Pardavimų apskaita, jos esmė, reikšmė įmonės veiklai, būtinumas bei tikslai

ĮVADAS Kiekviena įmonė, siekianti pelno, turi tikslą- parduoti prekes, iš to uždirbti pajamų bei gauti pelno. O tai gali padaryti, jei įmonė kuo pigiau nusipirks arba pati pagamins prekes ir jas parduos brangiau. Žodis „prekės“ finansinėje apskaitoje suprantamas kaip iš kitų įmonių nupirktos ir perparduoti skirtos vertybės, įmonėje pagaminta ir tretiesiems asmenims skirta parduoti produkcija bei klientams suteiktos paslaugos. Prekės- tai yra visa, iš ko įmonė gali uždirbti pajamų jas pardavus. Pardavimų apimtis ir jos pasikeitimas- vienas svarbiausių finansinės atskaitomybės rodiklių, padedančių išanalizuoti ir įvertinti įmonės veiklą. Tai aktualu ne tik įmonės valdytojams, bet ir kreditoriams, akcininkams bei mokesčių institucijoms. Labai svarbu tiksliai užregistruoti pardavimo operacijas ir gauti tikslius įmonės veiklos rezultatus. Nes įmonės veiklos rezultatų iškraipymas, jų pagerinimas arba pabloginimas, gali turėti neigiamos įtakos tolesniai įmonės veiklai, įmonės valdymui. Be to, teisingas pajamų bei sąnaudų finansinės apskaitos vedimas leidžia praktiškai realizuoti palyginimo principą, kuris reikalauja, kad kaupimo principu apskaičiuotos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos būtų palyginamos su šias pajamas uždirbant patirtomis sąnaudomis. Kiekviena įmonė deda daug pastangų ieškodama rinkoje savo produkcijos ar paslaugų pirkėjų, be kurių nebūtų įmanoma parduoti savo prekių ir taip gauti pajamų bei pelno. Pagrindines pardavimo pajamų pripažinimo taisykles reglamentuoja Tarptautiniai apskaitos standartai, Europos Sąjungos direktyvos, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktai. Svarbiausi iš jų yra Buhalterinės apskaitos įstatymas (2001 11 6, Nr. IX-574) ir Verslo apskaitos standartai (2003 12 18 nutarimas Nr. 1). Šio darbo tikslas- išanalizuoti pardavimų apskaitą, jos esmę, reikšmę įmonės veiklai, būtinumą bei tikslus. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti pagrindinius pardavimo pajamų pripažinimo apskaitoje atvejus; 2. Išanalizuoti pagrindinius pardavimo sąnaudų pripažinimo apskaitoje atvejus; 3. Apžvelgti veiksnius, kurie koreguoja grynuosius pardavimus; 4. Pateikti pardavimo pajamų dokumentavimą. Darbą sudaro keturi skyriai. Pirmoje darbo dalyje aptariama pardavimų apskaitos reikšmė įmonės veiklai, nes kiekvienai įmonei labai svarbu, kad jų vedama pardavimų apskaita atspindėtų teisingus įmonės veiklos rezultatus. Tai turi įtakos tolimesnei įmonės veiklai. Antrame darbo skyriuje pereinama prie pajamų ir sąnaudų pripažinimo atvejų. Kadangi dauguma įmonių bendradarbiauja su užsienio įmonėmis bei konkuruoja tarpusavyje, tai trečioje dalyje panagrinėjau grynuosius pardavimus koreguojančius veiksnius, tokius kaip valiutos kurso pasikeitimą, įvairių nuolaidų taikymus. Paskutinėje dalyje pateikti prekių pirkimo ir pardavimo dokumentai kruopščiai pardavimų ir pirkimų apskaitai vesti, nes tai labai kontroliuoja mokesčių administratoriai. Darbe naudoti šie tyrimo metodai: aprašomasis, lyginamasis, loginis, įstatymų analizė. Analizuojant literatūrą, daugiausiai aktualios informacijos pavyko rasti norminiuose teisės aktuose. Pagrindiniai apibrėžimai, pardavimų apskaitos eiga - rečiau besikeičianti informacija, todėl jos buvo ieškota knygose. Darbo išvados pateikiamios išvadų skyrelyje. Visa literatūra, kuri buvo naudojama rašant šį kursinį darbą, yra surinkta, susisteminta bei pateikta literatūros sąraše. APSKAITOS ESMĖ Kad verslas netaptų beprasmis, kiekviena įmonė turi stengtis ieškoti pirkėjų, kuriems galėtų parduoti savo produkciją ar paslaugas kiek galima brangiau negu pats šias prekes nusipirko ar pagamino, ir taip gauti pajamų bei pelno, didinančio nuosavybę bei įmonės savininkų turtą. Apskaitininkai turi aprūpinti įmonės valdytojus, akcininkus, kreditorius teisinga ir išsamia informacija, kuri reikalinga racionaliems valdymo sprendimams priimti. Įmonės pardavimo apskaitos operacijos turi parodyti visą apskaitos ciklą nuo produkcijos ar paslaugų užsakymo iki jų išsiuntimo ir apmokėjimo. Bendriausią pirkimo- pardavimo schemą galima pavaizduoti taip: 1 diagrama. Pirkimo- pardavimo ciklas prekybos įmonėse. [ 8, 331] Norint parduoti neužtenka vien surasti vietą, kurioje tam tikra prekė kainuotų pigiau nei ten, kur verslininkas ja prekiauja. Tokią prekę reikia atsivežti į naują prekyvietę, o dažnai dar papildomai apdoroti. Taigi reikia pirkti vežėjų paslaugas, sumokėti darbo užmokestį pardavėjams, kartais sumokėti palūkanas už banko paskolas, nes pirkėjai ne visada sumoka už pirkinius laiku, todėl norint, kad pirkimų- pardavimų ciklas nenutrūktų, tenka skolintis pinigų iš kredito institucijų. Dar sudėtingiau pelnas uždirbamas perdirbimo įmonėse, kurios perka žaliavas (finansinėje apskaitoje jos dažniau vadinamos atsargomis) ir jų atsivežimo paslaugas, sumoka už darbą jas apdorojantiems darbuotojams, tik vėliau parduoda iš tų žaliavų pagamintas prekes, sumokėdami pardavimų paslaugas teikiantiems darbuotojams ar specializuotoms pardavimų įmonėms. 2 diagrama. Veiklos ciklas perdirbimo įmonėse. [ 8, 332] Tiek prekybinėje, tiek perdirbimo įmonėje vienas veiklos ciklas „persidengia“ su kitu. Įmonių veikla nenutrūkstama: pirkimai, gamyba ir pardavimai vyksta nuolatos, dėl to buhalterinės apskaitos procesas tampa ypač sudėtingas, nes reikia atskirti vienu laikotarpiu uždirbtas pajamas nuo kitu laikotarpiu uždirbtų pajamų, ir palyginti iš tam tikros prekės pardavimo uždirbtas pajamas su tą prekę gaminant patirtomis sąnaudomis. Kiekvienos įmonės veiklos tikslas- parduoti prekes ir uždirbti pajamų bei pelno. Finansinėje apskaitoje prekėmis laikoma visa tai, ką pardavusi įmonė uždirba pajamų. Žodis „prekės“ suprantamas ne tik anksčiau iš kitų įmonių nupirktos perparduoti skirtos vertybės, bet taip pat kaip klientams suteiktos paslaugos ir įmonėje pagaminta produkcija, skirta parduoti tretiesiems asmenims. Be to, įmonėje pagaminta parduoti skirta produkcija ir paslaugos dar įvardijamos bendra „produktų“ sąvoka. 3 diagrama. Prekių sąvoka apskaitoje [ 8, 333] Tik pardavus prekes galima tikėtis, jog padidės įmonės turtas, bus gauta pinigų arba susidarys pirkėjų įsiskolinimas, kurį vėliau jie turės padengti. Pardavimai yra labai svarbūs ir įvairūs, todėl apskaitininkai turi skirti jiems daug dėmesio. Jie privalo nuolat kontroliuoti pirkėjų atsiskaitymus su įmone ir įmonės atsiskaitymus su tiekėjais. [8, 331- 333] Ūkinės veiklos nuoseklumo požiūriu įmonė pirmiausia perka jos veiklai reikalingų atsargų (prekių), kurias numatoma vėliau parduoti už didesnę kainą jų pirkėjams. Joms pirkti leidžiami pinigai arba kitas įmonės turtas, t. y. daromos išlaidos, kurios visos arba jų dalis, tenkanti per ataskaitinį laikotarpį parduotoms prekėms, tampa sąnaudomis. Tačiau dažniausiai tiekėjams sumokama ne iš karto, o po tam tikro laiko, kurį pardavėjas ir pirkėjas aptaria pirkimo – pardavimo sutartyse. Tokiu atveju prekes pirkusi įmonė kurį laiką disponuoja ne tik savo, bet ir prekių pardavėjo turtu, nes atsiranda įsiskolinimas prekių tiekėjui. Šis įsiskolinimas, parodytas balanso Nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje, atitinka padidėjusią trumpalaikio turto sumą balanso Turto dalyje. Apskaitininkai šio tipo operacijas vadina pirkimų išlaidomis arba pirkimais. Parduotoji kitiems pirkėjams prekių dalis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pripažįstama sąnaudomis (kitaip – parduotų prekių savikaina), nes jas pardavus uždirbamos pajamos. Parduodamas prekes tiekėjas pirkimo- pardavimo sutartyje arba pirkėjui pateikiamoje sąskaitoje nurodo pardavimo kainą, kurią reikia mokėti už parduodamas prekes. Pirkėjo požiūriu ši suma sudaro bendruosius pirkimus, sumą, kurią pirkėjas turėtų sumokėti pardavėjui, jeigu pirkimams nebūtų taikomas diskontas arba jo galiojimo terminas pasibaigęs ir nėra prekių grąžinimų ar nukainojimų. Kai pirkėjas pasinaudoja pardavėjo jam suteikta diskontavimo teise arba nukainoja ar grąžina prekes pardavėjui, pirkimų apimtis sumažėja, o pirkimų suma vadinama grynaisiais pirkimais: BENDRIEJI PIRKIMAI - PIRKIMO DISKONTAI - PREKIŲ GRĄŽINIMAI - PREKIŲ NUKAINOJIMAI = GRYNIEJI PIRKIMAI Visos prekės, pirktos per ataskaitinį laikotarpį, vadinamos perparduoti skirtomis prekėmis. Naujoje įmonėje perparduoti skirtos prekės- ne tik tos, kurios pirktos per ataskaitinį laikotarpį. Ilgesnį laiką veikiančioje įmonėje visada yra per praėjusius laikotarpius pirktų ir neparduotų prekių likučių, todėl perparduoti skirtos prekės visada išreiškiamos tokia lygybe: PERPARDUOTI SKIRTŲ PREKIŲ LIKUTIS LAIKOTARPIO PRADŽIOJE - GRYNIEJI PARDAVIMAI PER ATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ = PERPARDUOTI SKIRTOS PREKĖS Perparduoti skirtos prekės apskaitomos jų savikaina (tokia kaina, už kokią pati įmonė nusipirko šias prekes). Pirktų prekių savikaina rodo, kokias sąnaudas patyrė įmonė pirkdama šias prekes. Pardavus įsigytas prekes arba suteikus paslaugas, gaunami pinigai arba pardavėjas ima pretenduoti į juos, ir pirkėjas įsipareigoja sumokėti už nupirktas prekes. Uždirbamos pajamos, kurios ir fiksuojamos jų uždirbimo metu. Šios pajamos apskaitoje vadinamos pardavimo pajamomis arba pardavimais. Jei pirkėjui nesuteikiamas diskontas arba jis juo nepasinaudoja, taip pat jeigu pirktos prekės nenukainojamos ir negrąžinamos, pirkėjo sumokėta suma yra laikoma bendrųjų pardavimų pajamomis arba bendraisiais pardavimais. Jei pirkėjas pasinaudoja jam suteikta diskonto galimybe arba dėl tam tikrų priežasčių grąžina ar nukainoja pirktas prekes, tada pardavimų apimtis sumažėja. Pardavimo diskontai, prekių grąžinimai ir nukainojimai mažina pardavimų pajamas: BENDRIEJI PARDAVIMAI -PARDAVIMO DISKONTAI -PREKIŲ GRĄŽINIMAI -PREKIŲ NUKAINOJIMAI =GRYNIEJI PARDAVIMAI Apskritai ir laisvosios konkurencijos sąlygomis reikia palyginti pajamas, uždirbtas pardavus prekes, su tų prekių pirkimo ar pagaminimo savikaina. Be abejo, reikia žiūrėti, kad parduodamų prekių kainos būtų didesnės už jų pagaminimo ar pirkimo sąnaudas. Tačiau apskaitininkai, vadovaudamiesi pajamų ir sąnaudų palyginimo bei duomenų kaupimo principais, pajamas su sąnaudomis lygina atvirkščiu negu ūkinės veiklos nuoseklumu- pirmiausia nustato uždirbtas (pripažintas) pajamas, po to su jomis palygina sąnaudas, kurios buvo patirtos uždirbant šias pajamas. Taigi buhalteriai kiekvieno ataskaitinio laikotarpio laikotarpio pabaigoje susumuoja visas per tą laikotarpį uždirbtas grynųjų pardavimų pajamas. Žinodami, kiek pajamų ir iš kokių pardavimų buvo uždirbta, vadovaudamiesi pajamų ir sąnaudų palyginimo principu, apskaitininkai nustato, kokia įmonės turto bei išlaidų dalis buvo sunaudota bei kokia atsiradusių įmonės įsipareigojimų dalis buvo skirta šioms pajamoms uždirbti. Palyginę per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas grynąsias pardavimų pajamas ir parduotų prekių savikainą, apskaičiuojamas bendrasis pelnas: GRYNIEJI PARDAVIMAI -PARDUOTŲ PREKIŲ SAVIKAINA =BENDRASIS PELNAS Prekybos įmonėse parduotų prekių savikaina dažniausiai sudaro didžiąją dalį sąnaudų. Tose įmonėse patiriamos ne tik prekių pirkimo ir su juo tiesiogiai susijusios sąnaudos, tačiau įmonė turi ir kitų išlaidų- pardavėjų bei valdymo personalo atlyginimų, prekybinių patalpų nusidėvėjimo ar jų nuomos ir t.t. Šios išlaidos vadinamos įmonės veiklos sąnaudomis. Jos tiesiogiai nesusijusios su parduotų prekių pirkimu, bet reikalingos, kad įmonė galėtų normaliai funkcionuoti. Jos priskiriamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis ir mažina uždirbtą pelną: BENDRASIS PELNAS -VEIKLOS IR PELNO MOKESČIO SĄNAUDOS =GRYNASIS PELNAS Bendrasis pelnas išreiškia tik pardavimų pajamų ir parduotų prekių savikainos santykį. Šis rodiklis neteikia beveik jokios informacijos apie įmonės ūkinės veiklos rezultatus. Juo remiantis galima įvertinti įmonės parduodamų prekių savybes rinkoje ir nuspręsti, ar įmonės vadovai dirba racionaliai. [8, 336-339]. 2. PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMAS Pardavimo pajamos- ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškianti įmonės turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus. [ 2 ]. Pajamos pripažįstamos laikantis pajamų ir sąnaudų palyginimo bei kaupimo (pajamų bei sąnaudų registravimo) bendrųjų apskaitos principų. Pajamų pripažinimo atvejams suvienodinti kiekvienoje šalyje valdžia išleidžia specialius norminius aktus, kuriuose reglamentuoja pajamų ir sąnaudų pripažinimą apskaitoje. Dabar Lietuvos įmonėse galiojančią pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarką nustato LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas ir LR Vyriausybės 1993m. spalio 27d. nutarimas Nr. 804 „Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės atskaitomybės“. [8, 362]. Pardavimo ir sąnaudų teisingas pripažinimas, tai vienas iš svarbiausių kiekvienos įmonės apskaitos politikos paruošimo uždavinys. Todėl sudarant pajamų ir sąnaudų apskaitoje pripažinimo politikos nuostatas, tenka vadovautis beveik visais Verslo apskaitos standartais: 3- VAS „Pelno (nuostolių) ataskaita“ parodo sukauptas pajamas ir sąnaudas, kurios susidaro pagal kitų standartų nuostatas. [ 16, 201] Pelno (nuostolio) apyskaitoje turi atsispindėti visų įmonės veiklos sričių pajamos ir joms uždirbti tenkančios sąnaudos. Jų skirtumas parodo finansinį rezultatą: • jei pajamos didesnės už sąnaudas- pelną; • jei pajamos mažesnės už sąnaudas- nuostolį. [16, 46]. 10- VAS “Pardavimo pajamos” nuostatos parodo, kokiais būdais pripažįstamos prekių pardavimo ir paslaugų teikimo pajamos ir kaip turi būti pateikiama informacija apie pajamas, uždirbtas per ataskaitinį laikotarpį. Pripažįstant pardavimo ir paslaugų teikimo pajamas tenka vadovautis įvairiais įvertinimo kriterijais, kurie išdėstyti kituose VAS. 11- VAS „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“ parodo, kokiais būdais ir vertinimo kriterijais yra pripažįstamos pardavimo, prekių tiekimo ir veiklos sąnaudos. Šios sąnaudos yra susietos su 3- VAS „Pelno (nuostolio) ataskaita“ sudarymo tvarka. Taikant vertinimo kriterijus reikia vadovautis 9- VAS „Atsargos“, 12- VAS „Ilgalaikis materialus turtas“, 13- VAS „Nematerialus turtas“ ir kitais VAS. Su pajamų ir sąnaudų pripažinimu yra susieti ir kiti standartai: 5- VAS „Pinigų srautų ataskaita“, 6- VAS “Aiškinamasis raštas“ , 19- VAS „Atidėjimai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai“. [ 16, 201] 2.1. PAJAMŲ PRIPAŽINIMO SKIRTUMAI VAS, PVM IR PELNO MOKESČIO ĮSTATYME Nors įplaukos ir pajamos yra skirtingos kategorijos, bet įmonės apskaitos politika turi būti tokia, kad būtų galima sudaryti visas reikalaujamas ataskaitas. Pagal Pelno mokesčio įstatymą rodoma atskirai: • apmokestinamosios pajamos; • neapmokestinamosios pajamos; • dividendų ir kito paskirstytinojo pelno pajamos; • pozityviosios pajamos; • palūkanos; • autorinis atlyginimas, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises; • pajamos, gautos kaip atlyginimas ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, frančize; • atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar moksline patirtį; • pajamos, gautos už parduotą, kitokius būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje; • kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos; • teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti. [ 11] Pajamų grupavimo reikalavimai kiekviename įstatyme yra skirtingi, o įmonė, įdiegdama savo apskaitos politiką, privalo visas pajamas sugrupuoti taip, kad šis grupavimas atitiktų visų įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų bei valdymo apskaitos reikalavimus. 10- jame VAS “Pardavimo pajamos” nurodoma, kad pajamos yra ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis įmonės turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomu savininkų įrašus. [ 5, 43-45]. Prekių pardavimo pajamos turi būti pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje tuomet, kai prekės yra parduotos, o pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Prekės laikomos parduotomis, kai yra įvykdytos visos šios sąlygos: • įmonė pardavėja yra perdavusi riziką, susijusią su parduotomis prekėmis, taip pat ir šių prekių nuosavybės teikiamą naudą; • įmonė pardavėja nebevaldo ir nebekontroliuoja parduotų prekių; • tikėtina, kad su prekių pardavimo sandoriu susijusi ekonominė nauda bus gauta ir galima patikimai įvertinti jos dydį; • sąnaudos, susijusios su prekių pardavimo sandoriu, gali būti patikimai įvertintos. Rizikos perdavimu laikomas momentas, kada pardavėjas ima nebevaldyti ir nebekontroliuoti prekių, o pirkėjas tampa atsakingas už prekes ir perima prekių nuosavybės teikiamą naudą. Paprastai rizika perduodama kartu su nuosavybės teise į parduotas prekes, tačiau rizikos perdavimas gali nesutapti su nuosavybės teisių perdavimo momentu. Jeigu įmonė neperduoda rizikos, susijusios su parduodamomis prekėmis, sandoris nelaikomas pardavimu ir pajamos nepripažįstamos, pavyzdžiui, kai išsiųstos ar atsiimtos prekės nevisiškai sukomplektuotos ar paruoštos naudoti ir tai yra svarbi dar nebaigtos vykdyti sutarties dalis, jeigu sutartyje taip numatyta. Pagal palyginimo principą pajamos ir sąnaudos, susijusios su tuo pačiu sandoriu, turi būti pripažįstamos tą patį ataskaitinį laikotarpį. Sąnaudos pripažįstamos tuomet, kai jos uždirba atitinkamas pajamas. Tačiau pajamos negali būti pripažintos, jeigu negalima patikimai įvertinti sąnaudų. Tokiomis aplinkybėmis visos už parduotas prekes jau gautos sumos yra pripažįstamos įsipareigojimais arba būsimų laikotarpių pajamomis. Paslaugų teikimo pajamos, atsižvelgiant į tai, ar paslaugų teikimo rezultatas gali būti patikimai įvertintas, ar ne, pripažįstamos skirtingais būdais. Rezultatas gali būti tiksliai įvertintas tuomet, kai yra įvykdytos visos šios sąlygos: • pajamų suma gali būti patikimai įvertinta; • sandoris yra baigtas arba jo įvykdymo laipsnis iki balanso datos gali būti patikimai įvertintas; • tikėtina, kad bus gauta su paslaugų teikimo sandoriu susijusi ekonominė nauda; • sąnaudos, susijusios su paslaugų teikimo sandoriu ir jo pasibaigimu, gali būti patikimai įvertintos. [ 2] Įmonė, nustatydama pajamų pripažinimo kriterijus pagal jų grupes, turi laikytis visų įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų. PVM įstatymas labai detaliai reglamentuoja pajamų pripažinimo kriterijus šio mokesčio atžvilgiu: 1. Prekių teikimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas. 2. Prekių tiekimu už atlygį laikomas prekių suvartojimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti. 3. Prekių tiekimu laikomas prekės perdavimas neatlygintinai, o asmuo, kuriam prekė perduota, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ta preke kaip jos savininkas. Šiuo atveju savininko nuosavybė nepadidėja, o sumažėja, nes prarandamas turtas ir negaunama ekonominė nauda. Ši PVM įstatymo nuostata prieštarauja VAS pajamų pripažinimo kriterijams. 4. Prekių tiekimu už atlygį taip pat laikomas apmokestinamojo asmens disponuojamų prekių pervežimas verslo tikslais iš valstybės narės, kurioje prekės faktiškai yra, į kitą valstybę narę, kai prekes taip perveža pats apmokestinamasis asmuo ar jo užsakymu kitas asmuo. Pagal VAS prekių pervežimas, jų vietos pakeitimas nėra joks pajamų pripažinimo kriterijus. 5. Prekių tiekimu už atlygį laikomas ir ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimas. Paslaugų teikimu laikomas bet koks sandoris dėl bet kokio civilinių teisių objekto, jei šis sandoris nelaikomas prekių tiekimu. Paslaugų teikimu laikoma: • nestandartizuotos programinės įrangos pardavimas ar kitoks perdavimas; • nuoma; • nematerialiojo turto ir turtinių teisių perdavimas; • statybos darbai, įskaitant pastatyto naujo pastato ar statinio perdavimą užsakovui; • įsipareigojimas susilaikyti nuo veiksmų, taip pat įsipareigojimas toleruoti veiksmus arba padėtį. [ 12] Esminiai 10- ojo VAS „Pardavimo pajamos“, PVM ir Pelno mokesčio įstatymo pajamų pripažinimo skirtumai: 1. PVM įstatyme nėra jokios nuorodos apie patikimą sąnaudų, susijusių su prekių pardavimo ar paslaugų teikimo sandoriu ir jo užbaigimu, įvertinimą. Ko gero, pajamos bus tik apmokestinamos PVM, bet negalės būti pripažintos pajamomis finansinėje atskaitomybėje, nes įmonė neturės patikimos informacijos apie sąnaudas, susijusias su šiuo sandoriu. Tai nėra išimtiniai atvejai, praktiškai jų pasitaiko kiekvienos įmonės veikloje, nes verslo aplinka kol kas nėra stabili. 2. Nemokamai perduotos prekės ar suteiktos paslaugos negali būti pripažįstamos pajamomis, nes jos sumažina savininkų nuosavybę, jos nedidina. Taigi PVM apmokestinamos pajamos ir finansų apskaitos pajamos nėra tas pats (pavyzdžiui, PVM objektas yra sumokėtas akcizo mokestis, o sumokėtas mokestis nėra pajamos, nes neduoda naudos. Tai tik prievolė valstybei). 3. Prekių pervežimas, nesusijęs su nuosavybės pasikeitimu, ekonominės naudos gavimu, pagal VAS nėra pajamos. Pats prekių pervežimas negali būti pajamų pripažinimo ar nepripažinimo kriterijumi. 4. Mainų atveju, kai prekės ar paslaugos keičiamos į panašios kilmės ir vertės prekes arba paslaugas, keitimas nelaikomas pajamas kuriančiu sandoriu pagal 10- ojo VAS „Pardavimo pajamos“. Pagal PVM įstatymo 10 straipsnį, jeigu už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas atlyginama (visiškai arba iš dalies) prekėmis ir (arba) paslaugomis, laikoma, kad kiekviena tokio sandorio šalis tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas ir nėra jokios išlygos dėl vienarūšių mainų. Be abejo, bus šių pajamų pripažinimo skirtumų daugelyje įmonių, nes mainų sandoriai Lietuvoje gana dažni. 5. PVM įstatyme reglamentuojamas apmokestinimo momentas, kurio svarba yra ta pati kaip ir VAS reglamentuojamo rizikos perdavimo momento- momento, kuriuo pripažįstamos pajamos. Jei 10- asis VAS „Pardavimo pajamos“ rizikos perdavimo momentą reglamentuoja kaip ekonominės naudos momentą, kuris dažniausiai sutampa su nuosavybės teisių perdavimu, tai PVM įstatymo 14 str. 1 dalyje nurodoma, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita- faktūra, kuria įforminamas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, išskyrus keletą išimčių. Deja, sąskaitos- faktūros išrašymas- formalusis pajamų uždirbimo požymis pagal PVM įstatymą yra pirminis ir gali būti atvejų, kai pajamų pripažinimo momentas pagal PVM įstatymą ir VAS nesutaps. 6. Pelno mokesčio įstatyme nurodoma, kad įmonės turtas arba turtinis kompleksas, perduotas pagal nuomos sandorį, apskaičiuojant pelno mokestį gali būti apmokestinamas kaip pardavimas, jei nuomos sandoris atitinka nors vieną iš šių kriterijų: • nuomos terminas ilgesnis negu 30 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išnuomojama žemė; • nuomos mokesčių periodinių įmokų tvarkaraštyje nustatyta, kad per trumpesnę nuomos laikotarpio dalį sumokama didesnė dalis išnuomoto vieneto ilgalaikio turto tikrosios rinkos kainos; • nuomos sutartis apriboja ilgalaikio turto ar turtinio komplekso nuomotojo teises skolintis ir (arba) skirstyti pelną ar mokėti dividentus. Taigi įmonė, nustatydama pajamų pripažinimo kriterijus, turi vadovautis VAS, PVM ir Pelno mokesčio įstatymų reikalavimais. Esminių pajamų pripažinimo skirtumų yra nemažai daugelio įmonių veikloje. [ 5, 44- 46] 2. 2. PARDAVIMO PAJAMŲ PRIPAŽINIMO ATVEJAI Svarbiausios taisyklės, kurių reikia laikytis pripažįstant uždirbtas pajamas: • pajamos, uždirbtos pardavus materialias prekes, pripažįstamos prekių pardavimo dieną, nesvarbu, kada už jas bus apmokėta ar kada jos atiteks pirkėjui; • pajamos, uždirbtos suteikus paslaugas, pripažįstamos iškart, kai tik paslaugos atliekamos ir patvirtinamos atitinkamais dokumentais, neatsižvelgiant į apmokėjimo už šias paslaugas momentą; • leidimo kitiems naudotis įmonės turtu atveju pajamos pripažįstamos iškart, kai tik pasibaigia tam tikras naudojimosi įmonės turtu laikotarpis arba kai turtu jau pasinaudota, neatsižvelgiant į apmokėjimo laiką; • perleidžiant turtą- pelnas, uždirbtas perleidžiant šį turtą, pripažįstamas tą dieną, kai turtas perleidžiamas, apmokėjimo už perleidžiamą turtą momentas nesvarbu. Tačiau, be prekybinės veiklos, įmonės gali verstis ir kita veikla, nesusijusia su įmonės pagrindine veikla, iš kurios taip pat uždirbamos pajamos: Finansinės veiklos pajamoms priskiriamos palūkanos už finansinėse institucijose laikomą turtą bei lizingo būdu išnuomotą turtą, gautos baudos bei delspinigiai už atsiskaitymus ne laiku, valiutos perkainojimo bei valiutų kursų pasikeitimo teigiama įtaka, pelnas, gautas ilgalaikiais tikslais superkant nuosavas akcijas, ir kitos panašios pajamos. Prie investicinės veiklos pajamų priskiriamos visos pajamos, gaunamos iš įmonės investicijų kitose įmonėse (pvz., dividentai už akcijas, kurias įmonė supirkusi iš kitų įmonių). Prie neįprastinės veiklos pajamų (pagautės) priskiriamos visos iš neįprastinės įmonės veiklos netikėtai gautos pajamos, pavyzdžiui, draudimo kompanijų kompensacijų įmonei dėl stichinių nelaimių padarytos žalos perviršis. Neįprastinei veiklai priskiriami ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais klaidingai sumažintų pajamų sumų perviršis. Visos su įmonės pagrindine veikla nesusijusios pajamos, gautos arba gautinos iš trečiųjų asmenų, priskiriamos prie kitos veiklos pajamų, išskyrus tas, kurios priskiriamos finansinei, investicinei ar neįprastinei veiklai. Siekdami pritraukti kuo daugiau pirkėjų, pardavėjai dažnai parduoda prekes su jų garantine priežiūra tam tikrą prekės naudojimo laiką. Kai kurioms prekių rūšims reikalavimą kurį laiką jas nemokamai prižiūrėti gali nustatyti valdžia. Tokiu atveju įmonė turi sudaryti specialųjį atidėjimą, skirtą šiems ateinančių laikotarpių darbams. Kad prekes geriau pirktų, pardavėjas gali tiekti jas pirkėjams, nereikalaudamas susimokėti tuoj pat arba suteikti pirkėjams įvairių lengvatų. Dažniausiai jis tai daro vienu iš keleto pardavimo būdų: komisiniu pardavimu arba konsignacija, pardavimais išsimokėtinai, pardavimais suteikiant prekybines nuolaidas ir natūriniais (prekių) mainais (barteriu). Komisiniai pardavimai (konsignacija) – prekių pardavimo būdas, kai pardavėjas – komitentas (konsignantas) perduoda tarpininkui ar savo agentui – komisionieriui prekes, kad šis jas parduotų tretiesiems asmenims. Visos prekės, perduotos komisionieriui (tarpininkui), tebėra komitento (prekių pardavėjo) turtas ir atsispindi jo balanse. Toks pardavimo būdas, kai komitentas nereikalauja komisionieriaus atsiskaityti tuoj pat ir už visą prekių partiją, skatina pardavimus, nes palankus komisionieriui. Su komitentu atsiskaitoma tik už komisionieriaus parduotas tretiems asmenims prekes. Tad komisionierius, parduodamas iš komitento nemokamai gautas prekes, uždirba pardavimo pajamų, vadinamų komisiniais. Pardavimų pajamos pripažįstamos tik tos prekių dalies, kurią komisionierius perdavė tretiesiems asmenims, o šie jau sumokėjo už prekes arba tvirtai garantavo, kad už prekes bus sumokėta sutartu metu. Komisinių pardavimų bendroji schema yra tokia: 5. Pinigai 2. Prekės 1. Prekės 3. Pinigai 6. Patvirtinimas, kad prekės parduotos 2 diagrama. Komisinių pardavimų bendroji schema [8, 365] Kadangi komisinės prekybos atveju prekės išlieka komitento nuosavybėje, tai jų išsiuntimo fakto negalima registruoti kaip turto sumažėjimo pastarojo turtinėse sąskaitose. Komitentas tokį prekių išsiuntimą tarpininkui registruoja prekių savikainos dydžiu nulinės klasės sąskaitose. Ir tik komisionieriui pardavus prekes trečiajam asmeniui, atliekama atvirkštinė registracija nulinėse sąskaitose ir įregistruojamas pajamų padidėjimas. Pardavimas išsimokėtinai reiškia, kad pirkėjas, gavęs prekes, turi sumokėti už jas pardavėjui ne visą sumą iš karto, bet dalimis per tam tikrą laikotarpį. Pardavimo išsimokėtinai sutartyse nurodomas išsimokėjimo terminas, eilinių įmokų sumos, jų sumokėjimo tvarka, įrašomas palūkanų, skaičiuojamų nuo dar nesumokėtų sumų, procentas bei nurodoma, kam tenka rizika dėl forsmažoro, nepaisant pardavėjo ir pirkėjo valios įvykusių faktų. Pardavėjo apskaitininkas pardavimo pajamas dažniausiai fiksuoja pardavimo – pirkimo operaciją liudijančių dokumentų pasirašymo dieną, t.y. tada, kai prekės perduodamos pirkėjui. Palūkanų pajamos skaičiuojamos ir pripažįstamos finansinės veiklos pajamomis proporcingai nesumokėtoms už prekes sumoms, laikantis sutarties sąlygų. Tačiau parduodamų išsimokėtinai prekių kaina neišvengiamai didesnė, nebent pirkimo- pardavimo sutartyje būtų sutarta, kad pirkėjas atleidžiamas nuo palūkanų. Kita vertus, gali ir laimėti, jei išauga infliacija, nes vėliau bus sumokama nuvertėjusiais pinigais. Tačiau gali ir pralaimėti pasikeitus valiutos kursams, kai už prekes atsiskaitoma valiuta, kurios kursas apmokėjimo laikotarpiu didėja lito atžvilgiu. Pardavėjas, parduodamas prekes rizikuoja ne tik dėl ekonomikos infliacinių ar defliacinių procesų, bet vien dėl to, kad pirkėjas gali visiškai arba iš dalies nesumokėti už nupirktas prekes. Prenumeratos atveju pajamos laikomos uždirbtomis tik tuomet, kai prenumeratoriams išsiunčiamos užsakytos prekės. Iki tol prenumeratos įplaukos turi būti apskaitomos atitinkamoje (pagal prenumeratos rūšis) sąskaitoje Nr. 46 Avansu gautos sumos subsąskaitoje. Į jos kreditą prenumeratos įplaukos įrašomos jas gaunant ir šiai sąskaitai koresponduojant su atitinkamos Pinigų sąskaitos debetu. Kartais, vadovaujantis apskaitos optimalumo principu, visos prenumeratos pajamos pripažįstamos iš karto, išsiuntus pirkėjui sąskaitą faktūrą su pirmuoju prenumeruojamu leidinio numeriu, tik paskui svarbu stebėti, kad būtų įvykdyti visi prenumeratos įsipareigojimai. Tačiau pajamas iš prenumeratos galima pripažinti ir, pavyzdžiui, po 1/12 metinių prenumeratos pajamų, jeigu kiekvieną mėnesį prenumeratoriams išsiunčiama po mėnraštį. Tada ta suma mažinamas įsipareigojimas prenumeratoriams ir atitinkamai didinamos prenumeratos pajamos. Mainų arba barterio atveju pardavėjas ir pirkėjas pasikeičia natūriniais daiktais. Prekių mainai- tai pirkėjo ir pardavėjo susitarimu vienų prekių tiesioginiai keitimai į kitas prekes, bet ne į pinigus. Pirkimo – pardavimo sutartyje susitariama, kokiomis prekėmis žadama mainytis, būtinai nurodoma bendra sandorio suma, kitaip buhalteriai negalėtų šios operacijos užregistruoti apskaitoje. Pardavimų pajamos pripažįstamos tuomet, kai prekės ir visa su jomis susijusi rizika perduodama pirkėjui. Mainų atveju svarbiausias klausimas – kaip nustatyti pardavimų apimtį. Pardavimų vertė mainių atveju nustatoma šalių susitarimu ir užfiksuojama pirkimo – pardavimo sutartyje, o mainomų prekių kainų skirtumas kompensuojamas pinigais. Lizingo arba išperkamosios nuomos pajamas uždirba daugiausia šioje veikloje specializuojančios įmonės. Tačiau šia veikla gali užsiimti ir įmonės, kurioms ilgalaikio turto nuoma – ne pagrindinė veikla. Tokiu atveju pajamoms iš jos atspindimos pelno (nuostolio) ataskaitos Kitos veiklos straipsnyje ir pavyzdinio sąskaitų plano Pajamų klasės sąskaitų grupėje Nr. 52 Kitos veikos pajamos. 1 lentelė. Kai kurie pajamų pripažinimo atvejai [8, 363] PAJAMŲ RŪŠIS KADA PRIPAŽĮSTAMOS PAJAMOS Pardavimo, reikalaujančio atlikti papildomus darbus (parduotų prekių surinkimas, patikrinimas, instaliavimas ir pan.), pajamos Pajamos pripažįstamos, kai pirkėjas patvirtina faktą, kad prekės jam perduotos ir atlikti visi papildomi darbai, numatyti pardavimo– pirkimo faktą liudijančiame dokumente Pardavimo su garantine priežiūra pajamos Pardavimo pajamos registruojamos pardavimo momentu, tačiau to ataskaitinio laikotarpio sąnaudų sąskaita turi būti suformuotas specialus atidėjimas garantinei priežiūrai Paslaugų suteikimo (pardavimo) pajamos Pajamos pripažįstamos atlikus paslaugas arba realiai įvertinamą jų dalį (kai paslauga teikiama ilgiau nei vieną ataskaitini laikotarpį) ir patvirtinus tai dokumentais Pajamos, kai pirkėjas sumoka už prekes iš anksto Pajamos pripažįstamos perdavus prekes pirkėjui ir atlikus visus su tuo susijusius papildomus darbus Pardavimo išsimokėtinai pajamos, kai rizika neatgauti pinigų už parduotas prekes yra menka Pajamos pripažįstamos prekių perdavimo dieną, išskyrus pirkėjo mokamas palūkanas. Palūkanų pajamos pripažįstamos joms kaupiantis proporcingai pirkėjo įsiskolinimo likučiui Pardavimo išsimokėtinai pajamos, kai rizika neatgauti pinigų už parduotas prekes yra gana didelė Pajamų iš ilgalaikių sutarčių vykdymo pripažinimas Pajamos laikomos atidėtomis. Jos pripažįstamos dviem būdais. Kai rizika neatgauti pinigų yra ne itin didelė, taikomas eilinės įmokos būdas, kai su kiekviena eiline įmoka proporcingai dengiama parduotų prekių savikaina ir registruojamas bendrojo pelno uždirbimas. Kai rizika labai didelė, taikomas sąnaudų padengimo būdas, kai gaunamos įmokos pradžioje padengia parduotų prekių savikainą. Kai savikaina padengiama, visos vėliau gaunamos įmokos pripažįstamos bendruoju pelnu Pajamos gali būti pripažintos uždirbtomis taikant specialius jų įvertinimo ir pripažinimo uždirbtomis būdus dar nebaigus atlikti viso užsakymo Pardavimo prenumeratos būdu pajamos Pajamos pripažįstamos tik išsiuntus prekes prenumeratoriams Pardavimo komiso (konsignacijos) pagrindu pajamos Pajamos pripažįstamos, kai įmonės pardavėjos komitento tarpininkas ar atstovas- komisionierius perduoda prekes trečiajam asmeniui (pirkėjui), kuris už jas sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti Pardavimo mainais (barterio) į kitas prekes pajamos Pajamos pripažįstamos perdavus prekes ir visą su tuo susijusią riziką pirkėjui Finansinės veiklos pajamos Pajamos pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ar debitorinio įsiskolinimo susidarymo momentą Investicinės veiklos pajamos Pajamos pripažįstamo, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą Kitos veiklos pajamos Pajamos pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą Neįprastinės veiklos, nepriklausančios nuo įmonės valdytojų valios, pajamos – pagautė Pajamos pripažįstamos tada, kai gaunama naudos iš neįprastinės veiklos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą, arba tai užregistruojama Yra keletas pardavimų pripažinimo atvejų laiko požiūriu, nes už nupirktas prekes pirkėjai gali atsiskaityti iš karto, tačiau gali sumokėti už prekes vėliau- kartais po mėnesio ar kelių, gali būti ir taip , kad susitariama, jog pirkėjas už prekes sumokės iš anksto. Taigi galimi ir trys pardavimo pajamų registravimo sąskaitose atvejai. I atvejis- prekių pardavimo ir pinigų už jas sumokėjimo momentai sutampa. Kai už prekes pirkėjai atsiskaito grynaisiais, pardavėjo apskaitininkas paprasčiausiai tai registruoja kaip įmonės piniginio turto (sąskaitoje Nr. 272 Kasa) ir uždirbtų pajamų ( sąskaitoje Nr. 500 Pardavimai arba Nr. 505 Suteiktos paslaugos) padidėjimą: D 272 Kasa xxx Lt K 500 Pardavimai / 505 Suteiktos paslaugos xxx Lt Kartais įmanoma, kad pardavimų ir apmokėjimo momentai sutampa atsiskaitant ne tik grynaisiais, bet ir sumokant į pardavėjo sąskaitą banke. Jeigu pirkėjas pateikia savo banko patvirtinimą atitinkamo dokumento – mokėjimo pavedimo – kopiją (kad už prekes sumokėta), pardavimo faktą laikome įvykusiu ir atliekame sąskaitų korespondenciją: D 271 Sąskaita banke xxx Lt K 500 Pardavimai / 505 Suteiktos paslaugos xxx Lt II atvejis- pirkėjas už prekes sumoka ne iš karto jas gavęs, bet vėliau. Jeigu, remiantis prekių pirkimo – pardavimo sutartimi, išrašius atitinkamą dokumentą, šios prekės parduodamos skolon, pardavėjo apskaitininkas pirmiausia atlieka tokius įrašus: D 2411 Pirkėjai xxx Lt K 500 Pardavimai / 505 Suteiktos paslaugos xxx Lt Šiuo atveju pirkėjas gauna prekes, bet iš karto pardavėjui už jas nesumoka. Dėl to padidėja pirkėjo įsiskolinimas pardavėjui. Pirkėjui sumokėjus už šias prekes (kitaip sakant, padengus įsiskolinimą), sąskaitose atliekamas toks įrašas: D 271 Sąskaita banke/ 272 Kasa xxx Lt K 2411 Pirkėjai xxx Lt Pirkėjui atsiskaičius už anksčiau pirktas prekes, kinta tik pardavėjo įmonės turto struktūra, bet nepasikeičia nei jos turto, nei nuosavybės bendra suma balanse. III atvejis- pirkėjas už prekes sumoka iš anksto, dar jų negavęs. Jeigu pirkėjas už prekes sumoka iš anksto, dar jų negavęs, pardavėjas neturi jokio pagrindo registruoti pardavimo pajamų, bet atitinkamose balansinėse sąskaitose fiksuoja pinigų gavimą ir padidėjusį įsipareigojimą patiekti prekes arba suteikti paslaugas: D 271 Sąskaita banke/ 272 Kasa xxx Lt K 403 Gauti išankstiniai apmokėjimai xxx Lt Tada, kai iš anksto apmokėtos prekės patiekiamos arba paslaugos suteikiamos, atliekama sąskaitų korespondencija, kuria penktosios klasės sąskaitose fiksuojamas atitinkamų pajamų uždirbimo faktas, sąskaitos Nr. 46 Avansu gautos sumos debete- dėl to sumažėjęs įmonės įsipareigojimas pirkėjams arba klientams: D 403 Gauti išankstiniai apmokėjimai xxx Lt K 500 Pardavimai / 505 Suteiktos paslaugos xxx Lt 2. 3. PARDUOTI SKIRTŲ ATSARGŲ APSKAITOS MODELIAI Registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansinę atskaitomybę – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė. [1]. 3 diagrama. Atsargų klasifikavimas [7, 180] Perparduoti skirtos prekės (kaip ir visos kitos atsargos) gali būti apskaitomos dvejopai: periodiškai apskaitomų atsargų ir nuolat apskaitomų atsargų metodais. Prekių judėjimą per tam tikrą laikotarpį galima apibūdinti dviem formulėmis: Abiem atvejais gaunama tiek pat informacijos, tačiau jos formavimo kaina labai skiriasi. Taikant pirmąjį būdą užtenka suskaičiuoti atsargų likučius ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei vesti prekių pirkimo apskaitą. Taigi pačių prekių judėjimo jas parduodant nuolat registruoti sąskaitose nereikia. Pakanka pavaizduoti pirkėjų skolos padidėjimą ir pajamų uždirbimą, nereikia rodyti pačių prekių sumažėjimo jas parduodant. Iš šių dydžių periodiniu būdu paprasta apskaičiuoti per laikotarpį parduotų prekių kiekį, taigi jų savikainą. 4 diagrama. Prekinių atsargų apskaitos periodiniu būdu formulė [8, 357] Per ataskaitinį laikotarpį parduotų prekių savikainos dydžiui daro įtaką ne tik pirkimai, bet ir prekių likučių pasikeitimas tuo laikotarpiu: PARDUOTI SKIRTŲ PREKIŲ LIKUTIS LAIKOTARPIO PRADŽIOJE + GRYNIEJI PIRKIMAI = PARDUOTI SKIRTOS PREKĖS - PARDUOTI SKIRTŲ PREKIŲ LIKUTIS LAIKOTARPIO PABAIGOJE = PARDUOTŲ PREKIŲ SAVIKAINA Taigi ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus ir inventorizavus prekes jų pasikeitimas per laikotarpį turi atsispindėti specialioje sąnaudų sąskaitoje Nr. 605 Atsargų padidėjimas/ sumažėjimas. Šitaip atsargos apskaitomos pirmuoju – periodiškai apskaitomų atsargų metodu. Skaičiuojant antruoju būdu, būtina vesti visų per laikotarpį parduodamų prekių apskaitą. Pardavimų gali būti labai daug ir kiekvieną reikia atspindėti sąskaitose. Kadangi tai reikalauja labai daug darbo, todėl finansinėje apskaitoje šis metodas praktiškai netaikomas. Be to, nuolatinis parduodamų prekių nurašymas nieko gero neduoda ir jų apsaugai. Prekes reikia saugoti ne buhalterijoje, o sandėliuose. Antra vertus, net ir tos įmonės, kurios nuolat apskaito parduoduodamas prekes, pasibaigus ataskaitiniams metams (ar net dažniau) perskaičiuoja prekių likučius jų saugojimo vietose, kad įsitikintų, ar tos prekės nebuvo grobstomos. Tai atliekama inventorizuojant įmonės turtą. Kai taikomas nuolat apskaitomų atsargų metodas, pardavus prekes reikia registruoti ne tik patį jų pardavimo (pajamų uždirbimo ir pirkėjų skolos padidėjimo) faktą, bet ir nurašyti šias prekes iš atsargų sąskaitos. Todėl tokiu atveju kiekvienas pardavimų faktas registruojamas sudėtine (dviguba) sąskaitų korespondencija. Galimas toks atvejis, kai vienos prekės apskaitomos periodiškai, o kitos nuolat. Tuomet vienoje įmonėje taikomi abu atsargų apskaitos ir sąskaitų uždarymo metodai.[8, 360-361] 2.4. PARDUOTŲ PREKIŲ IR ATSARGŲ SAVIKAINOS NUSTATYMAS Trumpalaikis, kaip ir ilgalaikis turtas (taip pat ir atsargos) finansinėje atskaitomybėje parodomas įvertinus jį to turto faktine savikaina. Į tokiu būdu nustatomą atsargų savikainą įskaičiuojama: 1) sąskaitoje faktūroje nurodyta atsargų kaina, atėmus visus pirkimo diskontus ir nuolaidas bei netiesioginius mokesčius; 2) atsargų atvežimo kaina, taip pat prekių draudimo kelyje išlaidos; 3) atitinkami mokesčiai ir muitai, susiję su prekių pirkimu (įsigijimu); 4) visos kitos išlaidos, susijusios su atsargų pirkimu, atskaičius pirktų prekių grąžinimus ir nukainojimus, diskontus bei kai kuriuos mokesčius. “Prekių judėjimas“ reiškia fizinį prekių judėjimą įmonės veiklos metu, o „Kainos judėjimas“ reiškia prekių įsigijimo išlaidų priskyrimą per ataskaitinį laikotarpį parduotų prekių savikainai arba sandėlyje likusių atsargų vertei. Apskaitant prekes reikia apskaičiuoti kainų (pirktų prekių savikainos) judėjimą atskirai nuo pačių prekių judėjimo. Paprastai šiais metodais, kurių kiekvienas pagrįstas skirtinga sutartine kainos judėjimo nuostata: • Konkrečių kainų metodas. Konkrečiam tikslui gaminamų stambių vienetinių atsargų, prekių ir teikiamų paslaugų savikaina gali būti nustatoma taikant šį metodą. Konkretūs atsargų vienetai turi būti įvertinami jų savikaina. Konkrečių kainų būdas gali būti taikomas konkretiems projektams skirtoms atsargoms. Šis būdas netaikomas, jeigu yra daug atsargų vienetų, kurie gali būti lengvai keičiami vieni kitais; • FIFO. Taikant FIFO būdą, daroma prielaida, jog pirmiausiai parduodamos arba sunaudojamos atsargos, kurios buvo įsigytos anksčiausiai, – tai reiškia, kad laikotarpio pabaigoje likusios atsargos buvo vėliausiai įsigytos ar pagamintos. Šį būdą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo sunaudotos pirmiausiai; • LIFO. LIFO būdas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai pirmiausiai parduodamos arba sunaudojamos vėliausiai įsigytos ar pagamintos atsargos, – tai reiškia, kad laikotarpio pabaigoje liekančios atsargos yra pirmiausiai įsigytos ar pagamintos; • Vidutinių kainų metodas. Šis metodas taikomas, jeigu atsargos sumaišytos ir neįmanoma atskirti, kurios įsigytos ar pagamintos pirmiau. Taikant šį būdą, atsargų savikaina nustatoma pagal atsargų vienetų laikotarpio pradžioje ir per visą laikotarpį įsigytų ar pagamintų panašių atsargų vienetų kainų svertinį vidurkį. Vidurkis gali būti apskaičiuojamas periodiškai arba gavus kiekvieną naują atsargų partiją. [1] 2.5. SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMAS IR DYDŽIO NUSTATYMAS Sąnaudos – ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto netekimo arba turto vertės sumažėjimo ar įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą. Pardavimo sąnaudoms priskiriamos prekybos patalpų nuomos ir eksploatavimo išlaidos, pagamintų prekių sandėliavimo išlaidos, komisiniai mokesčiai pardavėjams, prekybos darbuotojų darbo užmokestis ir socialinis draudimas, paslaugų bei prekių reklamos išlaidos ir kitos su ataskaitinio laikotarpio pardavimais susijusios sąnaudos. Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo bei palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Sąnaudomis pripažįstama tik ta ankstesniųjų ir ataskaitinio laikotarpių išlaidų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms. Išlaidos, kurios nesusijusios su ataskaitinio laikotarpio pajamų uždirbimu, bet skirtos pajamoms uždirbti būsimaisiais laikotarpiais, apskaitoje registruojamos ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje kaip turtas. Sąnaudos turi būti patikimai įvertintos tikrąja verte. Paprastai atsiskaitymai vykdomi grynaisiais pinigais arba jų ekvivalentais, todėl sąnaudų dydis įvertinamas sumokėta arba mokėtina grynųjų pinigų arba jų ekvivalentų suma (neįskaitant į ją atgautino pridėtinės vertės mokesčio). Tačiau tam tikrais atvejais tikroji vertė nustatoma kitaip (pavyzdžiui, prekes perkant skolon, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis be palūkanų). Tokiu atveju sąnaudų tikroji vertė apskaičiuojama diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma. Skirtumas turi būti pripažįstamas finansinės veiklos sąnaudomis. Mainų atveju sąnaudos nustatomos atsižvelgiant į gaunamų paslaugų ir turto tikrąją vertę. [3] Įmonė, apibrėždama sąnaudų apskaitos politiką, turėtų nustatyti: 1. sąnaudų rūšis; 2. pripažinimo kriterijus; 3. įvertinimo būdus; 4. apskaitos procedūras. Pagal 11-ąjį VAS „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“ sąnaudos skirstomos į: 1. pardavimo savikainą, kuri gali susidaryti iš: ◦ parduotų prekių savikainos; ◦ suteiktų paslaugų savikainos; 2. veiklos sąnaudas, kurios susidaro iš: • pardavimo sąnaudų; • administracinių ir bendrųjų sąnaudų; 3. kitos veiklos sąnaudos; 4. netekimus. 3. GRYNUOSIUS PARDAVIMUS KOREGUOJANTYS VEIKSNIAI Grynųjų pardavimų pajamos apskaičiuojamos iš bendrosios pardavimų sumos (prekių kainos ir jų kiekio sandaugos) atėmus diskontų, kuriais pasinaudojo pirkėjai, sumą, taip pat pardavėjui grąžintų prekių vertę bei jau parduotų prekių nukainojimo sumą. Kiekviena įmonė, prekiaujanti laisvosios konkurencijos sąlygomis, naudoja daugelį nuolaidų, kad pritrauktų pirkėjus. Grynųjų pardavimų apskaičiavimo formulė: BENDRIEJI PARDAVIMAI • PARDAVIMO DISKONTAI • PREKIŲ GRĄŽINIMAI • PREKIŲ NUKAINOJIMAI = GRYNIEJI PARDAVIMAI Tačiau ne tik pardavimų ir pirkimų diskontai, prekių grąžinimai ir nukainojimai mažina pirkimų ir pardavimų sumas. Jas mažina įvairios nuolaidos, nepalankus valiutų kursų svyravimas, kai prekiaujama su užsienio partneriais. Pardavimai suteikiant prekybines nuolaidas: Svarbiausias prekybinių nuolaidų tikslas yra pritraukti kuo daugiau naujų pirkėjų ir skatinti esamus naudotis to paties pardavėjo paslaugomis. Pavyzdžiui, apyvartos nuolaidos leidžia mokėti mažiau, nes perkama daugiau prekių. Prekybinių nuolaidų esmė, kad pirkėjui, perkančiam daugiau prekių arba nuolat perkančiam iš to paties pardavėjo, suteikiama nuolaida, išreiškiama procentais nuo parduotų prekių kainos. Tai kainos nuolaida, o ne paprastas kainos mažinimas. Už suteiktą nuolaidą pirkėjas turi atlikti konkretų veiksmą (pavyzdžiui, vietoj 10 pirkti 1000 prekių). Pardavimo diskontų apskaita: Nors pardavimo diskontai mažina pardavimų pajamas, kai kurios įmonės laikosi politikos nuolat suteikti savo pirkėjams galimybę jais pasinaudoti, kad pirkėjai greičiau atsiskaitytų už pirktas skolon prekes ir nereikėtų pardavėjui imti kredito iš banko. Todėl diskontų, kaip specifinės nuolaidų rūšies, nereikėtų laikyti vien tik pardavimų apimtį mažinančiu veiksniu. Tokiu būdu pirkėjai ir pardavėjai tarsi kredituoja vieni kitus, nemokėdami už tai palūkanų, kaip tenka jas mokėti bankams už gautus iš jų kreditus. Pasinaudoję diskontu, pirkėjai pardavėjams sumoka mažesnes sumas, tačiau anksčiau. Iš to ;pardavėjai gali turėti dvigubos naudos: anksčiau gauti pinigai dėl infliacijos paprastai būna „brangesni“, o jei bendras kainų kilimas ir nereikšmingas, pardavėjai šiuos pinigus gali racionaliai panaudoti savo veikloje. Diskontavimo galimybę galima išreikšti formule: p/k, nd. Čia p- procentai, kuriais pirkėjas, atsiskaitydamas už prekes, turi teisę sumažinti jų kainą, k- laikotarpis, kurio metu pirkėjui suteikiama teisė pasinaudoti diskontu, d- normalaus atsiskaitymo laikotarpis. [7, 191]. Pavyzdžiui, įmonė „A“ pardavė įmonei „B“ prekių už 10 000 Lt. Pirkimo- pardavimo sutartyje numatytos mokėjimo sąlygos („2/10, n30“). Tai reiškia, kad įmonė „B“ turi apmokėti visą prekių kainą (10 000 Lt) per 30 dienų po šios prekės pirkimo, tačiau jei už prekes bus sumokėta per 10 dienų nuo jų pirkimo, kaina bus sumažinta 2% (10 000 Lt * 2%= 200 Lt). Diskontai apskaitoje apskaitomi bruto ir neto būdais. Pardavimų diskontų registravimo bruto būdas- kai diskontai registruojami kontrarinėje sąskaitoje. Pardavimų diskontų apskaita tvarkoma 5090 Pardavimo diskontai (-) su minuso ženklu. Tai- sąskaitai 5000 pardavimų bruto vertė kontrarinė sąskaita, mažinanti pardavimo pajamas. Atvirkščiai negu pajamų sąskaitų, šios sąskaitos debete registruojami diskontai, kuriais pasinaudojo pirkėjai, o kredite parodomas sąskaitos uždarymas per pajamų ir sąnaudų suvestinę sąskaitą. 1. Įregistruojama pardavimo skolon operacija: D 2411 Pirkėjai 10 000 Lt K 5000 Pardavimų bruto vertė 10 000 Lt 2. Registruojamas pirkėjo atsiskaitymas su pardavėju: D 271 Sąskaitos bankuose 9 800 Lt D 5090 Pardavimų diskontai (-) 200 Lt K 2411 Pirkėjai 10 000 Lt Pardavimų diskontų registravimo neto būdas- pardavėjas daro prielaidą, kad dauguma pirkėjų pasinaudos jiems siūloma diskontavimo galimybe, apmokėdami sąskaitas per diskontų taikymo laikotarpį. Šiuo atveju kontrarinė sąskaita nenaudojama, pardavimo sąskaitos koregavimai neatliekami. 1. Įregistruojama pardavimų skolon operacija: D 2411 Pirkėjai 9 800 Lt K 500 Pardavimai 9 800 Lt 2. Pirkėjo sumokėti pinigai: D 271 Sąskaita bankuose 10 000 Lt K 2411 Pirkėjai 9 800 Lt K 5091 Nepanaudoti pardavimų diskontai 200 Lt Taikant ir neto, ir bruto būdą, diskontų apskaitos rezultatas tas pats. Renkantis vieną iš šių būdų reikia laikytis taisyklės- kuo mažiau įrašų sąskaitose,- jei pirkėjai naudojasi jiems siūlomais diskontais, reikia taikyti neto būdą, o jei naudojasi retai arba prekiaujama su atsitiktiniais kontrahentais- bruto. [8, 275] Parduotų prekių grąžinimas ir nukainojimas: Tai priskiriama pardavimų pajamas mažinančiam straipsniui. Prekės gali būti grąžinamos dėl šių priežasčių: • Prekių asortimento; • Prekių kokybės; • Transportavimo ir įpakavimo defektų; • Greito gedimo ir kt. Parduotų prekių grąžinimo ir nukainojimo klausimai aptariami pardavimo- pirkimo sutartyse ir iš anksto numatoma, kad prekės gali būti grąžinamos. [ 7, 194]. Įmonės vadovams būtina žinoti, kokių prekių daugiausia grąžinama ir nukainojama, kokie pirkėjai tai daro dažniausiai ir kiek pajamų netenka įmonė dėl šių priežasčių. Pavyzdžiui, įmonė „B“ perka prekių už 10000 Lt (apmokėjimo sąlygos: „2/10, n30“. Dėl blogos kokybės prekės nukainojamos 2000 Lt: D 2411 Pirkėjai 10 000 Lt K 5000 Pardavimų bruto vertė 10 000 Lt D 5094 Parduotų prekių nukainojimas (-) 2 000 Lt K 2411 Pirkėjai 2 000 Lt D 271 Sąskaitos bankuose 7 840 Lt D 5090 Pardavimų diskontai (-) 160 Lt K 2411 Pirkėjai 8 000 Lt Buhalteriai turi įdėmiai stebėti, kad tokie įvykiai būtų tinkamai dokumentuojami, pagal šiuo metu galiojančią tvarką išrašant specialius apskaitos dokumentus: prekėms nukainoti – patikslinančią sąskaitą faktūrą, prekėms grąžinti – grąžinimo sąskaitą faktūrą. Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pardavimams: Valiutų kursų pasikeitimai ypač aktualūs įmonėms, prekiaujančioms su kitų šalių įmonėmis, kada pirkimo- pardavimo sutartys sudaromos užsienio valiuta. Mūsų šalyje įmonės apskaitą veda litais, perskaičiuojant užsienio valiutą pagal Lietuvos banko kasdien skelbiamą lito ir užsienio valiutų oficialų kursą (buhalterinį kursą). Pardavus prekes skolon, pardavimo dieną ir atsiskaitymo už jas momentu valiutos kursas gali skirtis. Yra trys atvejai: I atvejis – valiutų kursai nekinta. Labiausiai tikėtinas, kai pirkėjas su pardavėju atsiskaito per palyginti trumpą laikotarpį arba kai atsiskaitoma kita valiuta (CHF), kurios kursas lito atžvilgiu nekinta. Tarkime, lito ir CHF santykis stabilus ir lygus 4: 1. Lietuvos įmonė pardavė prekių už 5 000 CHF ( 20 000Lt): D 2411 Pirkėjai 20 000 Lt K 500 Pardavimų pajamos 20 000 Lt Pirkėjas sumoka už anksčiau pirktas prekes (valiutų kursai nepakinta): D 2711 Sąskaitos bankuose (CHF) 20 000 Lt K 2411 Pirkėjai 20 000 Lt II atvejis – valiutų kursas pasikeičia teigiama pardavėjui linkme. Tarkime, prekių pardavimo dieną lito kursas užsienio valiutos atžvilgiu buvo 2,5:1, o atsiskaitymo už pirktas prekes dieną pakilo 3:1, t.y. užsienio valiuta pabrango. Įmonė pardavė prekių už 5 000 CHF arba už 12 500 Lt. Pardavimo dieną apskaitoma: D 2411 Pirkėjai 12 500 Lt K 500 Pardavimų pajamos 12 500 Lt Pirkėjui atsiskaičius už skolon pirktas prekes, kai lito ir CHF kursas pakinta (3:1): D 2711 Sąskaitos bankuose (CFH) 15 000 Lt K 2411 Pirkėjai 12 500 Lt K 536 Teigiama valiutos kursų pasikeitimo įtaka 2 500 Lt Teigiama valiutos kursų pasikeitimo įtaka laikoma finansinės veiklos pajamomis. III atvejis – valiutų kursas pasikeičia neigiama pardavėjui linkme. Tarkime, prekių pardavimo dieną lito ir CHF kursas buvo 2,5: 1, o atsiskaitymo už parduotas prekes dieną jis nukrito iki 2: 1, t.y. CHF atpigo. Įmonė pardavė prekių už 5 000 CHF arba už 12 500 Lt. Pardavimo dieną apskaitoma: D 2411 Pirkėjai 12 500 Lt K 500 Pardavimų pajamos 12 500 Lt Pirkėjui atsiskaitant už skolon pirktas prekes, kai lito ir CHF kursas pakinta (2: 1): D 2711 Sąskaitos bankuose (CFH) 10 000 Lt D 636 Neigiama valiutos kursų pasikeitimo įtaka 2 500 Lt K 2411 Pirkėjai 12 500 Lt Neigiama valiutos kursų pasikeitimo įtaka laikoma finansinės veiklos sąnaudomis. 4. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE Kruopšti pardavimų ir pirkimų apskaita reikalinga, nes tai labai kontroliuoja mokesčių administratoriai: juk nuslėpusi dalį pajamų įmonė galėtų sumažinti apmokestinamąjį pelną, kartu ir pelno mokesčio sumą, o padidinus pirkimų sumą atsiranda galimybė padidinti ir sąnaudas, taigi- sumažinti apmokestinamąjį pelną ir pelno mokestį sąnaudų didinimo sąskaita.    Ilgametė buhalterinės apskaitos ir verslo valdymo sistemos kūrimo ir diegimo patirtis lėmė tai, kad apskaitos tvarkymas programos pagalba tampa lankstus, paprastas ir atitinkantis naudotojo poreikius. Todėl įmonėms naudotis šiomis sistemomis ypač patogu. Tokiai sistemai būdingas šiuolaikinis programos valdymas, greitas informacijos apdorojimas, efektyvi duomenų paieška, lanksti apskaitos analizė bei platus ataskaitų pasirinkimas. Pardavimų apskaitos modulyje atliekamos visos pardavimų operacijos: įvedami pardavimo dokumentų, sutarčių su pirkėjais duomenys, formuojami pardavimų užsakymai, iš pardavimų užsakymų formuojami pardavimų dokumentai ir atsargų nurašymas iš sandėlio. Būdinga lanksti pardavimo kainų, mokesčių, nuolaidų sistema, ryšys su kasos aparatais, taip pat atliekamos prekių grąžinimo operacijos. Operacijas galima koreguoti, kopijuoti arba keisti. Pardavimų operacijų metu automatiškai skaičiuojamas PVM, galima įtraukti muitus, akcizus, papildomas išlaidas, parduoti paslaugas, suteikti nuolaidas. Spausdinami pardavimo dokumentai (sąskaitos-faktūros, važtaraščiai, pardavimo grąžinimų PVM sąskaitos-faktūros). [13] 4. 1. PARDAVIMUS ĮFORMINANTYS DOKUMENTAI Pirkėjo ir pardavėjo interesai mažinant pelno mokestį yra priešingi. Tuo ir naudojasi valdžia, įvesdama savotišką jų tarpusavio kontrolę- prekių pirkimo ir pardavimo dokumentai yra tie patys, skiriasi tik jų egzemplioriai. Šiuos metu pagrindiniai pardavimus įforminantys dokumentai- Sąskaitos faktūros (įmonėms, mokančioms PVM- PVM sąskaitos faktūros). Abi sąskaitų faktūrų rūšys atlieka po dvi funkcijas: patvirtina prekių pardavimo faktą ir pateikia apmokėjimo už jas sąskaitą. Tai pats paprasčiausias pardavimo- pirkimo aktas, kai tuo pačiu momentu vienas turtas- prekės keičiamos į kitą turtą- pinigus. Šiuo atveju atitinkamais apskaitos dokumentais būtina patvirtinti abiejų šių turto rūšių judėjimą: iš pardavėjo- pirkėjui (prekių judėjimas) ir iš pirkėjo- pardavėjui (pinigų). Pinigų perdavimas iš pirkėjo [pardavėjui patvirtinamas specialaus apskaitos dokumento Kasos pajamų orderio nuplėšiama dalimi- kvitu, kurį gauna pirkėjas. Prekes dažniausiai gauna ir už jas sumoka ne patys įmonių vadovai, bet jų įgalioti asmenys. Kad pardavėjas galėtų perduoti jiems prekes, šie asmenys turi pateikti Įgaliojimą, kurį išduoda pirkėjo įmonė. Kartu su asmens tapatybe patvirtinančiu dokumentu įgaliojimas tampa įrodymu, kad šiuos dokumentus pateikęs asmuo yra pirkėjo įgaliotas gauti šias vertybes. Tačiau pirkėjas ne visada iš karto sumoka už pirktas prekes, o nurodo savo atsiskaitomosios sąskaitos, iš kurios žada sumokėti už prekes, numerį. Tada prekės parduodamos skolon. Čia susiduriama su padidėjusia pardavėjo rizika. Jis perduoda pirkėjui prekes ir sąskaitą faktūrą, kurioje tik nurodo, kokia suma jam turi būti sumokėta. Prekės skolon parduodamos dažniausiai tik patikimiems klientams, o su kitais reikia sudaryti atitinkamas pirkimo – pardavimo sutartis, kuriose būtų numatyta ir sankcijos už neatsiskaitymą laiku. Pardavimo ir pirkimo faktą įforminančiuose dokumentuose, pavyzdžiui, sąskaitose faktūrose, iš esmės neaptariama daugelis dalykų, dėl kurių būtina susitarti raštu, norint atgauti skolas iš nedrausmingų pirkėjų. Įmonės turi susitarti ne tik dėl šalies objektų pavadinimų, prekių kiekio bei kainų, bet ir dėl pristatymų kokybės, laiko vietos, taip pat dėl neįveikiamos jėgos „fors mažoro“ – gaivališkų nelaimių ir netikėtų valdžios sprendimų įtakos kompensavimo tvarkos bei dėl daug kitų dalykų. Patikimiausias būdas gauti apmokėjimą už prekes- reikalauti, kad pinigai būtų sumokėti prekių pardavimo momentu arba susitarti dėl išankstinio apmokėjimo. Tačiau taip rizikuoja pirkėjas. Neretai tenka pervežti stambesnius krovinius iš vienų vietų į kitas, neretai naudojantis specialių transporto įmonių paslaugomis. Todėl reikalingi specialūs transportavimo dokumentai- važtaraščiai. Pildyti šiuos dokumentus dažnai reikalauja ir valdžia, taip kovodama su šešėline ekonomika. [8, 340- 345] 4.2. BUHALTERINĖS APSKAITOS REGISTRAI Įrašams buhalterinėse sąskaitose daryti naudojami specialios formos blankai, vadinami apskaitos registrais. Apskaitos registras- remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys. Juose kaupiama, sisteminama ir apibendrinama iš dokumentų įrašyta informacija. Nuo įrašų tikslumo ir įrašymo laiko priklauso finansinės atskaitomybės kokybė bei finansiniai rezultatai. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo. [9] Apskaitos registruose nurodomi šie rekvizitai: įmonės pavadinimas, registro pavadinimas, ataskaitinis laikotarpis, registruojamo dokumento data ir numeris, įrašo turinys, kiekis, suma, asmens, sudariusio registrą, parašas. Duomenys registruojami tada, kai ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai įvyksta, arba tada, kai tai įmanoma padaryti. Visiškai nedidelės įmonės, atliekančios mažai ūkinių operacijų, gali apsiriboti tik Bendrojo žurnalo vedimu, duomenis iš jo perkeliant į Didžiosios knygos sąskaitas. Didesnės, kuriose atliekama ir daugiau pardavimų bei pirkimų operacijų, naudoja pagalbinius specialiuosius žurnalus: Pirkimų skolon ir Pardavimų skolon, Pinigų gavimo ir Pinigų mokėjimo arba kombinuotas – Pirkimų ir pinigų mokėjimo bei Pardavimų ir pinigų gavimo žurnalus. Viskas priklauso nuo to, kiek pirkimų bei pardavimų operacijų atliekama ir su kiek prekybinių partnerių įmonė bendrauja. [8, 345] 5 diagrama. Analitinės ir sintetinės informacijos kaupimas apskaitoje [ 7, 120] Didžioji knyga Didžioji knyga yra sisteminis apskaitos registras. Jos sąskaitose kaupiami, sisteminami duomenys apie visą įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas. Kiekvienai sąskaitai skiriama viena kortelė, kurios viršuje užrašomas sąskaitos pavadinimas ir numeris. Datos skiltyje įrašoma duomenų perkėlimo data. Perkeliant duomenis iš kurio nors žurnalo, sąskaitos PP skiltyje nurodomas žurnalo šriftas ir puslapio numeris, iš kurio perkelta suma. Taip išlieka chronologinių ir sisteminių apskaitos registrų ryšys. Po kiekvieno įrašo nurodomas sąskaitos likutis. Didžiosios knygos lapai spausdinami spalvotais krašteliais. Kiekvienai sąskaitų plano klasei priskiriama kitokia spalva. Prireikus duomenys analizuojami analitinėse apskaitos kortelėse. Tai pagalbinės lentelės. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje reikia sutikrinti Didžiosios knygos sąskaitų ir jas detalizuojančių analitinių apskaitos kortelių likučius. Iš Didžiosios knygos sąskaitų patikriname, ar teisingai apskaičiuoti sąskaitų likučiai, ar nepadaryta aritmetinių klaidų. Parengiamas bandomasis balansas. Bendrasis žurnalas Nuosekliai chronologine tvarka registruojamos visos ūkinės operacijos, todėl šį registrą būtų galima pavadinti įmonės veiklos dienoraščiu. Kadangi duomenys į bendrąjį žurnalą paprastai įrašomi tiesiog iš pirminių dokumentų, jį dar būtų galima vadinti Pirminių įrašų knyga. Bendrasis žurnalas naudojamas priklausomai nuo įmonės poreikių. Juo patogu naudotis mažose įmonėse. Jei įmonėje yra daug vienarūšių operacijų, gali būti naudojami ir specialieji žurnalai. Bendrąjį žurnalą sudaro keletas būtinų skilčių: ūkinių operacijų datoms fiksuoti ir įvykdytos operacijos turiniui ir jos vertinei išraiškai parodyti, kartu nurodant debetuojamas ir kredituojamas sąskaitas. Į Bendrąjį žurnalą įrašomos ūkinės operacijos nei susisteminamos, nei apibendrinamos, tik chronologiškai suregistruojamos ir nurodomi operacijų suskirstymo požymiai- sąskaitų korespondencija. Bendrajame žurnale registruojamos įvairios bei nebūdingos įmonėms operacijos, palūkanų, kitų sąnaudų kaupimasis, ilgalaikio ar kito turto perleidimas, pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas, klaidų taisymas ir kitos operacijos, kurių neįmanoma aprėpti specialiuosiuose žurnaluose. Duomenis, užfiksuotus Bendrajame žurnale, būtina perkelti į atitinkamas Didžiosios knygos sąskaitas. Pirkimų skolon žurnalas Šiame žurnale fiksuojamas trumpalaikio ir ilgalaikio turto pirkimas skolon. Pardavimų skolon žurnalas Jame įrašoma prekių ir perparduoti skirto ilgalaikio turto pardavimas skolon, taip pat paslaugų suteikimas skolon. Parduotų prekių savikainos žurnalas Čia registruojama skolon už grynus pinigus ar pavedimu parduotų prekių, gatavos produkcijos ir ilgalaikio turto, skirto perparduoti, savikaina. Pinigų gavimo žurnalas Pinigų gavimo žurnale registruojamas pirkėjų skolų apmokėjimas, prekių ar kito turto pardavimas už grynuosius pinigus arba pavedimu, pinigų gavimas iš užsakovų už jiems suteiktas paslaugas, paskolų ėmimas ir kitos piniginės įplaukos. Naudojant kasos knygą, įplaukos pirmiausia įrašomos į kasos knygą, o iš jos perkeliamos į žurnalą. Pinigų mokėjimo žurnalas Jame įrašomos grąžintos skolos tiekėjams, pirktos atsargos ir kitas turtas, pirkimas už grynuosius pinigus arba pavedimu, apmokėtos įvairios sąnaudos, skolų grąžinimas ir kitos piniginės išlaidos. Naudojant kasos knygą, duomenys apie išmokas pirmiausia surašomi į kasos knygą, paskui perkeliami į žurnalą. IŠVADOS Pardavimų apskaita – sudėtinga finansinės apskaitos sritis, nes patys pardavimai atliekami įvairiais būdais. Be to, parduodamos ne tik iš kitų įmonių nupirktos perparduoti skirtos vertybės, bet taip pat ir įmonėje pagaminta produkcija bei suteiktos paslaugos. Pardavimų apimties pasikeitimas - vienas svarbiausių kiekvienos įmonės finansinės atskaitomybės rodiklių, kuriam ypatingą dėmesį skiria tiek įmonės valdytojai, tiek išoriniai informacijos vartotojai. Todėl kiekviena įmonė turi itin kruopščiai vesti apskaitą. Tai yra svarbu ir todėl, kad tai kontroliuoja mokesčių administratoriai. Aptikus finansinėje atskaitomybėje reikšmingų klaidų- įmonė bus griežtai baudžiama. Be to, dirbtinai padidinant arba sumažinant uždirbtą pelną ar nuostolį, galima tik pakenkti įmonės valdymui ir vesti įmonę prie bankroto. Reikia atkreipti dėmesį, kad pajamas ir sąnaudas buhalteriai lygina atvirkščiu negu ūkinės veiklos nuoseklumu: pirmiausia nustato uždirbtas pajamas, paskui su jomis palygina sąnaudas, kurios buvo patirtos uždirbant šias pajamas. Pagal palyginimo principą pajamos ir sąnaudos, susijusios su tuo pačiu sandoriu, turi būti pripažįstamos tą patį ataskaitinį laikotarpį. Sąnaudos pripažįstamos, kai jos uždirba atitinkamas pajamas. Tačiau pajamos negali būti pripažintos, jeigu negalima patikimai įvertinti sąnaudų. Esant laisvosios konkurencijos sąlygomis, kiekvienai įmonei labai svarbu išsilaikyti. Dėl to ji yra priversta taikyti įvairias nuolaidas. Tačiau ne bet kaip, bet griežtai nustatytais būdais turi būti dokumentuojami diskontavimo, prekių grąžinimo, jų nukainojimo, apyvartos nuolaidų taikymo ir kiti su pardavimais bei pirkimais susiję faktai. Dauguma Lietuvos įmonių bendradarbiauja su kitų šalių įmonėmis, kurios atsiskaito ne litais. Valiutų kurso pasikeitimo įtaka pardavimams ir jų apskaitos ypatumai šioms įmonėms turi būti itin aktualūs. Lietuvoje, kaip ir visose kitose valstybėse, apskaitą įmonės veda viena valiuta, nes kitaip būtų neįmanoma išvesti veiklos rezultatų ir įvertinti įmonių turto bei įsipareigojimų. Kiekviena įmonė turi pasirinkti tinkamą atsargų apskaitos metodą. Nors nuolat apskaitomų atsargų metodas tikslesnis ir palankesnis vertybių apsaugos atžvilgiu, tačiau užima daug laiko. Todėl dauguma įmonių pasirenka periodiškai apskaitomų atsargų būdus, nes jis pigesnis, todėl racionalu juo apskaityti nebrangias prekes. Vedant finansinę apskaitą, geriausias toks metodas, kuriuo sudaroma kuo mažiau įrašų ir kuris teisingiausiai atspindi įmonės veiklą. Kiekviena įmonė pagal savo poreikius ir vykdomą veiklą turi tinkamai pasirinkti apskaitos registrus, kuriuose ir yra fiksuojami pardavimai. Vyriausybė griežtai reglamentuoja ūkinių operacijų fiksavimą apskaitoje, kad būtų teisingai paskaičiuojami mokesčiai ir būtų išvengta neteisėtos veiklos. Kiekviena įmonė pagal savo vykdomą veiklą turi tinkamai pasirinkti apskaitos registrus, kuriuose ir yra fiksuojami pardavimai. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 1. 9-asis verslo apskaitos standartas "Atsargos". Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1 [interaktyvus]. [Žiūrėta 2007 kovo 31d.] Prieiga per internetą: 2. 10-asis verslo apskaitos standartas "Pardavimo pajamos“. Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1 [interaktyvus]. [Žiūrėta 2007 kovo 31d.] Prieiga per internetą: http://www.apskaitosinstitutas.lt/ 3. 11-asis verslo apskaitos standartas "Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos". Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1 [interaktyvus]. [Žiūrėta 2007 kovo 31d.] Prieiga per internetą: http://www.apskaitosinstitutas.lt/ 4. 22–asis verslo apskaitos standartas "Užsienio valiutos kurso pasikeitimas". Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1 [interaktyvus]. [Žiūrėta 2007 kovo 31d.] Prieiga per internetą: http://www.apskaitosinstitutas.lt/ 5. Bagdžiūnienė, Vitalija. Apskaitos politika.- Vilnius: Inforastas, 2005.- 115p. 6. Būdvytienė, D.; Dauskurdas, V.; Deveikis, G.; Jagminas, V.; Kakanauskas, V.; Kalčinskas, G.; Kriaučiūnienė, I.; Masalskienė, V.; Mitkevičius, R.; Nagienė, A.; Plačenytė, D.; Ribinskienė, G.; Slavinskienė, Z.; Švelginienė, L.; Zakalskienė, R.; Zibalienė, N.; Žeimienė, B. Pirminiai apskaitos dokumentai. Pirminiai apskaitos dokumentai. Vilnius: UAB Pačiolis, 2003. – 627p. 7. Ivanauskienė, Aldona. Buhalterinės apskaitos pradmenys.- Vilnius: TEV, 2004.- 317p. 8. Kalčinskas, Gediminas. Buhalterinės apskaitos pagrindai, V- oji laida. Vilnius: UAB Pačiolis, 2003.- 843p. 9. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymas 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 [interaktyvus]. [Žiūrėta 2007 balandžio 7d.] Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!