INTOSAI veikla ir leidiniai

įvadas Šiais laikais valstybinis auditas įgauna vis didesnę reikšmę ir vertę. Tačiau tam, kad aukščiausios audito institucijos (AAI) galėtų efektyviai vykdyti savo užduotis, būtinas šių institucijų savarankiškumas bei nepriklausomumas. Įkūnyti teisėtą savarankiškumą bei nepriklausomumą, taip pat siekti aukštų audito standartų, spręsti sudėtingas valstybinio audito problemas nėra lengva: tam nepakanka vien nacionalinio sureguliavimo, reikalinga ir tarptautinė pagalba. Daugiau kaip 55 metus INTOSAI – Tarptautinė Aukščiausių Audito Institucijų Organizacija (angl. the International Organization of Supreme Audit Institutions) – pateikia institucionalizuotas schemas, kuriose atsispindi augantys valstybių poreikiai ir į kurias privalo atsižvelgti organizacijos narių AAI (Lietuva tame tarpe). Laikantis INTOSAI moto: „Abipusė patirtis naudinga visiems” (lot. Experientia mutua omnibus prodest), patirties tarp INTOSAI narių pasikeitimas ir gaunama informacija yra garantija, kad valstybinis auditas ir toliau sėkmingai vystosi. Laikydamasi Audito nurodymų ir taisyklių, pateiktų Limos deklaracijoje, INTOSAI pasiekė aukštų standartų tuo pabrėždama AAI savarankiškumą ir nepriklausomybę nuo kitų valstybės institucijų. Tai yra vienas iš svarbiausių nuolatinių tikslų, kurių visada siekia INTOSAI ir jos nariai. Šio darbo tikslas – išanalizuoti INTOSAI veiklą, jos keliamus tikslus bei uždavinius. Šiam tikslui pasiekti, iškėliau tokius uždavinius: • susipažinti su organizacijos įkūrimo istorija bei misija; • išnagrinėti INTOSAI organizacinę struktūrą; • kiek plačiau aptarti regioninę EUROSAI darbo grupę; • sužinoti, kokios pagrindinės INTOSAI veiklos kryptys. Rašant šį darbą daugiausia buvo pasinaudota informacija iš nuolat atsinaujinančių Interneto svetainių, o būtent iš INTOSAI ir kitų jai priklausančių tinklalapių. Daug medžiagos buvo versta iš užsienio kalbų, kadangi lietuvių kalba nėra oficiali organizacijos kalba. Dėl to darbe gali kilti kai kurių terminų, sąvokų neatitikimų. 1. INTOSAI istorija ir struktūra INTOSAI – Tarptautinė aukščiausiųjų audito institucijų organizacija (AIO), kitaip tariant, tarptautinė valstybės auditorių profesinė organizacija. Jos nariai (šiuo metu apie 190) – šalys, priklausančios Jungtinėms Tautoms ar jų specialioms atstovybėms. Prieš beveik 55 metus (1953 m.) INTOSAI buvo įkurta Jungtinių Tautų (JT), Pasaulio banko ir stambiųjų metropolijų bei valstybių donorių iniciatyva. Tada buvo numatoma, kad dėl globalizacijos ir dekolonizavimo procesų vis daugiau lėšų bus skiriama besivystančioms arba vadinamosioms trečiojo pasaulio šalims. Šių lėšų naudojimo tikslingumą, efektyvumą ir skaidrumą galėjo užtikrinti tik daugiau ar mažiau vienodai suprantami apskaitos ir audito principai bei reikalavimai [5]. Vykdant šį unifikavimo procesą išsivysčiusios šalys buvo linkusios traktuoti savo audito sistemas kaip nacionalinę vertybę, atspindinčią tos šalies istorinę raidą, mentalitetą, politinės sistemos ypatumus ir pan. Dėl tokių susiklosčiusių sąlygų buvo neįmanoma siekti visiško unifikavimo, todėl buvo pasirinktas bendrų principų ir vertybių deklaravimo kelias.   Šiandien Aukščiausios audito institucijos (AAI) turi svarbų vaidmenį vykdant valstybės sąskaitų ir operacijų auditą, pagerinant finansinės atskaitomybės auditą ir kt. Siekiant užtikrinti geresnę tų šalių valstybinio sektoriaus atskaitomybę, INTOSAI būtent todėl ir remia savo narius, pateikia jiems galimybes dalintis informacija (anglų, arabų, prancūzų, vokiečių bei ispanų kalbomis) ir patirtimi apie auditą, naujų iššūkių vertinimą ir teisingą jų sprendimą. Taigi pagrindinis INTOSAI tikslas – padėti AAI prisitaikyti prie didėjančių joms keliamų reikalavimų, skatinti patirties ir naujovių audito srityje sklaidą [5]. Lietuva, konkrečiau Valstybės kontrolė (VK), visateise INTOSAI nare tapo 1992 metais ir sėkmingai įsiliejo į jos veiklą. VK yra INTOSAI Profesinių standartų komiteto ir šio komiteto Finansinio audito gairių, Atitikties audito, Vidaus kontrolės standartų ir Apskaitos ir ataskaitų pakomitečių, Informacinių technologijų audito ir Valstybės skolos komitetų, Privatizacijos, Programų vertinimo ir Aplinkos apsaugos audito darbo grupių narė [3]. Pagrindinis INTOSAI teisinis dokumentas, vieningai patikrintas ir pataisytas 1992 metų Vašingtono kongrese, – INTOSAI Statutas – aiškiai aprašo organizacijos struktūrą. Be to, be išaiškintų audito taisyklių ir nurodymų, INTOSAI darbo schemą kiek filosofiškai ir suprantamai pateikia Limos deklaracija, priimta IX kongrese [5]. INTOSAI savo misiją bei tikslus pasiekia, suskirstant darbą tam tikroms grupėms, naudodama daugybę programų ir kitų veiksmų. Pagrindinės grupės yra: 1. Tarptautinis aukščiausių audito institucijų kongresas (INCOSAI). Šis trijų metų kongresas siūlo visiems INTOSAI nariams unikalią galimybę susirinkti visiems vienoje vietoje, pasidalinti patirtimi, padiskutuoti ir pateikti rekomendacijas. Tokių tarptautinių organizacijų, kaip Jungtinės Tautos, Pasaulio Bankas ir kt., dalyvavimas šiuose kongresuose atspindi INTOSAI organizacijos ir šių išvardintų tarptautinių organizacijų tarpusavio santykius. 2. Valdymo taryba. 16 narių Taryba susitinka kasmet ir nustato kongresų eiliškumą bei vadovaujantį subjektą, t. y. tam tikrą šalį (INTOSAI narę). Norint garantuoti subalansuotas narių reprezentacijas, kiekviena iš 7 regioninių darbo grupių save pristato Taryboje. Tarybos pirmininku tampa tos Aukščiausios Audito Institucijos šalies, kuri vadovavo praėjusiam kongresui, vadovas. 3. Generalinis sekretoriatas. Jo pagrindinė būstinė – Vienoje, Austrijoje. Generalinis Sekretoriatas teikia INTOSAI centrinę administracinę paramą, valdo biudžetą, padeda Tarybai ir kongresams, palengvina bendravimą tarp organizacijos narių bei organizuoja seminarus ir specialias studijas. Generalinis sekretorius yra Austrijos Audito teismo prezidentas. 4. Komitetai ir darbo grupės. Daugiausia techninio darbo iškyla komitetuose ir darbo grupėse, kurios yra sukurtos tam, kad pagerintų standartų siekimą bei problemų sprendimą., taip pat tobulina nurodymus, metodologijas ir kitus praktinius nurodymus. Skiriami tokie komitetai ir darbo grupės [2]: ◦ Audito standartų komitetas (angl. Auditing Standards Committee), ◦ Vidinės kontrolės standartų komitetas (angl. Internal Control Standards Committee), ◦ Atskaitomybės standartų komitetas (angl. Accounting Standards Committee), ◦ Valstybės skolos komitetas (angl. Public Debt Committee), ◦ EDP audito komitetas (angl. Committee on EDP Audit), ◦ Privatizacijos darbo grupė, ◦ Programos įvertinimo darbo grupė, ◦ Aplinkos audito darbo grupė. Be aukščiau išvardintų grupių yra dar sukuriamos ir specialios studijų grupės specialiems tikslams įgyvendinti. Viena iš tokių yra Bendravimo studijų grupė, įsteigta 1993 metais, kuri stengėsi pagerinti INTOSAI narių bendravimą. 5. Regioninės darbo grupės. Tai septynios Regioninės Darbo Grupės, kurios reguliariai iškelia INTOSAI tikslus, tuo pateikdamos nariams galimybes sutelkti dėmesį tik į savo regiono specifines problemas. Jau nuo 1990 metų skiriamos šios (geografiškai gerai pasiskirsčiusios) regioninės darbo grupės: • Lotynų Amerikos ir Karibų aukščiausių audito institucijų organizacija (angl. Organization of Latin American and Caribbean Supreme Audit Institutions - OLACEFS, 1965). • Afrikos aukščiausių audito institucijų organizacija (angl. African Organization of Supreme Audit Institutions - AFROSAI, 1976). • Arabų aukščiausių audito institucijų organizacija (angl. Arab Organization of Supreme Audit Institutions - ARABOSAI, 1976). • Azijos aukščiausių audito institucijų organizacija (angl. Asian Organization of Supreme Audit Institutions - ASOSAI, 1978). • Pietų Ramiojo vandenyno aukščiausių audito institucijų organizacija (angl. South Pacific Association of Supreme Audit Institutions - SPASAI, 1987). • Karibų aukščiausių audito institucijų organizacija (angl. Caribbean Organization of Supreme Audit Institutions - CAROSAI, 1988). • Europos aukščiausių audito institucijų organizacija (angl. European Organization of Supreme Audit Institutions - EUROSAI, 1990) [2]. Pagal pateiktą medžiagą Valstybės kontrolės Interneto svetainėje, INTOSAI struktūrą galima dar kitaip įsivaizduoti išskiriant šios organizacijos tikslus ir atitinkamas darbo grupes (priemones) šiems tikslams pasiekti, t. y.: ◦ 1 tikslas - Profesiniai standartai (Profesinių standartų komitetas – Finansinio audito gairių pakomitetis, Vidaus kontrolės standartų pakomitetis, Apskaitos ir ataskaitų pakomitetis); ◦ 2 tikslas - Gebėjimų stiprinimas (Gebėjimų stiprinimo komitetas, INTOSAI Plėtros iniciatyva (IDI)); ◦ 3 tikslas - Keitimasis žiniomis (Valstybės skolos komitetas, IT audito komitetas, Aplinkosaugos audito darbo grupė, Privatizavimo darbo grupė, Programų vertinimo darbo grupė, Tarptautinių organizacijų audito tikslinė grupė, Kovos su tarptautiniu pinigų plovimu tikslinė grupė, Paramos stichinių nelaimių atveju audito tikslinė grupė, Tarptautinis valstybinio audito leidinys); ◦ 4 tikslas - Pavyzdinė tarptautinė organizacija (Finansų ir administravimo komitetas) [5]. EUROSAI Iš visų paminėtų regioninių grupių, Lietuvai, savaime aišku, artimiausia ir svarbiausia yra EUROSAI grupė. Į ją įeina 45 Europos šalių nacionalinės Aukščiausiosios audito institucijos bei Europos Audito Rūmai. Kaip teigia pirmas EUROSAI Statuto straipsnis, pagrindiniai šios organizacijos tikslai: • remti bendradarbiavimą tarp AAI – šios organizacijos narių; • remti informacijos ir dokumentacijos, tyrimų rezultatais valstybės finansų kontrolės srityje pasikeitimą; • remti universitetinių šios disciplinos katedrų steigimą, taip pat vieningos šios srities terminologijos kūrimą; • suteikti organizacijos nariams galimybę dalintis turima informacija (anglų, ispanų, vokiečių, rusų, prancūzų kalbomis) ir patirtimi [5]. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė EUROSAI veikloje dalyvauja nuo 1993 m. ir yra įsitraukusi į darbą Aplinkos apsaugos audito, Informacinių technologijų ir EUROSAI koordinuojamo mokesčių lengvatų audito darbo grupėse bei Kvalifikacijos kėlimo komitete. Efektyvesniam darbui, EUROSAI turi 3 darbo grupes [3]: 1. Kongresas; 2. Valdymo Taryba; 3. Sekretoriatas. EUROSAI Kongresas – tai aukščiausias šios organizacijos organas, susidedantis iš visų 45 nacionalinių AAI vadovų. Kongresas sušaukiamas 1 kartą per 3 metus. Steigiamasis EUROSAI Kongresas vyko Madride (Ispanija) 1990 metais. Vėlesni Kongresai vyko: Stokholme 1993 m., Prahoje 1996 m., Paryžiuje 1999 m., Maskvoje 2002 m., Bonoje 2005 m. Kitas planuojamas Kongresas įvyks 2008 metais Krokuvoje, Lenkijoje [1]. V Maskvoje vykęs Kongresas Lietuvai buvo vienas iš svarbesnių, kadangi jo metu LR valstybės kontrolė buvo išrinkta EUROSAI Valdymo tarybos nare 6 metams. Valstybės kontrolė Valdymo taryboje atstovauja ne tik Baltijos valstybių, bet ir Lenkijos aukščiausiosioms audito institucijoms. 2004 m. rugsėjo mėn. EUROSAI Valdymo tarybos posėdis buvo surengtas Vilniuje [5]. Valdymo Taryba susideda iš 8 žmonių, tai yra Aukščiausiųjų kontrolės institucijų (AKI) vadovų: Didžiosios Britanijos, Danijos, Ispanijos, Rusijos, Slovėnijos, Prancūzijos, Čekijos Respublikos, Estijos. Į Valdymo Tarybą taip pat įeina 4 prižiūrėtojai: Austrijos, Vokietijos, Norvegijos, Portugalijos AKI vadovai. Valdymo Taryba susirenka ne rėčiau kaip vieną kartą per metus. Jos pagrindinis uždavinys – užtikrinti EUROSAI veiklą atitinkančią EUROSAI Kongreso sprendimus [1]. Sprendžiant EUROSAI Valdymo Tarybos sudėtį buvo atsižvelgtą į geografinį šalių pasiskirstymą , istoriškai skirtingai susiklosčiusių finansinių kontrolės sistemų ypatumus. Kitas EUROSAI organas – Sekretoriatas – paruošia ir organizuoja Valdymo Tarybos posėdžius, rengia ir vykdo organizacijos biudžetą, taip pat užtikrina Valdymo Tarybos ir Kongreso sprendimų vykdymą. Sekretoriato funkcijas vykdo Ispanijos sąskaitybos rūmai, nes jų bazėje veikia EUROSAI būstinė [1]. Be pagrindinių išvardintų funkcijų, Sekretoriatas taip pat leidžia kasmetinį žurnalą “EUROSAI” ir kasketvirtinį biuletenį “EUROSAI Newsletter”, formuoja ir atnaujina duomenų bazę, kuri yra kuriama iš AKI – organizacijos narių – publikacijų [1]. 2. INTOSAI veiklos kryptys INTOSAI veikla yra labai įvairi. Visų pirma, organizacija rengia Kongresus, vykdo auditorių apmokymus, yra sukūrusi Plėtros iniciatyvą, Ilgo laikotarpio mokymo programą, periodiškai leidžia įvairius leidinius bei užsiima kita veikla. Apie INTOSAI veiklos kryptis kiek plačiau aptarta tolimesniuose poskyriuose. Tačiau kalbant apie INTOSAI veiklą, pirmiausia reikia paminėti Limos deklaraciją, kuri yra svarbiausiu INTOSAI dokumentu. Būtent ši deklaracija suteikia INTOSAI veiklai filosofinį bei koncepcinį pagrindą. 2.1. Limos deklaracija Pilnas šio dokumento pavadinimas – INTOSAI deklaracija “Dėl viešųjų finansų kontrolės svarbiausiųjų direktyvų”. Šis aktas buvo priimtas IX-ajame INTOSAI kongrese 1977 metais Peru sostinėje Limoje po daugiau kaip dvidešimt metų trukusių diskusijų, todėl šiam dokumentui prigijo Limos deklaracijos pavadinimas. Limos deklaracijoje INTOSAI patvirtino svarbiausius kontrolinės veiklos reikalavimus. Vėliau INTOSAI priimti reikšmingi dokumentai – “INTOSAI audito standartai” ir “INTOSAI vidaus kontrolės standartų direktyvos” – buvo paruošti remiantis pagrindinėmis Limos deklaracijos nuostatomis. Vadovavimasis šioje deklaracijoje formuojamais reikalavimais, tarp kurių ypač pabrėžiamas aukščiausios audito institucijos savarankiškumas, autonomiškumas, nepriklausomumas – pagrindinis INTOSAI narių veiklos principas. Vienas iš šio dokumento tikslų – padėti tobulinti valstybinės valdžios mechanizmą valstybėms (organizacijos narėms) šiuolaikinėmis sąlygomis. Šiame tarptautiniame dokumente buvo siekiama oficialiai reglamentuoti pagrindinius ir svarbiausius valstybės finansų išorinės kontrolės demokratinėje valstybėje uždavinius ir principus [2]. Tarptautinės teisės požiūriu Limos deklaracija yra tik rekomenduojamojo pobūdžio dokumentas. Tačiau daugelio užsienio šalių konstitucijose ir nacionalinių AAI veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose atsispindi šios deklaracijos nuostatos. Deklaracijos nuostatos buvo formuojamos nesiekiant panaikinti nacionalinių savitumų, bet siekiama unifikuoti tai, kas svarbiausia ir bendra visų pasaulio šalių AAI organizacijoje ir veikloje. Limos deklaraciją galima vertinti kaip savotišką trafaretą, pagal kurį visų šalių finansų kontrolieriai suras bendrą kalbą [2]. 2.2. Kongresai Pagrindinė INTOSAI veikla pasireiškia per jos rengiamus Kongresus (INCOSAI) – tai aukščiausias INTOSAI organas, susidedantis iš visų organizacijos narių [2]. Kaip jau panašiai buvo minėta (kalbant apie EUROSAI), kongresai organizuojami kas tris metus. Tai puiki galimybė visoms šalims – narėms – pasidalinti įvykiais, aptarti problemas, rasti jų sprendimo būdus, teikti rekomendacijas ir pan. siekiant pagerinti valdžios atsakomybę visame pasaulyje. Šiandien yra žinoma 18 organizuotų Kongresų. XIX-as Kongresas vyks šiemet lapkričio mėnesį Mechike [2]. 2.3. INTOSAI plėtros iniciatyva IDI Specialus INTOSAI padalinys Plėtros iniciatyva (IDI) yra nekomercinė organizacija, numatanti INTOSAI veiklos kryptis ir tarptautiniu mastu skleidžianti pažangią audito praktiką ir idėjas. Ji buvo įkurta 1986 metais Sidnėjaus kongrese. Nuo 2001 metų IDI sekretoriato būstinė yra Oslo mieste, Norvegijoje [5]. Nuo pat įkūrimo IDI buvo atsakingas už kelių profesionalių seminarų ir kursų organizavimą – pagrinde audito tema. Atsižvelgiant į jos vartotojų poreikius, IDI kūrė kursus, kurie atitiktų svarbias aktualias šiuolaikines temas. Iki 1995m. šie kursai buvo pavieniai, aptariantys kontrolės klausimus ir skirti kontrolieriams bei vadovams [4]. IDI skleidžia informaciją apie kontrolės metodus, kursų programas, mokymosi modelius visiems INTOSAI AAI. Pagrindinis programos elementas – suprantamos informacijos katalogas, kuris turi kelis iš 120 kursų aprašymus, procedūras, atitinkančias mokymosi poreikiams, ir įvertinančius rodiklius, kurie buvo gerinami. IDI taip pat publikuoja seminarų ataskaitas ir specialius straipsnius [4]. 2.4. Apmokymai INTOSAI yra lyderė valstybinio sektoriaus auditorių apmokymuose. Dviejų metų seminarai, kuriuos remia Jungtinės Tautos, numato besivystančių šalių (organizacijos narių) apmokymą. Už seminarus atsako ir juos rengia Generalinis Sekretoriatas. Pirmieji INTOSAI apmokymai pradėti rengti 1971 metais Vienoje. Paskutiniais duomenimis viso buvo surengta 19 seminarų. Paskutinis iš jų (simpoziumas) vyko 2007 metų kovo mėnesį, tema: Valstybinio audito reikšmė ir nauda. Seminarų metu dažniausiai svarstomi audito vystymo projektai, pritaikomi audito standartai, svarstoma apie investicijas į tyrimus ir metodologijos vystymą audito srityje [4]. 2.5. Ilgo laikotarpio mokymo programa Ilgo laikotarpio mokymo programa (ILMP) (angl. the Long Term Regional Training Programme) – tai speciali regioninė mokymo programa, kuri vyko laikotarpiais: 1996-2000 ir 2001-2006 metais. Jos tikslas – duoti INTOSAI narėms galimybę jų pačių mokymuisi. ILMP skirta padėti AAI susitvarkyti su pasikeitimais, kurie pasitinka juos visame pasaulyje dabartiniu laiku. Detaliau, ILMP turi pateikti kontrolieriams - profesionalams augančią žinių bei įgūdžių įvairovę, kuri tampa privaloma besikeičiančiame pasaulyje, nes viskas kas keičiasi turi įtakos ir kontrolei, pavyzdžiui, informacinių technologijų revoliucija, globalinis susidomėjimas aplinka, visuomenės administravimo reforma, valstybių įsiskolinimo, biudžeto problemos [4]. Galima išskirti 2 pagrindinius ILMP tikslus: 1. padėti Aukščiausioms Kontrolės Institucijoms, didinant galimybes jas apmokyti per sąlyginai trumpą laikotarpį; 2. užtikrinti ribų praplėtimą mokyme įvairiuose regionuose, siekiant padėti Aukščiausioms Kontrolės Institucijoms susitvarkyti su kontrolės uždaviniais, kurių skaičius ir sudėtingumas vis didėja [4]. Pagrinde šie tikslai yra įgyvendinami tokiais būdais: stiprinant regionus, įkuriant vietines “mokymų infrastruktūras”. ILMP taip pat turi palaikyti šių apmokymų veiklos gyvybingumą ir tęsiamumą per ilgą laikotarpį. 2.6. INTOSAI leidiniai Kaip jau buvo minėta ankstesniame skyriuje, pagrindinis INTOSAI tikslas - pagerinti narių bendradarbiavimą ir profesines kvalifikacijas. Norint greičiau ir efektyviau pasiekti šį tikslą, organizacija periodiškai leidžia įvairius leidinius, t. y.: • Tarptautinis valstybės audito žurnalas (angl. the International Journal of Government Auditing). Tai profesionalus valstybinio sektoriaus audito žurnalas, publikuojamas kas ketvirtį penkiomis INTOSAI darbo kalbomis; • INTOSAI Circulars. Jį periodiškai leidžia Generalinis Sekretoriatas, norint informuoti narius apie INTOSAI veiklą; • Narystės Žinynas (angl. Membership Directory). Šis leidinys atnaujinamas kasmet. Jame pateikiamas pilnas visų narių, Aukščiausių audito institucijų, adresų, telefonų numerių ir pan. sąrašas; • Kongreso darbai (angl. Congress Proceedings). Šiame leidinyje pateikiamos kongresų išvados ir rekomendacijos, kuriomis Aukščiausios Audito Institucijos gali nuolat naudotis, norėdamos sustiprinti savo įstaigą ir nepriklausomybę nuo kitų organizacijų [2]. Be išvardintų leidinių, INTOSAI komitetai, darbo grupės ir apmokymo programos taip pat leidžia daug profesinių leidinių. Tarp jų šiame darbo jau buvo paminėtas EUROSAI periodiškai leidžiamas žurnalas „EUROSAI“ ir biuletenis “EUROSAI Newsletter“. 2.7. Apdovanojimai Be pagrindinių funkcijų, reikėtų paminėti ir kiek specifinę INTOSAI veiklą – apdovanojimus. Šiuo metu žinomi 2 INTOSAI teikiami apdovanojimai: • Jörg Kandutsch. Šis apdovanojimas yra suteikiamas Aukščiausiai Audito Institucijai, kuri padarė didžiausius patobulinimus valstybiniame audite ir parodė didžiausią iniciatyvą. • Elmer B. Staats apdovanojimas yra suteikiamas geriausio straipsnio, publikuoto Tarptautiniame valstybės audito žurnale, autoriui [2]. Šie apdovanojimai leidžia daryti išvadą, kad INTOSAI ne tik kuria tam tikrus nurodymus, gaires Aukščiausioms audito institucijoms, išveda “sausas” teorijas, sprendžia tam tikrų problemų sprendimo būdus ar pan., bet ir aktyviai skatina kiekvienos narės tobulesnį ir efektyvesnį audito darbą kiekvienos šalies valstybiniame sektoriuje. IŠVADOS INTOSAI buvo įkurta 1953 metais ir šiuo metu vienija apie 190 šalių, priklausančių Jungtinėms Tautoms ar jų specialioms atstovybėms. Lietuva, t. y. Valstybės kontrolė, 1992 metais tapo visateise INTOSAI nare ir įsiliejo į šios organizacijos veiklą. Pagrindinis INTOSAI tikslas – padėti Aukščiausiosioms audito institucijoms prisitaikyti prie didėjančių joms keliamų reikalavimų, skatinti patirties ir naujovių audito srityje sklaidą. Organizacijos vidinė organizacinė struktūra nėra labai sudėtinga. Aukščiausias jos organas – kas treji metai šaukiamas Kongresas. Pastarasis iš INTOSAI septynių darbo grupių renka Tarybą. Taryba susirenka kartą per metus ir sprendžia svarbiausius organizacijos klausimus. Tuo tarpu Generalinis INTOSAI sekretoriatas administruoja organizaciją, valdo jos biudžetą, asistuoja Tarybai ir Kongresui, rengia seminarus ir specialias studijas, tarpininkauja bendradarbiaujant organizacijos nariams. Siekiant organizuoti ir plėtoti specializuotą audito veiklą INTOSAI įkurti ir šiuo metu nuolat veikia aštuoni komitetai bei darbo grupės: Audito standartų, Vidaus kontrolės standartų, Apskaitos standartų, Valstybės skolos, Elektroninio duomenų apdorojimo, Privatizavimo, Programų vertinimo ir Aplinkos apsaugos audito. INTOSAI tikslus įvairiuose pasaulio regionuose įgyvendina septynios tarptautinės organizacijos. Jauniausia iš šių organizacijų yra EUROSAI, įkurta 1990 m., kurios nuo 1993 metų nare tapo ir Lietuva. INTOSAI veiklai filosofinį ir koncepcinį pagrindą suteikia Limos deklaracija, kurioje pabrėžiamas AAI savarankiškumas, autonomiškumas, nepriklausomumas – pagrindinis INTOSAI narių veiklos principas. Vienas svarbiausių deklaracijos tikslų – padėti tobulinti valstybinės valdžios mechanizmą INTOSAI narėms šiuolaikinėmis sąlygomis. 1986 metais Sidnėjaus kongrese buvo įkurta Plėtros iniciatyva (IDI). Tai specialus INTOSAI padalinys, kuris numato organizacijos veiklos kryptis ir tarptautiniu mastu skleidžia pažangią audito praktiką bei idėjas. Siekiant pagerinti narių bendradarbiavimą ir profesines kvalifikacijos kėlimą, užtikrinti informacijos, tyrimų rezultatų pasikeitimą tarp šalių narių, INTOSAI remia mokslinę sritį – kontrolės universitetinių katedrų kūrimą, vieningos terminologijos įvedimą, taip pat vykdo valstybinio sektoriaus auditorių apmokymus, periodiškai leidžia įvairius žurnalus, kitus leidinius bei teikia apdovanojimus už didžiausius patobulinimus valstybiniame audite, didžiausią iniciatyvą bei geriausią straipsnį, publikuotą Tarptautiniame valstybės audito žurnale. literatūra ir šaltiniai 1. EUROSAI. [Interaktyvus]. [Žiūrėta 2007 10 15]. Prieiga per Internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!