržos kainą. O bandant parduoti, siūloma kaina už realiai turimą aukso kiekį juvelyriniuose dirbiniuose, yra kelis kartus mažesnė už aukso biržos kainą. O investicinio aukso kaina yra artima biržos kainai, kuri nustatoma pagal aukso paklausą ir pasiūlą pasaulinėse rinkose. Perkant arba parduodant investicinį auksą, skirtumą su biržos kaina sudaro tik keli procentai. Be to, investicinio aukso tiekimas ir įsigijimas Europos Sąjungos šalių teritorijoje neapmokestinamas pridėtinės vertės mokesčių ir muito mokesčiais, o sandoriams su tauriaisiais metalais ir aksesuarais priskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis 21%. Investicinio aukso šiais laikais gali įsigyti kiekvienas Lietuvos fizinis ar juridinis asmuo, disponuojantis bent keliais šimtais atliekamų litų. Investicinio aukso rinka atvira bet kokio storio piniginei. Galima įsigyti nuo mažiausio 1 g tesveriančio aukso luitelio iki didžiausio kilogramą sveriančio ir kainuojančio nuo 80000 Lt luito arba galima įsigyti progines monetas, kurių pigiausios kainuoja nuo 200 LT, o brangiausių kaina siekia iki kelių tūkstančių. Dabar, kai ir Lietuvos rinkoje veikia kelios įmonės, atstovaujančios žinomoms pasaulio monetų kalykloms, siūlančioms ne tik auksinius pinigus, bet ir aukso luitus, investicinio aukso pirkimo procedūra tapo gana paprasta. Užtenka susisiekti su įmonių atstovais ir išsiaiškinti, ką jie gali pasiūlyti. Lietuviai aukso prekeiviai demonstracinius pavyzdžius laiko komercinių bankų seifuose, todėl būsimi klientai gali juos apžiūrėti ir pačiupinėti ir išsirinkti. Tada forminamas sandėris, klientas sumoka už pasirinktą būsimą pirkinį ir aukso monetų kalykla jį tuoj pat išsiunčia į Lietuvą skubia apdrausta siunta. Pirkinio perdavimas klientui vyksta viename banko seifus aptarnaujančių biurų, jei pirkinys yra didelis ir brangus. Perdavimo metu užpildomas priėmimo ir perdavimo aktas, jame nurodoma investicinio aukso kiekis, jo sertifikato numeris ir įrašoma klientą identifikuojanti informacija. Užsisakius aukso plytelę, sveriančią gramą ar kelis, neteks dalyvauti tokioje procedūroje. Paprasčiausiai ta plytelė, apdrausta su visais sertifikatais ir kokybės pažymėjimais, bus pristatyta klientui per skubių siuntų gabenimo kurjerį. Saugiausia didelius dirbinius laikyti individualiuose banko seifuose, taip pataria dauguma aukso pardavėjų. Šiuo metu bankų seifų paslaugas teikia apie 100 Lietuvos komercinių bankų filialų. Nutarus pasidėti saugoti auksą į banką patariama pasiteirauti, ar tikrai konkrečiame padalinyje yra laisvų seifų, kokio jie dydžio, kokia nuomos kaina ir kitos sąlygos. Kadangi aukso luitai nedideli, patartina nuomotis pačius mažiausius seifus, nes tai turėtų sudaryti mažesnes išlaidas. Saugomo aukso vertės ir nuomos kainos santykis neturėtų viršyti 1% per metus. Jeigu seife lieka vietos, jame patartina saugoti ir kitą asmeninį turtą arba svarbius dokumentus. Norint laikyti auksą namie, rekomenduojama patiems įsigyti seifą. Jis turi būti atsparus įsilaužimams ir ugniai. Perkant seifą, svarbu atkreipti dėmesį į jo matmenis, naudingą vidaus tūrį, masę, spynos tipą, galimybę keisti spynos kodą. 2. INVESTICINIO AUKSO RINKA Investicinio aukso rinka yra visame pasaulyje. Daugelį metų, auksas buvo vertinamas kaip pasaulinė valiuta, žaliava, investicija ar paprasčiausias prabangos objektas. Šiuo metu aukso paklausa dažnai viršydavo pasiūlą. Taip būdavo dėl kelių priežasčių. Auksas yra paklausus visame pasaulyje. Paklausa paprastai yra ne tokia stabili kaip pasiūla – tuo būtų galima iš dalies paaiškinti kainų nepastovumą. Tad reiktų aptarti, kas sudaro aukso pasiūlą ir paklausą. Kalbant apie aukso pasiūlą yra išskiriami 3 pagrindinės grupės: aukso gavyba, aukso perdirbimas bei centrinių bankų pardavimai. Istoriškai aukso kasyklų gavyba sudarydavo didžiąją dalį kasmetinės aukso pasiūlos (1970 metais sudarė beveik 80% visos pasiūlos, nuo to momento vis po truputi mažėjo ir pastaruoju metu sudaro šiek tiek daugiau nei 60%). Perdirbamas auksas - tai į aukso luitus išlydyti papuošalai arba pramonėje naudotas auksas. Ši aukso pasiūlos grupė tokia aiškia tendencija kaip kad aukso gavyba nepasižymėjo. Dažniausiai daugiau aukso yra perdirbama tada, kai aukso kaina kyla, būtent tai ir vyko paskutinį dešimtmetį. Centriniai bankai yra vienas iš stambiausių aukso rinkos žaidėjų, todėl jų veiksmai gali gana stipriai įtakoti aukso kainos judėjimą. Centrinių bankų pardavimai vėlgi yra ganėtinai nepastovūs. Kartais pasauliniai centriniai bankai iš grynųjų pardavėjų tampa grynaisiais pirkėjais, t.y. kai sumoje jie akumuliuoja auksą, o ne jį pardavinėja. Šiuo metu centriniai bankai turi apie ketvirtadalį pasaulio aukso atsargų, tai yra apie 32 tūkst. tonų. Daugiausia aukso turi JAV (8 133,5 t) ir Vokietija (3 390 t). Lietuvos bankas turi apie 5,8 t gryno aukso. Lietuvos auksas saugomas Anglijos centriniame banke. Lietuvos bankas juo nespekuliuoja, tačiau naudoja kaip užstatą. Analizuojant aukso paklausą, ją galima būtų suskaidyti į tris pagrindines grupes: juvelyrika, pramonė arba technologijos bei investicijos (1 pav.). Istoriškai didžioji dalis paklausos atkeliaudavo iš juvelyrikos sektoriaus, atsižvelgiant į praėjusių 5 metų vidurkį paklausa sudarė vidutiniškai 58 %. Investicijos sudarė maždaug 31 %, o pramonė pasižymi gana stabilia aukso paklausa, kuri svyruoja apie 10 – 15%. Tiksliai žinant aukso pasiūlos ir paklausos šaltinius bei išsamiau pastudijavus World Gold Council pateiktas ataskaitas galima drąsiai teigti, kad būtent didėjanti paklausa iš investuotojų pusės buvo tas pagrindinis veiksnys, stūmęs aukso kainą į viršų iki 2012 metų. 1 pav. Aukso paklausos 5-erių metų vidurkis Tarp didžiausių rinkos žaidėjų galima būtų paminėti tokias šalis kaip Kinija ir Indija, kurios turi gana didelius užsienio valiutos rezervus bei gana stipriai akumuliuoja taurųjį metalą. Šios šalys yra aukso supirkimo lyderės. Bet pastaruoju laikotarpiu nurimo Kinija, kurios gyventojai yra užsiėmę Rudens vidurio švente. O Indijoje šiais metais aukso importo muitas buvo pakeltas nuo 6 iki 8 proc. Indijos vyriausybė nori apriboti aukso importą, bandydama padėti sumažinti šalies einamosios sąskaitos deficitą. Bet pastarasis žingsnis turės mažai įtakos importui, kadangi Indijos vartotojai noriai investuoja lėšas į auksą, o kritusios tauriojo metalo kainos dar labiau padidino jo paklausą. Nukritus aukso vertei, galimybė įsigyti šio metalo ypač domina Azijos investuotojus. Apie lietuvių investuotojų laikomų aukso atsargų kiekį spręsti sudėtinga, nes nėra oficialios statistikos. Maža dalis Lietuvos investuotojų galėjo būti investavę į su auksu susijusias finansines priemones. Tačiau labiausiai auksas lietuvių namuose turėtų būti aptinkamas fizine forma – juvelyrikos dirbinių, monetų ar investicinių aukso luitelių. Kartu su kritusiomis kainomis rinkoje, šio turto vertė taip pat sumažėjo. Bet vargu ar šiandien paprastam lietuviui verta priimti karštakošiškus sprendimus, kai padėtis rinkoje nesistabilizavo. Ypač jei aukso dirbiniai laikomi kaip ilgalaikė investicija ar iš viso yra tapę šeimos vertybe. Tad šiuo metu geriau nedaryti skubotų sprendimų. Kiekviena rinka yra stimuliuojama skirtingų socio-ekonominių ir kultūrinių veiksnių. Besikeičiančios demografinės ir socio-ekonominės sąlygos daugelyje šalių, kuriose auksas yra paklausus, gali turėti įtakos pasaulinės paklausos tendencijoms. Kadangi aukso paklausą veikia skirtingi veiksniai, ypač jautrūs makroekonominės aplinkos kaitai skirtinguose pasaulio regionuose, jos dinamiškumą yra gana sudėtinga suprasti bei paaiškinti. 3. AUKSO KAINA 3.1 Aukso vertės nustatymo būdai Šiuolaikinėje ekonominėje sistemoje praktiškai visų finansinių instrumentų kaina yra apskaičiuojama atsižvelgiant į planuojamus ateities pinigų srautus. Tarkime investuojant į akcijas galima tikėtis dividendų bei pelno augimo, investuojant į obligacijas yra mokamos fiksuotos palūkanos, na o investuojant į nekilnojamą turtą galima gauti tam tikras nuomos pajamas ir pan. Ar įmanoma panašiai įvertinti aukso kainą? Deja, ne. Tačiau kalbant apie auksą galima būtų išskirti kitus du jo vertės nustatymo būdus. Pirmasis būdas yra labai paprastas, t.y. kai aukso kaina apskaičiuojama pagal tai, kiek kainuoja jį išgauti. Pasaulinio aukso tarybos (World Gold Council) duomenimis šiuo metu išgauti vieną unciją aukso vidutiniškai kainuoja 1000 JAV dolerių. Jei tarkime rinkoje aukso kaina smuktų žemiau šių lygių, aukso kasybos kompanijos greičiausiai nustotų kasusios auksą, nes tokia veikla taptų nuostolinga, na o dėl sumažėjusios pasiūlos aukso kaina pradėtų didėti. Tuo tarpu aukso kainai kylant, norinčių jį išgauti daugėja, atidaromos naujos kasyklos, dėl to palaipsniui auga ir tauriojo metalo pasiūla, kas savo ruožtu gali paskatinti kainos smukimą, kai didesnis kiekis metalo pasiekia rinką. Be pirmojo varianto yra ir antrasis aukso kainos įvertinimo metodas, kai pasaulyje arba konkrečioje šalyje esančio aukso bendra rinkos vertė yra prilyginama pasaulyje arba toje šalyje esančių pinigų masei. Taip yra daroma dėl labai paprastos priežasties – auksas labai ilgai atliko pinigų funkciją, o kai atsirado popieriniai pinigai, labai dažnai buvo taikomas vadinamas „aukso standartas“, t.y. kai popierinius pinigus galima būdavo iškeisti į tam tikrą kiekį aukso. Šiuo metu, kai popieriniai pinigai nėra paremti auksu, kai kurie ekonomistai, analitikai bei investuotojai propoguoja „rinkos aukso standartą“. 3.2 Veiksniai, turintys įtakos aukso kainai Auksas yra puikus ir populiarus investicinis pasirinkimas. Tačiau aukso kainos turi tendenciją svyruoti, todėl investuotojams planuojantiems investuoti į aukso sandorius ir fizinį auksą reikia atidžiai stebėti kainas, kad jų investicija pasiektų geriausią rezultatą. Štai keli veiksniai nuo kurių priklauso aukso kainos pokyčiai: Paklausa ir pasiūla. Aukso kainos yra iš esmės nustatomos pagal šio tauriojo metalo paklausą ir pasiūlą. Auksas naudojamas ne tik kaip investavimo priemonė, jis taip pat plačiai naudojamas ir įvairiems pramonės tikslams, todėl, kai aukso pasiūla mažėja, o poreikis auga, tuo užtikrinama stabilus aukso kainos augimas pasaulio rinkoje ir atvirkščiai. Dolerio stiprumas. Kitas veiksnys, kuris turi įtakos visame pasaulyje aukso kainai yra JAV dolerio stiprumas. Jei doleris silpnėja, investuotojai visame pasaulyje pradeda parduoti valiutą ir pirkti auksą dėl finansinio saugumo. Tai sukelia paklausos šuolį ir todėl aukso kainos pradeda kilti, o kai JAV doleris stiprėja, jis sukelia aukso paklauso mažėjimą ir kainos pradeda kristi. Ekonomika. Vienas iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką aukso kainai yra pasaulinės ekonomikos būklė. Aukso kainą augina ir ekonominės krizės, politinis nestabilumas, neramumai bei kariniai konfliktai. Aukso rinka yra vienintelė, kurioje kainų reikšmės tokiu laikotarpiu ne tik kad nesumažėja, bet net ir išauga. Auksas vadinamas blogų laikų gera valiuta. Aukso kaupimas. Kitaip nei daugelio kitų žaliavinių prekių kainai, didžiausią poveikį aukso kainai daro jo kaupimas (saugojimas) ir išėmimas iš cirkuliacijos, o ne gavyba ar naudojimas. Anksčiau išgautas auksas lieka labai ilgam, taigi tebėra galimybė, kad vieną dieną visas auksas plūstelės ant prekystalio ir sukels kainų griūtį. Būtent todėl auksui svarbesnė kaupimo ir saugojimo norma, tad šiandien centriniai bankai siekia kaupti aukso valiutos atsargas. Padėtis investicinėje rinkoje. Didelę įtaką aukso kainai daro padėtis investicinėje rinkoje. Kuo pesimistiškesnės pasaulio ekonomikos būklės prognozės, kuo daugiau neapibrėžtumo, nerimo ir baimės finansų rinkose, tuo aukštesnė aukso kaina. Jeigu akcijų ir obligacijų rodikliai smunka, auksas paprastai brangsta, ir atvirkščiai. Infliacija. Auksas yra žaliava, greičiausiai reaguojanti į besikeičiančius infliacinius lūkesčius ar pačią infliaciją. Jei investuotojai tikisi infliacijos augimo, labai tikėtina, kad kils ir aukso kaina, nes auksas suvokiamas kaip apsidraudimas nuo infliacijos. Šie veiksniai yra vieni iš pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos aukso kainai, yra ir keletas kitų, pavyzdžiui, prekyba ir spekuliacijos, vyriausybės politika ir kt, kurie taip pat vaidina svarbų vaidmenį šiame procese. 3.3 Aukso kainos kitimas Norėdama parodyti kaip dažnai kinta aukso kainos, išskyriau 2 grafikus (2 pav. ir 3 pav.). Vienas yra aukso kainos kitimas per 50 dienų. Netgi per vieną dieną aukso kaina gali skirtis kelis kartus, todėl būtina stebėti jo kitimo tendencijas. Kitas grafikas yra aukso kainos kitimas 5 metų laikotarpiu, šiuo grafiku norėjau parodyti, kaip aukso kaina nuolatos tendencingai kilo, jei žiūrint metų atžvilgiu ir nuo 2013 metų aukso kaina sparčiai pradėjo kristi. 2 pav. 50 dienų aukso kainos kitimas 3 pav. 5 metų aukso kainos kitimas Nuo 2000 metų auksas 2013-aisiais skaičiuoja pirmą metinį kritimą. Per iki tol trukusį 12 metų nuolatinį aukso brangimą (skaičiuojant pamečiui) aukso kaina buvo padidėjusi net iki 7 kartų. 2011 metų rugsėjį aukso kaina buvo pati didžiausia, siekė maždaug iki 1920 USD už Trojos unciją. Pasiekęs šią aukštumą metalas nustojo brangti. Kadangi 12 metų iš eilės aukso kaina augo, žmonės pastaruosius dvejus – trejus metus ėmė laukti galimo aukso kainos nuosmukio. Kai kurie analitikai buvo linkę pranašauti tolesnį kainų kilimą, tačiau jau nuo balandžio kanos ėmė staiga kristi. Manoma, kad visa tai įtakojo ekonomikos augimo sulėtėjimo ir blogėjančios finansinės padėties procesai Kinijoje. Taip pat aukso kainos kritimas ir išpardavimai aukso rinkoje galėjo būti sukelti baimės, kad Kipras susiruošė pardavinėti didžiąją dalį savo aukso atsargų, o kitos probleminės euro zonos ekonomikos šalys gali pasekti Kipro pavyzdžiu, tuo pačiu numušdamos aukso kainas. Per liepą ir rugpjūtį kaina sugebėjo šiek tiek atsitiesti ir išaugti 18% nuo birželį pasiektų žemumų 1201 USD už Trojos unciją, bet toliau sekantys mėnesiai auksui nebuvo sėkmingi. Per rugsėjį ir spalį šio brangiojo metalo kaina vėl sumažėjo 7% ir šiuo metu svyruoja apie 1318 USD už Trojos unciją. Nepriklausomi analitikai galvoja apie tikimybę, kad JAV gali paaštrėti kontraversiška diskusija apie valstybės skolos ribas, o tai nepageidautinai paveiktų aukso kainą. Manoma, kad galbūt ji išsilaikys apie 1200-1400 JAV dolerių už unciją ribose iki šių metų pabaigos. Aukso gavybos įmonės nesuinteresuotos, kad jų prekės kainos smuktų žemiau tam tikros ribos, nes kai kurioms iš šių įmonių gali kilti nemenka rizika, o tai gali sulėtinti verslo aktyvumą ir sukelti įvairių nepageidaujamų padarinių. Aukso kaip investicijų klasės perspektyvas nusako nesibaigiantys investicijų į auksą šalininkų ir jų oponentų ginčai dėl aukso svarbos. Pastarieji teigia, kad auksas negali būti laikomas investiciniu instrumentu, kadangi jis neturi apčiuopiamos vertės – jo kainą apsprendžia norinčiųjų pirkti mokama kaina. Aukso luitas nemoka dividendų kaip, pavyzdžiui, akcijos. Be to, jis nesukuria pinigų srauto. Todėl, anot aukso priešininkų, šiuo metu rinkose vykstantys procesai yra logiški ir turi tokie būti. Tačiau pastarųjų oponentai yra nusiteikę priešingai teigdami, kad dabartinis kainos nuokrytis – puiki proga sąlyginai nebrangiai investuoti į auksą, nes jis yra puiki apsauga nuo infliacijos ir bus visuomet paklausus – ypač aplinkoje, kurioje investuotojai niekada negali būti tikri dėl savo investicijų saugumo. Vieni tikisi, kad aukso kaina po dramatiško kritimo palengva stabilizuosis ir, kad fizinio aukso pirkėjų paklausos vedama ilgainiui ims kopti aukštyn, o kiti teigia, kad reiktų laikytis kuo toliau nuo aukso ir prognozuoja tolesnį kritimą. Tačiau kad ir kaip sumažėtų paklausa, koks bebūtų dabar silpnas aukso apsauginis vaidmuo, jis dar turi gana patikimą apsaugą – techninę paklausą. Ir dar visai įmanoma, kad auksas gali veikti kaip alternatyvus investicinis aktyvas. O ar verta šiandien imtis aukso aktyvų investuotojams ir eiliniams žmonėms tai tik laikas parodys. IŠVADOS 1. Investiciniai sandoriai vykdomi su aukščiausios prabos aukso luitais ir monetomis, kurių grynumas yra ne mažesnis 995 prabos. Investuoti į juvelyrinius dirbinius nėra tinkamas pasirinkimas, nes šių dirbinių praba dažniausiai žymiai mažesnė nei grynų aukso luitų ar monetų. Investavimo specialistai teigia, kad investicijų portfelyje turėtų būti apie 5-25 % aukso luitų ar monetų ir perspėja, kad tai yra ilgalaikė, maždaug 3-5 metų, investicija. 2. Aukso rinkos pasiūlą sudaro: aukso gavyba, aukso perdirbimas ir centrinių bankų pardavimai. Centriniai bankai yra vienas iš stambiausių aukso rinkos dalyvių. Jie ir perka, ir parduoda auksą. Kalbant apie aukso rinkos paklausą, ją sudaro: juvelyriška, pramonė ir investicijos. Atsižvelgiant į tai, tarp didžiausių aukso supirkimo lyderių būtų galima išskirti Kiniją ir Indiją. 3. Aukso kainos turi tendenciją svyruoti, tai lemia tokie veiksniai: paklausa ir pasiūla, JAV dolerio stiprumas, ekonomika, aukso kaupimas, aukso padėtis investicinėje rinkoje, infliacija ir kt. Iki 2012 metų auksas demonstravo nuolatinį augimą, o 2013 metais kaina ėmė stipriai kristi žemyn ir šiuo metu svyruoja kaina maždaug 1318 USD už Trojos unciją. Nors ir sumenko aukso apsauginis vaidmuo bet yra teigiančių specialistų, kad dabartinis kainos nuokrytis – puiki proga sąlyginai nebrangiai investuoti į auksą, nes jis yra puiki apsauga nuo infliacijos ir bus visuomet paklausus. LITERATŪRA 1. MALONEY, Michael. Investavimo į auksą ir sidabrą vadovas. Vilnius, 2012 m. 298p. ISBN 978-6094-371-45-5; 2. An investigation of gold price. [interaktyvus]. EBSCO Publishing. [žiūrėta 2013 m. spalio 30 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!