Verslo rizika ir jos mažinimo galimybės: žvejyba ir sugautos žuvies didmeninė prekyba

1.Įvadas Rizika egzistuoja visuose gyvenimo etapuose. Norėdami apsisaugoti ir išvengti nemalonių netikėtumų, kiekvienas žmogus, įmonė ar tam tikra asociacija turi įvertinti galimus faktorius. Įvertinus galimas situacijas, pasistengsime iš anksto atlikti tam tikrus veiksnius galimos rizikos užkirtimui. Taigi šiame darbe ir pasistengiu išnagrinėti uždaros akcinės bendrovės „Prekybos namai „Aistra““ rizikos analizę ir rizikos mažinimo galimybes. Darbo tikslas – išanalizuoti UAB „Prekybos namai „Aistra““ verslo riziką ir išskirti jos mažinimo galimybes. Darbo uždaviniai: • Supažindinti su UAB „Prekybos namai „Aistra““ veikla; • Atlikti kiekybinę UAB „Prekybos namai „Aistra““ rizikos analizę apskaičiuojant įmonės finansinius rodiklius; • Atlikti kokybinę UAB „Prekybos namai „Aistra““ rizikos analizę; • Pasiūlyti rizikos mažinimo galimybes įmonėje; • Pateikti išvadas ir pasiūlymus. 2.Įmonės trumpas pristatymas UAB „Prekybos namai „Aistra““ pagrindinė veiklos rūšis yra žvejyba atviroje jūroje, teritoriniuose ir vidaus vandenyse. Iki 2000 metų liepos mėnesio įmonės veiklos rūšys be paminėtų veiklų buvo – visuomeninis maitinimas bei mažmeninė žuvies prekyba turgavietėje. UAB „Prekybos namai „Aistra““ 1997 m. liepos mėn. iš bendrovės „Neringos žuvis“ lizingo būdu įsigijo laivą „652“. UAB „Prekybos namai „Aistra““ dirba pelningai, pardavimų apimtys pastaraisiais metais išlieka stabilios, be to įmonė pastoviai skiria lėšų laivo modernizacijai. Šiuo metu įmonės veikla, tiesiogiai priklauso nuo naujai priimto žuvininkystės įstatymo ir ES įstatyminės bazės. Todėl įmonė, reaguodama į struktūrinius pokyčius Lietuvos žuvininkystės rinkoje ir atsižvelgiant į įmonės tikslus ir uždavinius planuoja modernizuoti savo laivą tęsiant pramoninės verslinės žuvininkystės įmonės veiklą. Įmonės UAB „Prekybos namai „Aistra““ pagrindinė vykdoma veikla yra žvejyba ir sugautos žuvies didmeninė prekyba. Lentelėje Nr. 1. pateikta įmonės produkcijos gamybos apimtis tonomis ir procentais už 2003 m. ir 2004 m. iki spalio 1d. UAB „Prekybos namai „Aistra““ prekybos apimtys už 2003 ir 2004 metus Lentelė Nr. 4-1-1 Žuvies pavadinimas 2003 m. 2004 m. (iki spalio 1d.) Tonomis (t.) % Tonomis (t.) % Menkė 45,323 11,41 57,83 24,84 Strimelė 53,101 13,37 128,045 55,01 Plekšnė 261,199 65,74 39,935 17,16 Stinta 9,155 2,3 0,275 0,11 Bretlingis 28,51 7,18 6,700 2,88 Sugavimai: 397,288 232,785 Produkcijos rūšis Pagrindinių komercinių žuvų rūšių – menkių ir silkių - ištekliai Baltijos jūroje sumažėjo, todėl metiniai limitai buvo atitinkamai sumažinti. Rytų Baltijos menkės ištekliai dėl labai intensyvaus eksploatavimo ir blogų hidrologinių sąlygų ypatingai sumažėjo, tuo tarpu Lietuvos žvejai, priešingai nei latviai ar estai, Baltijos jūroje orientuojasi į šios rūšies žuvies žvejybą. 2003 - 2204 m. vidutinės išlaidos, tenkančios 1 Baltijos jūros žvejybiniam laivui, siekė 90-115 tūkst. eurų, vidutinės pajamos – 105-115 tūkst. eurų. Pajamos iš menkių žvejybos sudaro vidutiniškai 75-81% žvejybos laivo pajamų, o kai kuriose žvejybos bendrovėse – 90-100%. Menkių žvejybos pelningumas – 22-24%. Kitų žuvų rūšių žvejyba mažai pelninga arba iš viso nepelninga dėl palyginti didelių sąnaudų ir mažų kainų; todėl Lietuva visiškai nepanaudoja Baltijos šprotų kvotų. Daugelis laivų nepritaikyti gaudyti smulkias giliavandenes žuvis, neturi įrengimų šaldytai žuviai laikyti (nėra laivų refrižeratorių), sugaunama maži žuvies kiekiai, todėl žvejyba tampa neefektyvi. Naudojamos medžiagos ir žaliavos Įmonė nenaudoja jokių tiesioginių medžiagų ar žaliavų, nes ji tiesiogiai nedalyvauja jokiame gamybos procese, o naudoja tik tam tikrą įrangą, kuri jai leidžia vykdyti žvejybinę veiklą. Turima ir reikalinga įranga/ įrankiai Didžiausią poveikį gamybinių organizacijų veiklos efektyvumui daro technologiniai pokyčiai, nuolat vykstantys išorinėje aplinkoje. Nauja įranga/ įrankiai ir technologija- tai vienintelis būdas užtikrinti kokybės šuolį. Neįvertinus paminėto faktoriaus, organizacija gali tapti nekonkurencinga. Organizacijos- gamintojai, naudojančios tradicinę, pasenusią technologiją, negali konkuruoti su šiuolaikiškomis organizacijomis, kurios naudoja šiuolaikišką, modernią įrangą. Todėl UAB „Prekybos namai „Aistra““ siekianti kuo efektyvesnio darbo organizavimo, stengiasi įmonės veikloje įdiegti naujas technologijas, atitinkančias ES reikalavimus. Konkurentai ir vartotojai Kiekviena organizacija, norėdama užimti rinkos dalį, privalo išanalizuoti konkurencines sąlygas ir sukurti griežtą marketingo sistemą, kurios tikslas - patenkinti vartotojų poreikius. Žvejybos įmonės „Prekybos namai „Aistra““ konkurentai pateikiami palyginamojoje lentelėje Nr. 2 Lentelė Nr. 2 UAB „Prekybos namai „Aistra““ pagrindiniai konkurentai Nr. Įmonės pavadinimas Žuvų rūšys Menkė % Strimelė % Bretlingis % 1 UAB „Roanda“ 28,87 68,95 2,18 3 UAB „Spika“ 24,21 35,57 40,22 6 UAB „Vantana“ 20,22 73,38 6,40 9 UAB „Baltenera“ 25,14 65,11 9,75 Šiuo metu didžiausią dalį pajamų iš savo veiklos, žuvininkystės įmonės gauna realizuojant savo produkciją didmenininkams – didžiosioms perdirbimo įmonėms. Ateityje planuojama, kad ši tendencija išliks nepakitusi, o taip pat, dėl aukštos teikiamų rinkai produktų kokybės, vartotojų ratas prasiplės ir įmonei atsivers naujosios rinkos, kas užtikrins įmonės ilgalaikį konkurencingumą ir pelningumą. Taip pat įmonė „Prekybos namai „Aistra““ taip pat planuoja savo sugautą žuvį realizuoti individualiems supirkėjams, su kuriais sudarytos išankstinės bendradarbiavimo sutartys. 3.Kiekybinė UAB „Prekybos namai “Aistra”“ rizikos analizė Finansinės analizės tikslas – įvertinti bendrovės finansinę būklę ir nustatyti kaip sėkmingai bendrovė vykdo ūkinę, investicinę ir finansinę veiklą siekdama pagrindinio tikslo – maksimizuoti nuosavo kapitalo pelningumą (ROE). Ūkinei, investicinei, finansinei veiklai įvertinti galima skaičiuoti įvairiausių grupių rodiklius. Finansinių rodiklių grupės: ◦ likvidumo rodikliai; ◦ pinigų srautų rodikliai; ◦ kapitalo struktūros rodikliai; ◦ pelningumo rodikliai; ◦ augimo ir rinkos rodikliai. UAB „Prekybos namai „Aistra““ kiekybinė rizikos analizė atliekama remiantis sekančiais buhalterinės apskaitos duomenimis (2003 – 2004 m.): • Balansu; • Pelno (nuostolių) ataskaita; • Pinigų srautų ataskaita. Pelningumo rodikliai. Jie parodo pardavimų pelningumą bei įmonės naudojamo kapitalo pelningumą. UAB „Prekybos namai „Aistra““ bendrasis pelningumas rodiklis (Šis rodiklis parodo įmonės sugebėjimą uždirbti pelną iš pagrindinės įmonės veiklos. Kuo didesnė pelno norma kiekvienam uždirbtam pajamų litui, tuo efektyvesnė įmonės veikla. Taip pat šis rodiklis padeda kontroliuoti parduotų prekių savikainą bei kainodaros politiką.). Bendrasis pelningumas = bendrasis pelnas / pardavimai 2003 m. = 4,8269 2004 m. = 4,1001 Kaip matome iš rodiklių įmonės bendrasis pelningumas per pastaruosius metus nežymiai sumažėjo. Mano manymu, tai priklauso nuo įmonės pagrindinių sąnaudų ir nuo sudarytų sandorių pelningumo. UAB „Prekybos namai „Aistra““ grynasis pelningumas (tai grynojo pelno ir pardavimo pajamų santykis, rodantis, kiek grynojo pelno tenka vienam parduotos produkcijos (paslaugų) litui (ūkio, įmonės)). Grynasis pelningumas = Grynasis pelnas/ Pardavimai 2003 m. = 0,1481 2004 m. = 0,1732 Šis rodiklis parodo, kad 2004 m. bendrovės pelningumas, atskaičius visas sąnaudas ir sumokėjus mokesčius, siekė 1,7 proc. Ši reikšmė tik nežymiai didesnė už 2003 m. rodiklio reikšmę. Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynojo pelningumo rodiklis augo, tai galėtų reikšti įmonės veiklos efektyvumo augimą. UAB „Prekybos namai „Aistra““ turto pelningumas (parodo, kiek grynojo pelno įmonė uždirba panaudodama vieną turto litą.). turto pelningumas (grąža) ROA = Grynasis pelnas/Turtas 2003 m. = 0,09628 2004 m. = 0,03994 Šis rodiklis parodo, kad bendrovės pelningumo lygmuo panaudojant visą turtą 2004 m. siekė 3 proc., t.y. vienas bendrovės turto litas “uždirbo” 0,03 lito pelno. 2003 – 2004 m. laikotarpiu pastebima neigiama šio rodiklio mažėjimo tendencija. UAB „Prekybos namai „Aistra““ nuosavo kapitalo pelningumas (šis rodiklis atspindi nuosavo kapitalo sukurtą pelną ir akcininkams parodo, kiek pelno tenka jų investuotam vienam litui). nuosavo kapitalo pelningumas (ROE) = Grynasis pelnas / Nuosavas kapitalas 2003 m. = 0,1120 2004 m. = 0,0482 2004 m. vienam nuosavo kapitalo litui teko 0,04 lito grynojo pelno. Nagrinėjamuoju periodu rodiklis mažėjo, tai yra neigiama tendencija. UAB „Prekybos namai „Aistra““ Skolos – nuosavo kapitalo santykis (Parodo kiek skolų tenka vienam savininkų nuosavybės litui.) Skolos – nuosavo kapitalo santykis = Skola/Nuosavas kapitalas 2003 m. = 0,1635 2004 m. = 0,2076 Matome, kad 2003 – 2004 m. laikotarpiu šio koeficiento reikšmė augo ir 2004 m. skolintas bendrovės kapitalas sudarė 20 proc. viso jos turto. Šis rodiklis svarbus kreditoriams. Kuo jo reikšmė yra mažesnė, tuo saugesnė banko požiūriu įmonė yra bankroto atveju. Mokumo arba likvidumo rodikliai. Tai įmonės gebėjimas įvykdyti savo trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus pasibaigus terminui, apibūdina firmos finansinį patikimumą. Įmonė priskiriama mokių kategorijai tada, kai jos nuosavas kapitalas viršija bendrus įsipareigojimus. Vadinasi, kuo daugiau nuosavas kapitalas viršija bendrus įsipareigojimus, tuo aukštesnis mokumo lygis ir mažesnė finansinė rizika bei bankroto grėsmė, ir tuo yra lengviau pasiskolinti papildomų lėšų. UAB „Prekybos namai „Aistra““ bendras likvidumo rodiklis (tai trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis, rodantis įmonės sugebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, pagal turimą trumpalaikį turtą). Bendras likvidumo rodiklis = Trumpalaikis turtas / Trumpalaikiai įsipareigojimai 2003 m. = 2,6100 2004 m. = 4,8269 2004 m.įmonė turi didesnes galimybes padengti trumpalaikius įsipareigojimus, panaudojus turimą trumpalaikį turtą, nei 2003m. 2004 metų bendras likvidumo rodiklis parodo, kad įmonės situacija yra saugi. UAB „Prekybos namai „Aistra““ skubaus likvidumo rodiklis (šis rodiklis parodo kiek kartų įmonės trumpalaikis turtas atėmus atsargas viršija trumpalaikius įsipareigojimus.) Skubaus likvidumo rodiklis = (trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai 2003 m. = 4,6571 2004 m. = 2,3736 Didesnis rodiklis buvo 2003 m., kadangi buvo neracionaliai naudojamas turtas, sekančiais metais jis mažėjo, įmonė nėra kritiškoje padėtyje. Bendriausiu atveju šis koeficientas turėtų būti lygus bent 1, o UAB „Prekybos namai „Aistra““ atveju koeficientai žymiai didesni, tai rodo, jog firma negali atsidurti pavojingoje būklėje. Tai rodo, kad nepritruks pinigų skoloms laiku pamokėti. Veiklos efektyvumo rodikliai . Jie parodo kaip efektyviai įmonė valdo savo turimą trumpalaikį ir ilgalaikį turtą. Gali signalizuoti apie gerėjančią ar blogėjančią įmonės padėtį prieš tai, kol tai ims atsispindėti jos finansiniuose rezultatuose, pelno ( nuostolių ) ataskaitoje. UAB „Prekybos namai „Aistra““ viso turto apyvartumas (jis parodo, kiek litų pardavimų sukuria įmonė panaudodama visą turimą turtą.) Viso turto apyvartumas = Pardavimai/Visas turtas 2003 m. = 0,6503 2004 m. = 0,2306 Kuo aukštesnė šio rodiklio reikšmė, tuo geriau įmonė panaudoja turimą turtą realizacijos procesui garantuoti. Palyginus 2004 metus su 2003 metais turto apyvartumas mažėjo. UAB „Prekybos namai „Aistra““ ilgalaikio turto apyvartumas (Šis rodiklis parodo , kokia pardavimų apimtis tenka kiekvienam ilgalaikių aktyvų litui. Kuo jis didesnis tuo geriau.) Ilgalaikio turto apyvartumas = pardavimai / ilgalaikis turtas 2003 m. = 0,6503 2004 m. = 0,2306 Iš paskaičiuotų rezultatų matosi, kad kiekvienais metais ilgalaikio turto apyvartumas mažėja. Reikėtų arba didinti pardavimus arba parduoti dalį ilgalaikio turto. Kuo didesnė šio rodiklio reikšmė, tuo aukštesnis įmonės efektyvumo lygis. Žemas rodiklis gali rodyti, kad įmonės kapitalas „įšaldytas“ ilgalaikiame turte, kuris gali būti neišnaudojamas, moraliai ir fiziškai pasenęs. Aukštas rodiklis gali signalizuoti, kad įmonei trūksta gamybinių pajėgumų. 4. Bankroto prognozė Bankrotas – tai nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka. Galima sakyti, kad bankroto pavojus yra sudedamoji verslo rizikos dalis. Įmonės bankrutuoja dėl įvairių priežasčių, tačiau bankroto problema dažniausiai iškyla tuomet, kai įmonė neturi pakankamai pinigų trumpalaikiams įsipareigojimams likviduoti. Tada turi būti keliamas klausimas, ar likviduoti įmonę, ar ją reorganizuoti. Bankrotams prognozuoti dažniausiai naudojamas Altmano arba Z modelis. Skaičiavimams atlikti naudosiu 2004 metų duomenis. Z  0,717X1 + 0,847X2 + 3,11X3 + 0,420X4 + 0,998X5 X1= (Trumpalaikis turtas – Trumpalaikiai įsipareigojimai) / Turtas 2003 m. = 0,5377 2004 m. = 0,5330 X2= Nepaskirstytas pelnas / Visas turtas 2003 m. = 0,6877 2004 m. = 0,6306 Parodo įmonės pelningumą prieš palūkanas ir mokesčius (EBIT). Jei šis rodiklis mažas, bendrovė nesugeba pelningai dirbti ir jos nemokumo tikimybė didėja. X3= Pelnas prieš palūkanas ir mokesčių atskaitymą / Visas turtas 2003 m. = 0,2231 2004 m. = 0,0493 X4= Savininkų nuosavybė / Visi įsipareigojimai 2003 m. = 6,1175 2004 m. = 4,8165 X5= Pardavimai / Visas turtas 2003 m. = 0,6503 2004 m. = 0,2306 Z (2003 m.) = 4,88 Z (2004 m.) = 3,32 Kritinė Altmano indekso reikšmė sudaro 2,675. Taigi įmonės kreditinį pajėgumą galima vertinti lyginant jos apskaičiuotą Z su normatyvine reikšme. Jei Z 2,675, įmonės finansinė būklė stabili. Altmanas nurodė ir tikimybines bankroto ribas: Z = arba

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!