UAB „Tromina“ konkurencinės aplinkos analizė

SANTRAUKA Baigiamojo darbo tema: UAB „Tromina“ konkurencinės aplinkos analizė. Temos aktualumas. Konkurencija rinkoje įtakoja visas įmones be išimties, nepriklausomai nuo jų dydžio rinkoje. Konkurenciją derėtų vertinti kaip pozityvų reiškinį tiek valstybės ekonomikos, tiek vartotojų atžvilgiu. Visai kitaip – įmonėms, veikiančiomos konkurencijos pilnoje rinkoje, kurios nuolat rizikuoja būti nustumtos į eilės galą ir tapti nekonkurencingomis. Sėkmingas konkuravimas lemia didesnį pelną, geresnę ateitį. Todėl kiekviena įmonė, stengdamasi atlikti informatyvią konkurencinės aplinkos analizę, privalo remtis tokiais teoriniais konkurencinės strategijos formavimo sprendimais, kurie aprėptų plačiau nei tik konkurencincinę analizę ir strateginę pusę, tai reiškia, kad turėtų atsispindėti ir ryšys tarp šių veiksmų. Tyrimo objektas – UAB „Tromina“. Tyrimo tikslas – atlikti UAB „Tromina“ ir konkurentų lyginamąją analizę. Tyrimo uždaviniai: nustatyti įmonės konkurencingumą, atliekant trijų logistikos įmonių konkurencinių aplinkų analizes, atlikti UAB „Tromina“ konkurencinės aplinkos analizę. Tyrimo imtis: UAB „Tromina“ ir konkurentai: UAB „Baltic Logistics Solutions“, UAB „Eugesta“, UAB „Girteka“. Tyrimo rezultatai ir išvados: atlikta lyginamoji UAB „Tromina“ ir konkurentų analizė atskleidė, jog UAB „Tromina“ turi labai stiprius konkurentus, kurie siūlo kokybiškas ir ne ką prastesnes paslaugas, turi modernizuotą techniką bei sandėlius. Įmonė yra priklausoma nuo labai daug veiksnių, tokių kaip mokesčių kėlimas, auganti emigracija, atsirandančios naujos IT technologijos. Taip pat iškyla grėsmių dėl greitai augančio konkurentų skaičiaus. Todėl UAB „Tromina“ turėtų sutelkti dėmesį į savo stiprybių didinimą, galimybių įgyvendimą ir silpnybių mažinimą. 4 SUMMARY The theme of the final work: The analysis of the competitive environment in UAB „Tromina“ Relevance of the theme. Competition in the market affects all companies without exception, regardless of the size of the market. Competition should be seen as a positive phenomenon in both the state of the economy and for consumers. Quite different - companies operating in the market full of competition, which is constantly at risk of being relegated to the end of a row and become uncompetitive. Successful competing leads to higher profits, better future. Therefore, each company trying to make an informed analysis of the competitive environment, must be based on the following theoretical competitive strategy formulation solutions that cover more than just a competitive analysis and strategic direction, which means that should be reflected in the relationship between these actions. Research object – UAB „Tromina“. The aim of research – to perform UAB „Tromina“ and competitive benchmarking. Research tasks: determine the competitiveness of the company, during the three logistics companies competitive environment analysis, conduct UAB “Tromina” competitive environment analysis. The survey sample: UAB „Tromina“and competitors: UAB „Baltic Logistics Solutions“, UAB „Eugesta“, UAB „Girteka“. Results and conclusions: a comparative UAB “Tromina” and competitive analysis revealed that the UAB “Tromina” has very strong competitors, which offer high quality and not something worse service, have modernized technology and warehouses. The company is dependent on many factors, such as tax raising, growing emigration, and new IT technologies. There is also the threat of the fast growing number of competitors. Therefore, UAB “Tromina” should focus on increasing their strengths, weaknesses reduction and opportunities implementation. 5 ĮVADAS Temos aktualumas. Konkurencija rinkoje įtakoja visas įmones be išimties, nepriklausomai nuo jų dydžio ir užimamos padėties rinkoje. Dažnai pasitaiko, kad įvairiose verslo srityse konkurencija perauga ir į nacionalinę rinką. Konkurenciją derėtų vertinti kaip pozityvų reiškinį tiek valstybės ekonomikos, tiek vartotojų atžvilgiu. Visai kitaip – įmonėms, veikiančioms konkurencijos pilnoje rinkoje, kurios nuolat rizikuoja būti nustumtos į eilės galą ir tapti nekonkurencingomis. Vis aštrėjanti kova tarp konkurentų verčia analizuoti, kaupti informaciją apie konkurentus, ieškoti jų veiksmuose kokius privalumus jie pateikia siūlydami produktus. Sėkmingas konkuravimas lemia didesnį pelną, geresnę ateitį. Neatliekant rinkos, kainos, pasiūlos ir paklausos, esamų ir naujų konkurentų analizės, nei viena įmonė nebus įgali būti konkurencinga. Šiais technologijų laikais, tokiu sparčiu tempu vystantis pramonei, tobulėjant kiekvienai sistemai, sėkmingas konkuravimas yra vienas iš sudėtingiausių įmonės uždavinių. Baigiamojo darbo problema. Konkurencijos analizės, konkurencinę aplinką nagrinėjantys modeliai mokslinėje literatūroje išnagrinėti pakankamai smulkiai. Ir nors yra daug tokių aprašytų modelių, įmonės nevisada pasirenka tinkamiausius, labiausiai atspindinčius įmonės konkurencingumo veiksnius. Todėl kiekviena įmonė, stengdamasi atlikti informatyvią konkurencinės aplinkos analizę, privalo remtis tokiais teoriniais konkurencinės strategijos formavimo sprendimais, kurie aprėptų plačiau nei tik konkurencincinę analizę ir strateginę pusę, tai reiškia kad turėtų atsispindėti ir ryšys tarp šių veiksmų. Probleminiai klausimai: Ar UAB „Tromina“ tirdama konkurencinę aplinką taiko teorijoje aprašytus modelius? Ar UAB „Tromina“ yra ištyrusi savo konkurencinę aplinką ir ar atsižvelgia į analizės gautus rezultatus, priimdama sprendimus? Baigiamojo darbo objektas – įmonės konkurencinė aplinka. Baigiamojo darbo tikslas – nustatyti kokią įtaką įmonės veiklai daro konkurencinė aplinka. Baigiamojo darbo uždaviniai: 1. Atskleisti konkurencijos sampratą bei aprašyti konkurencinę aplinką nagrinėjančius modelius teoriniu aspektu. 2. Nustatyti įmonės konkurencingumą, atliekant trijų logistikos įmonių konkurencinių aplinkų analizes. 3. Atlikti UAB „Tromina“ konkurencinės aplinkos analizę. Baigiamojo darbo metodai: mokslinės literatūros, statistikos duomenų, antrinių duomenų analizių metodai. 6 Baigiamojo darbo struktūra: Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, trys dalys, išvados ir literatūros sąrašas. Siekiant realizuoti išsikeltą tikslą darbas atitinkamai suskirstytas į tris pagrindinius skyrius. Pirmajame baigiamojo darbo skyriuje, remiantis moksline literatūra, aprašoma konkurencijos samprata, konkurencinės aplinkos koncepcija, konkurencinę aplinką nagrinėjantys modeliai, konkurencinio pranašumo didinimo priemonės. Antrajame skyriuje pristatomas tyrimo dizainas, t.y. tyrimo eiga ir analizuojamos įmonės veikla. Trečiajame skyriuje atlikta UAB „Tromina“ išorinės aplinkos analizė PEST, konkurencinės aplinkos pagal Porterį, įmonės ir konkurencinės aplinkos SSGG analizės. Taip pat įvertinamas UAB „Tromina“ konkurencingumas, lyginant jos konkurencinę aplinką su kitų logistikos įmonių padėtimi rinkoje. Darbe demonstruojamų studijų rezultatų sąrašas: 1. taikyti bendrąsias ekonomikos, finansų, vadybos ir verslo organizavimo žinias, bendruosius ir specialiuosius gebėjimus, reikalingus sėkmingai profesinei veiklai bei nuolatiniam tobulėjimui. 2. taikyti teisės aktus, reglamentuojančius krovinių gabenimą kelių transportu, vežimų keliais transporto priemones ir jų techninio eksploatavimo taisykles. 3. vertinti verslo aplinką, transporto plėtros tendencijas ir ypatumus, įkurti logistinę ar transporto įmonę (padalinį). 4. naudoti informacines technologijas transporto ir logistikos srityse bei gebėti valdyti logistikos informacijos srautus. 5. valdyti, analizuoti ir vertinti logistinio produkto vežimo technologinį procesą, integruojant į logistikos sistemą. 6. vertinti savo profesinę veiklą, žinias ir patirtį, nustatyti saviraiškos ir saviugdos kryptis bei ugdyti savo profesionalumą veikiant besikeičiančioje verslo aplinkoje. 7 1. MOKSLINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ 1.1. Konkurencijos samprata Ekonomikoje konkurencija įvardijama kaip varžybos, kuriose verslinininkai, tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys, veikiantys rinkoje nepriklausomai, mažina vieni kitų galimybes būti lyderiais rinkoje, taip pat didina prekių bei paslaugų paklausą, atsižvelgiant į vartotojų poreikius (Stanikūnas, 2009). Didelė dalis autorių konkurenciją apibūdina kaip varžymąsi, rungtyniavimą vienoje iš ūkio rūšių. Stanikūnas (2009) cituodamas R. Wish pateikia tokį konkurencijos apibrėžimą: tai kova arba varžybos dėl pranašumo, o verslo srityje – pranašumo siekis, užvaldant vartotoja. D. G. Goyder knygoje „Europos Bendrijų konkurencijos teisė“ konkurenciją įvardija santykiais tarp neapibrėžto skaičiaus įmonių, parduodančių panašaus pobūdžio prekę ar paslaugą tokiai pačiai vartotojų grupei. Apibrėžiant konkurencijos sąvoką, svarbu paminėti LR pirmąjį Konkurencijos įstatymą, kuris pirmą kartą priimtas buvo 1992 m., o galios neteko 1999 m. Konkurencija jame apibrėžiama „kaip varžybos, kurių metu ūkiniai subjektai, nepriklausomai veikdami rinkoje, riboja vienas kito galimybes dominuoti toje rinkoje ir skatina vartotojams reikalingų prekių gamybą bei jos efektyvumo didinimą“. Išnagrinėjus konkurencijos sąvokos aprašymus dar nuodugniau, galima būtų teigti, jog konkurencija – tai procesas, kurio metu vyksta varžybos, siekiant ekonominės naudos, tačiau svarbiausiu tikslu gali būti ir ne didžiausio pelno gavimas. Daug atliktų tyrimų rodo, kad būna atvejų, kai organizacijos norėdamos būti lyderėmis rinkoje, sutinka netekti dalies pelno, tai reiškia nustato mažesnes kainas, lyginant su rinkos kainomis, savo parduodamai produkcijai ar paslaugoms, taip siekdamos populiarumo, klientų dėmesio (Stanikūnas, 2009). Konkurencija turi remtis nustatyta konkurencijos politika. Visi, kurie konkuruoja rinkoje, privalo paisyti tam tikrų taisyklių, normų, įstatymų ir kitų teisinių aktų, draudžiančių monopolizuoti rinkas, demonstruoti galią užimama padėtimi rinkoje, taip pat sudaryti sandorius tarp kitų rinkos dalyvių, ribojant konkurenciją. Kalbant apie konkurencijos politiką ne taip abstrakčiai, ši sistema tai įstatymai, reglamentuojantys taisykles konkuravimo srityje. Visa sistema, veikdama per valdančiąją valstybės pusę, insititucijas, kontroliuojančias konkurencijos kiekį rinkoje, gaminotjus veikia parinkti žemesnes kainas aukštos kokybės produkcijai, taip keliant ekonominį lygį. Galima būtų apibendrinti, jog konkurencijos politika suvokiama kaip priemonių visuma, įstatymų, teisės aktų ir kontrolės veiksmų seka, kuri užtikrina jog konkurencija veiktų sąžiningai, tačiau rinkoje nemažėtų (Stanikūnas, 2009). 8 Konkurencija vienas iš pagrindinių elementų, reguliuojančių rinkos ekonomiką, o pirminė ir reiškmingiausia vertybė – nauda vartotojui, žmonėms, bei įmonėms. Dėl konkurencijos gerinama gaminamos produkcijos kokybė, kuriami įnovatyvūs produktai ir paslaugos, skatinama atrasti naujus metodus produkcijai gaminti. To pasekoje vartotojai gali vartoti aukštesnės kokybės produktus, turėti platesnį asortimento pasirinkimą. Negana to, konkurencija reguliuoja kainų mechanizmą, o tai reiškia, jog jos dėka prekes turi galimybę įsigyti visų socialinių sluoksnių žmonės. Apibendrinant reikėtų paminėti, jog konkurencijos dėka išlaikoma pusiausvyra tarp kainos ir kokybės, taip pat ir prekių ir paslaugų prieinamumas (Zinovjevaitė, Lazauskas, 2012). Mokslinėje literatūroje yra pateikiami tokie konkurencinės aplinkos apibrėžimai:  tai ekonomikos subjektai, turintys kooperacinių arba konkurencinių sąsajų su įmone (tiekėjai, pirkėjai, konkurentai, potencialūs konkurentai, pakaitalai). Iš kitos pusės tai aplinkos veiksniai, įtakojantys ekonomikos subjektų elgseną, nuolat konkuruojančioje rinkoje (socialiniai, ekonominiai, makroekonominiai, technologiniai, politiniai-įstatyminiai).  tai rinkodaros aplinkos komponentas, aprėpiantis konkurencijos įtaką rinkodarai, galintis pasireikšti įvaria konkurencijos forma. Apibendrinus, darytina išvada, jog konkurencinė aplinka suvokiama kaip rinkodaros aplinkos komponentas, į kurį įtraukta tiek mikroaplinka, tiek makroaplinka, o taip pat ir visi kiti ekonominiai veiksniai, susiję tam tikru ryšiu su įmone, darantys poveikį jos elgsenai konkuruojančioje rinkoje. Tokia pozicija laikomąsi, darant analizę apie įmonės konkurencinę aplinką. Pačioje pradžioje konkurencinės aplinkos analizės, reikėtų atlikti makroaplinkos veiksnių vertinimą. Makroaplinkos veiksniai – tai aplinkybių visuma, kurios dažniausiai negali būti pakeičiamos, bet privalo būti įvertintos, kadangi daro poveikį įmonės ekonominiams rodikliams. Įmonės aplinkos veiksniai, kurie yra skirtingi visuose verslo sektoriuose, vertinami darant mikroaplinkos analizę. Dažniausiai tokie veiksniai siejasi su įmonės veiklos pobūdžiu, kurią ji vykdo, ir yra jos pačios prižiūrimi, pvz.: tiekėjai, vartotojai, tarpininkai, konkurentai, prekybos pagalbininkai ir kiti veiksniai, kurie glaudžiai susiję su įmone. Tam tikros ūkio šakos vertinimas stipriai susijęs su M. Porterio penkių konkurencinių jėgų modeliu, kuris susideda iš penkių jėgų, veikiančių įmonių politiką. Vertinant įmonės vidinę aplinką, analizuojami įmonių ištekliai, darbuotojai, jų kvalifikacija, įmonės pajamų dydis, tikslai, bei kiti aspektai, įtakojantys įmonės galimybes pelningai tenkinti paklausius rinkos norus. (Zinovjevaitė, Lazauskas, 2012). Norint tinkamai suformuoti ir įgyvendinti įmonės konkurencinę strategiją, vienu svarbiausiu žingsniu privalo būti konkurencinės aplinkos analizė. Dauguma kelių transporto įmonių klientams teikia labai panašias paslaugas, dėl to jos turi atkreipti dėmesį į savo siūlomų paslaugų kokybę ir kitus aspektus, tam, kad galėtų nesunkiai varžytis konkurencinėse varžybose. Kiekviena įmonė, 9 išsikeldama tikslus kaip veiks, kokie bus jos organizavimo metodai bei strategijos konkurencinėse varžybose, privalo atskleisti kokia konkurencinė aplinka susiformavusi aplink, tai reiškia, kad turi įvardinti kokios įmonės logistikos srityje veikia rinkoje ir kokias paslaugas jos siūlo. Visų įmonių, įskaitant ir transporto įmones, konkurencingumas vertinamas pagal tam tikrus aspektus: konkurencinė aplinka ir joje veikiantys subjektai bei objektai, organizacijos charakteristikos ir galėjimas viską valdyti taip, kad atsirastų pranašumas prieš kitas ronkoje veikiančias įmones. Visi pranašumai ir siplnybės tarp konkurentų atsiskleidžia nuodugniai įvertinus supančia konkurencinę aplinką. Konkurentų veiklos pranašumai ir trūkumai atskleidžiami atlikus konkurencinės aplinkos vertinimą, o taip pat tai leidžia įvardinti ir pačios įmonės galimybes ir grėsmes, bei jos padėtį rinkoje. Tik turėdama pakankamai informacijos ir duomenų apie rinkos būklę, įmonė priims perspektyvius sprendimus kaip užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, bei susidėlioti elementus, didinačius konkurencingumą (Zinovjevaitė, Lazauskas, 2012). 1.2. Įmonės konkurencinė aplinka Siekiant įvertinti įmonės padėtį rinkoje, labai svarbu atlikti aplinkos strateginę analizę. Strateginė analizė susijusi su retrospektyviniu įmonės ir jos aplinkos būklės įvertinimu. Taip pat labai svarbi ateities situacija, kurioje bus įgyvendinama įmonės strategija. Kiekvienoje įmonėje galima išskirti dvi aplinkas – vidinę ir išorinę. Lydeka (1995) verslo aplinką apibūdino kaip natūralų procesą, kur verslo dalyvių ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų konkretūs veiksmai susieina į ilgalaikių ir trumpalaikių pasekmių visumą Knygoje "Ekonomika“ (1995) pateikiama tokia sąvoka – aplinka – tai visa tai, kas supa įmonę ar esti jos viduje. R. Jucevičius (1998) konkurencinę aplinką įvardija veiksmų visuma, kurie nėra įmonės viduje, t.y. ekonominės, socialinės, politinės evoliucinės bangos. Apibendrinus keletos autorių pateikiamus įmonės aplinkos apibūdinimus, darytina išvada, kad įmonę veikia išoriniai bei vidiniai veiksniai, kuriuos reikia atidžiai ir nuosekliai analizuoti, siekiant sėkmingai vykdyti įmonės veiklą ir konkuruoti rinkoje su kitomis įmonėmis. Įmonės aplinką galima suskirtyti taip:  išorinė – (tolimoji) makroaplinka, kuri apima demografinius, politinius, ekonominius, technologinius, socialinius-kultūrinius, ekologinius-gamtinius veiksnius;  išorinė – (artimoji) mikroaplinka susidedanti iš pirkėjų, konkurentų, tiekėjų bei kitų rinkos komponentų ir veiksnių;  vidinė aplinka. 10 Tik įvertinus kiekvienos aplinkos galimas permainas, jų poveikį, įmonė gali įgyti pranašumą, būti konkurencinga. Taip pat privaloma turėti keleta galimų sprendimo variantų, įvykus netikėtiems pokyčiams rinkoje. Nuolatos analizuodama veikiančius aplinkos veiksnius, įmonė nebūtinai priims geriausius sprendimus, tačiau turės galimybę atmesti blogiausius, taip priimdama naudingesnius. 1.3. Konkurencinę aplinką nagrinėjantys modeliai 1.3.1. Išorinės aplinkos analizė PEST Išorinis tendencijų, jėgų nustatymas – makroaplinkos strateginė analizė, o jai atlikti dažnai naudojama analizė, kuri vadinama PEST. Tokią analizę sudaro šie makroaplinkos aspektai: ekonominis, politinis-teisinis, technologinis, socialinis-kultūrinis. PEST analizės eiliškumas: 1. Numatoma organizacijos strategijos sritis (įmonės interesų sfera); 2. Apibrėžiami analizės lygiai – regioninė, vietinė ar pns.; 3. Nustatomi realūs veiksniai, kurie turės įtakos ir paskirstomi pagal tam tikrus analizės lygius (3–4 aplinkos); 4. Visose aplinkose atrenkami reikšmingiausi veiksniai, kurie suvaržo įmonės veiksmus ir turi įtakos jos veiklai; 5. Nustatoma sąsaja tarp aptartų veiksnių ir įmonės veiklos charakteristikų; 6. Detaliai išanalizuojama situacija, kai veikia keli veiksniai kartu ir įvertinama, kaip tai paveiks įmonės veiklą; 7. Norint sudaryti detalų išorinės aplinkos poveikio vaizdą, reikia sudaryti matricą, kurioje būtų aiškiai matyti įtakos veiksniai ir jų poveikio lygis. Įmonėje, kurios veikla prasiplečia už savo valstybės ribų, analizė PEST atliekama ne tik nacionaliniu lygmeniu. Turėtų būti analizuojama atsižvelgiant į kitų valstybių, kuriose įmonė yra susijusi kokiais nors ryšiais, tokiais kaip investiciniais, eksporto ir importo ar kitais tarptautiniais ekonominiais (Vasiliauskas, 2005). PEST analizė taip pat gali būti papildyta ir papildomais makroaplinkos aspektais, pvz., ekologine aplinka (Arimavičiūtė, 2005). PEST modelis yra naudojamas tam, kad būtų nustatytos tendencijos ir būtų galima tobulintis keturiose žemiau nurodytose srityse. PEST vardas buvo sukurtas pagal pirmąsias žemiau išvardytų tendencijų angliškų pavadinimų raides (P – political factors, E – economic factors, S – socio- cultural factors, T – technological factors). 11 1.1 pav. PEST analizės struktūra Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal V.Vasiliauskas (2005) Politinė-teisinė aplinka – rinkodaros aplinkos komponentas, kuris apima visų juridinių aktų poveikį marketingui (Kuvykaitė, 2001). Visos įmonės turi laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, nuo tada, kai tik įmonė pradeda steigtis, iki pat jos likvidavimo. Teisės aktai reglamentuoja įmonę kaip subjektą, apibrėžia darbo santykius, mokesčius ir t. t. (Virvilaitė, R., Jefimov, V.). Ekonominė aplinka – tai esama ir nuspėjama būsima ekonomikos būklė, kuri gali turėti įtakos keliamiems įmonės tikslams. Tai užimtumas, infliacija, mokesčiai, valiutos stabilumas, eksporto ir importo balansas (Žagarys, 2003). Socialinė-kultūrinė aplinka. Socialinius veiksnius aptaria besikeičiančios visuomenės lūkesčiai, žmonių tarpusavio santykiai, nusikalstamumas, konkurencija (Žagarys, 2003). Technologinė aplinka. Šis aspektas atlieka didelį vaidmenį, norint išlaikyti organizacijos ilgalaikį konkurencinį pranašumą rinkoje. Technologijų vystymo ir tobulinimo galimybes garantuoja protinga šalies technologijų vystymo politika. Technologinės aplinkos aspektas analizuoja kokios sritys yra labiausiai remiamos, kur vyksta taikomieji mokslo tyrimai, taip pat galima stebėti projektavimo, konstravimo veiklą, matyti kaip valstybė remia ir skatina tokius tyrimus (Vasiliauskas, 2005). 1.3.2. M. Porterio penkių konkurencinių jėgų modelio analizė Įmonės konkurencingumo analizė atliekama įvertinant pačias svarbiausias jėgas, veikiančias tam tikros verslinės šakos įmones. Analizuojant reikšmingiausias veikiančias jėgas, labai dažnai pasitelkiamas M. Porterio sukurtas modelis, kuris susideda iš penkių jėgų. M. Porteris siūlo analizuoti 5 konkurencines jėgas, parodančias konkurencingumą bet kurioje iš šakų. M. Porteris teigia: „įmonės, veikiančios tam tikroje verslo šakoje, konkurencinės kovos strategijos tikslas yra užimti šioje šakoje tokią poziciją, kuri galės įmonei padėti geriausiu būdu gintis nuo konkurencinių jėgų poveikio arba įtakoti jas savo naudai“ (Porter, 1998). Jis tokį modelį pagrindė tuo, jog kuo didesnė jėgų įtaka įmonei, tuo ji labiau neturi galimybių didinti pelną ir prekių Politinė - teisinė aplinka Ekonominė aplinka Socialinė - kultūrinė aplinka Technologinė aplinka 12 kainas. Jėgų, kurios veikia organizaciją, analizės tikslas – išanalizuoti, ką organizacija turi keisti savo strategijoje, kad galėtų tinkamai panaudoti išorėje susidariusias visas palankias aplinkybes; išlikti konkurencinėje kovoje ir sėkmingai įveikti iškylančias grėsmes. M. Porterio (1998) nuomone, svarbiausios konkurencinės jėgos tai: grėsmė tiesioginių konkurentų; grėsmė naujų konkurentų; tiekėjų stipri derėjimosi galia; klientų atkaklus derėjimasis ir produktų pakaitalų grėsmė. 1.2 pav. Penkių jėgų modelis Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal M.Porter (1998) Klientų derėjimosi galios analizė padeda numatyti, kokios yra pagrindinės kryptys, kuriomis svarbu keisti strateginius santykius su klientais. Jie atkakliai derasi jeigu:  klientai yra koncentruoti arba jų yra nedaug. Organizacija visada atsiduria sunkioje padėtyje derantis su klientais, tuomet, kai turi labai mažai alternatyvų pasirenkant klientus. Pačią silpniausią poziciją organizacija turi tada, kai klientas yra tik vienintelis. Stipriausia pirkėjų jėga – kai jie yra dideli bei perka nemažais kiekiais;  organizacijos produktas nediferencijuotas. Jeigu produkcija (teikiamos paslaugos), kurią gamina organizacija, niekuo nesiskiria nuo kitų organizacijų, klientas laisvai gali pakeisti tiekėją. Toks kliento pasirinkimo pakeitimas labai tikėtinas tada, kai tiekėjo pasikeitimas visiškai nepablogina jo paties gaminio kokybės. Išsirinkti kitą tiekėją klientui yra kur kas sunkiau, kai organizacija diferencijuoja produkciją, atsižvelgdama tik į tam tikro kliento specifinius reikalavimus;  produktų kainos ar paslaugų tarifai neturi tokios didelės įtakos skaičiuojant kliento bendras išlaidas. Tokiu atveju pasirinkimas visiškai naujo, nežinomo tiekėjo, nors gaminančio produkciją kur kas didesnėmis kainomis, labai nepadidina kliento bendrų sąnaudų; Konkurencinės jėgos Tiesioginių konkurentų grėsmė Naujų konkurentų grėsmė Klientų derėjimosi galia Tiekėjų derėjimosi galia Produktų pakaitų grėsmė 13  iš organizacijos klientai gali paimti dalį pridėtinės vertės. Organizacijai gali atsirasti rimta grėsmė neišlikti, jei klientai suranda galimybių patys vystyti organizacijos gaminių arba paslaugų gamybą (Vasiliauskas, 2002). Analizė dėl tiekėjų derėjimosi galios padeda nustatyti pagrindines kryptis, į kurias atsižvelgiant turi būti pakeisti strateginiai santykiai su tiekėjais. Pardavėjų įtaka konkurentams matoma per tiekėjo išskirtinumą pirkėjams, kanalų išskirtinumo koncentraciją, kuri apriboja galimybes, leidžiančias pasirinkti naujus tiekėjus, tam tikrus įsipareigojimus (Jucevičius, 1998). Tiekėjas visuomet turi didelę galią derėtis, jei:  panašių tiekėjų nėra daug. Jei tiekėjas visai sublogina sąlygas tiekimo sandorių sąlygas, pakeisti jį nauju yra gana sudėtinga. Labai sudėtinga situacija yra tada, kai organizacija atitinkamai pozicijai turi tik vieną tiekėją;  nėra panašių pakaitalų tiekėjo pristatomiems įrenginiams, žaliavoms, teikiamoms paslaugoms. Tokiu atveju, kai tiekiamos svarbios gamybos proceso sudedamosios dalys, tiekėjai svarbūs techniškai, jų paslauga, kurią teikia, lemia sklandžią eigą gamybos organizacijoje;  tiekėjo kainos yra didelė organizacijos bendrųjų sąnaudų dalis. Bet koks, net ir mažiausias, kainos kėlimas mažina sukuriamą pridėtinę vertę organizacijoje, jeigu organizacija konkurencinėje kovoje neturės jokių galimybių atpirkti savos produkcijos kainų didinimu;  tiekėjai gali pasiimti iš organizacijos dalį pridėtinės vertės. Gali iškilti reali grėsmė organizacijai neišlikti, jei tiekėjas perims kurias nors arba visas organizacijoje atliekamas operacijas (Vasiliauskas, 2002). Produktų pakaitalų didelė grėsmė. Pakaitalų grėsmė konkurencinei aplinkai gali iškilti tuomet, kai produktai siūlomi tokiems patiems vartotojams ir tikimąsi, kad šie produktai turimomis savybėmis gali išstumti kitos organizacijos produktus. Spaudimo jėga dažniausiai reiškiama per šių produktų savybių ir kainos palyginamumą (Jucevičius, 1998). Labai dažnai būna taip, kad pakaitalai organizacijos produktą padaro visiškai nereikalingą. Tačiau pakaitalai ne visiškai atitinka ir pakeičia tam tikrą ankstesnį produktą, jie gali tik sumažinti organizacijos produkcijos, kurią ji gamina, paklausą rinkoje, labai sumažinti kainą, taip pat ir organizacijos veiklos pelningumą. Pakaitalai gali turėti didelės įtakos produktams net ir gretimose rinkose, nors ir iš pradžių nelaukiama tokios konkurencijos. Strateginiu požiūriu tokiu atveju reikia išanalizuoti tokias problemas:  produkto nusidėvėjimo grėsmė;  esamų klientų galimybės rinktis pakaitalus;  aptarnavimo, stabdančio klientų pakaitalų pasirinkimą, papildomos sąnaudos;  tikėtinas bendro organizacijos pelningumo sumažėjimas (Vasiliauskas, 2002). 14 Naujų konkurentų grėsmė atsiranda tuomet, kai atsiranda naujos įmonės, kurios gali konkuruoti rinkoje, kuri labai patraukli savo pelno norma ir kurioje nėra jokių kliūčių, kurios ribotų naujų įmonių vystymąsi. Didelio pelno rinkos priimtinumas naujai atsiradusiems konkurentams puikiai suprantamas ekonominiu požiūriu. Strateginiu požiūriu apriboti naujų konkurentų rinkoje atsiradimą gali tokie barjerai:  masto ekonomija. Tam tikrose veiklos šakose produkto vieneto gamybos sąnaudas galima sumažinti tuomet, kai yra didinamas įmonių gamybinis pajėgumas. Kai per nustatytą laikotarpį (pvz., per vienerius metus) pagaminama kuo daugiau produkcijos vienetų, tai sudaroma fiksuotų sąnaudų produkcijos vienetui ekonomija. Masto ekonomija – tai tam tikras barjeras, kuris trukdo į rinką įsilieti visai naujiems konkurentams. Ji pasižymi tuo, kad visai naujas rinkos dalyvis turi iš karto pradėti savo veiklą labai dideliu mastu, tam, kad būtų pasiektos jau anksčiau rinkoje esančių įmonių mažos vidutinės produkcijos vieneto gamybos sąnaudos. Įmonės veiklos pradžia didele dalimi susijusi su tikrai didelėmis investicijomis ir nemaža rizika;  produkto diferenciacija. Produkto diferenciacijos strategija gali garantuoti sėkmę tam tikrose veiklos šakose. Specifinio aptarnavimo užtikrinimas, klientų poreikių pažinimas ir kiti tam tikri aspektai, kurie yra susieti su produkto diferenciacija, skatina didinti išlaidas, pareikalauja daug laiko. Tai labai dažnai pristabdo tai, kad nauji konkurentai ateitų į rinką, kurioje veikia seniai įsitvirtinusios įmonės, besiremiančios produkto diferenciacijos strategija;  kapitalo reikalavimai. Visiškai naujų konkurentų įsiliejimas į kai kurias rinkas reikalauja nemažų kapitalo investicijų technologijoms, tyrimams ir konstravimui, produkto platinimo tinklui ir t. t. Kapitalo formavimo sunkumai, didelė rizika, susijusi su nemažomis investicijomis labai apriboja naujų konkurentų įsiliejimą į rinką;  klientų perorientavimo išlaidos. Esant klientų pasitenkinimui teikiamomis paslaugomis, sudėtinga juos nukreipti į kitus naujai atsirandančius rinkos žaidėjus. Nauji rinkos dalyviai patiria perorientavimo išlaidas, o tai savaime gaunasi kliūtimi, kuri stabdo tokių naujų žaidėjų įsiliejimą į jau susiformavusią rinką;  ribotos galimybės panaudoti esančius produkto platinimo kanalus. Pagaminus aukštos kokybės produktą, nėra garantijų, kad jis bus priimtas ir vartotinas. Kadangi vartotojai jau turi panašių prekių tiekėjus, naujai siūlomas produktas turi užimti jau prižiūrimus platinimo kanalus, kurie yra užimti seniau įsikūrusių įmonių;  dominuojančių kompanijų reakcija. Labai tikėtina, kad seniai rinkoje veikiančios kompanijos aktyviai priešinsis naujų konkurentų atsiradimui;  valstybės politika. Daugybę metų įvairių šalių politika įstatymais gynė tam tikras šakas ir kompanijas (telekomunikacijos, energetika, komunalinės paslaugos ir pan.), taip mažindama 15 galimybes atsirasti naujiems rinkos žaidėjams. Europos Sąjunga paskutiniaisiais metais drauge su atskiromis šalimis bando šalinti kai kuriuos iš tokių barjerų (Vasiliauskas, 2002). Esamų konkurentų grėsmė visose rinkose vertinama skirtingai. Dideliu konkurencingumu pasireiškiančiose rinkose, kompanijos nuolat stebi ir tiria konkurentus. Nuolat stebima kaip keičiasi pagrindinių konkurentų kainos, tarifai, taip pat siūlomos produkcijos paketo subtilybių pasikeitimai, konkuruojančių įmonių investicijos produkcijos gerinimui ir pan. Rinkose, kuriose nėra didelio konkurencingumo, toks detalus svarbiausių konkurentų tyrimas nėra būtinas. Verslo šakos įmonės, kurios siekia sėkmės, turi kiek tik įmanoma mažinti minėtų konkurencingumo veiksnių įtaką (Palubinskas, 1997). 1.3.3. Kompanijos ir konkurencinės aplinkos SSGG (SWOT) analizė Pats svarbiausias modelis, kurio dėka įvardijama organizacijos strateginių planų plėtojimo kryptis ir suteikiamas tų planų pagrindas, yra kompanijos ir konkurencinės aplinkos SSGG analizė. Analizė įvardiją įmonių silpnybes (ko įmonė neįgali įvykdyti), stiprybes (ką įmonė pajėgi atlikti), grėsmes (nepalankios aplinkybės) ir galimybes (galimai palankios aplinkybės). Tokia atlikta analizė leidžia išryškinti stipriąsias puses, apžvelgti silpnybių poveikio versle mažinimą. Būtų idealus atvejis, jei pranašumai atitiktų rinkos galimybes, kurios dažniausiai atsiranda dėl konkurentų paslaugų ir / ar paslaugų neefektyvumo. 1.3 pav. SSSG analizės sudedamosios dalys Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal R.Niauronytė (2009) Dažniausiai SSGG analizė analizuoja ir nustato stipriąsias ir silpnąsias kompanijos vietas jos viduje, tuomet, kai grėsmės ir galimybės yra susiję tik su išorine kompanijos aplinka. Bet patariama Stiprybės Silpnybės Galimybės Grėsmės 16 vadovautis šiek tiek kitokiu požiūriu – įdėmiau pažvelgti į bendrą vaizdą, atsižvelgiant į vidines ir išorines jėgas, taip atskleidžiant grėsmes ir galimybes. Stiprybės ir Silpnybės. Kompanijai bendraujant su klientais ir net jos pačios viduje visuomet pastebimos tiek stipriosios, tiek silpnosios pusės. Norint pasiekti didžiausią naudą, atliekant SSGG analizę reikėtų sutelkti dėmesį į įmonės klientų ratą. Stiprybė bus prasminga tik tada, kai ji bus naudinga ir galinti patenkinti klientų poreikius. Tokiu atveju stiprybė virs pranašumu. Kai išskiriamos stipriosios įmonės pusės, jas reikia įvertinti iš klientų ir iš pačios įmonės pusės. Stiprybės privalo būti vertinamos tik iš realios pusės. SSGG analizė, kuri orientuota į klientus, turi padėti įvardinti galimas įmonės silpnybes. Silpnybės, kurios siejasi su ypač specifiniais klientų reikalavimais, turėtų būti šalinamos. Esamas ir galimas siplnybes reikia įvertini iš abiejų, t.y. vidinės ir išorinės pusių. Labai svarbu, kad silpnosios kompanijos vietos būtų tiksliai įvardytos, nes tik tokiu atveju bus įmanoma jas įveikti. Nuolat atidėliojant atskleisti jau esančius sunkumus, daroma didelė žala kompanijai. Taip pat vertėtų susirūpinti įmonės skatinimo ir reklamos stipriąsias puses, nes tai didina pasitikėjimą ten, kur kompanija pralenkia kitus, o be to ir gerina klientų reakciją. SSGG analizės vidinė pusė turėtų atskleisti įmonės išteklių buvimo vietą, taip pat kur tų išteklių trūksta. Taip lengviau identifikuosis stiprybės ir silpnybės. Remiantis tokiomis identifikacijomis, įmonės vadovybė galės strateguoti kaip stiprybes derintis su galimybėmis. Galimybės ir Grėsmės. Yra tikimybė, kad įmonių vadovybė susikoncentravusi vien tik į stiprybes, gali sumenkinti išorinės aplinkos įtaką įmonei. Tokia klaida gali nemažai kainuoti pačiai įmonei ir ji iš našios gali tapti visiškai neefektyvi, kadangi išorės įtakos kaita gali pradėti kenkti strateguojant klientų aptarnavimo gerinimą ir sklandų jo užtikrinimą. Ši išorinės aplinkos kaita gali susiformuoti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip:  pasikeitimai konkurencingoje aplinkoje. Didelių kompanijų įsiveržimas į rinką dažnai sukelia sunkumų įsitvirtinant tam tikrose rinkose. Gana sunku konkuruoti su kainomis. Reikia surasti naujų galimybių, kuriomis galima konkuruoti, pvz., išskirtinės paslaugos ar patogios geografinės vietos;  pasikeitimai sociokultūrinėje aplinkoje. Socialiniai ir kultūriniai veiksniai daro įtaką žmonių požiūriui, tikėjimui, papročiams ir gyvenimo būdui. Kompanijos gebėjimas iš anksto numatyti pokyčius visose šiose srityse gali suteikti pranašumo, o tuo tarpu nemokėjimas reaguoti į šiuos pokyčius tikrai gali būti pražūtingas;  pasikeitimai politinėje / teisinėje aplinkoje. Valstybinių įstaigų kontrolės priemonės dažnai labai apriboja kompanijų veiklą. Stengiantis sėkmingai laviruoti šioje srityje, pagrindinis tikslas turėtų būti pirmiems identifikuoti kylančias grėsmes ir galimybes tiek politinėje, tiek teisinėje aplinkoje; 17  pokyčiai vidinėje įmonės aplinkoje. Pačioje įmonėje susiformavę reiškiniai, veikiantys jos politiką, daro įtaką įmonės veiklai. Pasikeitimai valdžioje, departamentų struktūroje ar vidiniame politiniame klimate gali sustiprinti įmonės viduje egzistuojančius trūkumus, kurie turėtų būti analizuojami, pasitelkiant SSGG analizę (Niauronytė, 2009). 1.4. Konkurencinio pranašumo didinimo priemonės Tam, kad įmonę lydėtų nuolatinė sėkmė, ji turi būti pajėgti sukurti nuolatinį konkurencinį pranašumą. Įmonė turi būti lanksti ir labai operatyviai reaguoti į visas aplinkybes, kurios nuolat keičiasi. Tai leidžia nesunkiai aplenkti konkurentus ir sulaukti tokio pelningumo, kuris suteiktų galimybių plėtotis (Marčinskas, Diskienė, 2001). Taigi, įmonės konkurencinis pranašumas, jos sėkmė gali būti pasiekiama efektyviai išnaudojant visus savo svarbiausius sugebėjimus ir išorinės aplinkos ypatumus. Pagrindinės konkurencinio pranašumo priemonės grupuojamos labai įvairiai. Įmonių konkurencinį pranašumą lemia daugelis veiksnių, pavyzdžiui:  veiksniai, kurie remiasi vidiniais ištekliais;  veiksniai, kuriuos sąlygoja įmonės aplinka;  veiksniai, kurie susiję su įmonės strategijomis ir vadovų priimamais sprendimais (Urbonavičius, 2001). Veiksnių grupės visos tarpusavyje labai stipriai susijusios. Įmonės palaipsniui pereina nuo veiksnių, kuriuos sąlygoja ištekliai ir aplinka iki valdymo sprendimų. Įmonei įtakos turintys aplinkos veiksniai grupuojami keletu būdų, tačiau tikslingiausia juos skirstyti į grupes, kuriose būtų vienodi aplinkos subjektai. Egan (2001) siūlomos veiksnių grupės būtų tokios:  paklausos veiksniai (vartotojai, pirkėjai);  pasiūlos veiksniai (potencialūs ir esami konkurentai, galimi prekės pakaitalai);  veiksniai – katalizatoriai (partneriai, tiekėjai). Paklausos veiksniai nulemia jos dydį ir struktūrą. Įmonė, kuri geba geriau prisitaikyti prie paklausos, įgyja didesnį konkurencinį pranašumą. Pasiūlos veiksniai įmonės konkurencingumą gali veikti dvejopai: iš vienos pusės, konkurentų galia trukdo pasiekti konkurencinį dominavimą; iš kitos pusės, tai skatina varžytis ir sutelkti didesnes pajėgas išteklių paieškoms (Egan, 2001). Partneriai, kurie sudaro trečią veiksnių grupę, atlieka tam tikras įmonės funkcijas ir taip didina jos pranašumą. Prie partnerių taip pat galima priskirti ir verslo konsultantus, kurių tiesioginė veikla 18 gali remtis tam tikros įmonės konkurencinio pranašumo didinimu ar natūralaus konkurencinio pranašumo įtvirtinimu (Egan, 2001). Organizacija, kuri siekia sėkmingai įsitvirtinti ir dirbti rinkoje, turi kompetentingai ir atsakingai valdyti du fundamentaliai svarbius konkurencingumo šalinius:  produktus ir paslaugas, kurie yra susiję su organizacijos ir vartotojų sąveikos procesu. Jo metu tenkinami vartotojų poreikiai;  efektyvius organizacinius procesus, kurie leidžia išlaikyti atitinkamą kainų lygį. Organizacija, kuri siekia sėkmingai dirbti rinkoje, turi gaminti tokius produktus ar teikti tokias paslaugas, kurios savo unikalumu pralenktų net didžiausius konkurentus, generuotų pajamas. Visa tai reiškia, kad pati organizacija, turi efektyviai tenkinti rinkos poreikius ir interesus tų įtakos grupių, kurios yra pačios svarbiausios. Nepaisant to, žemesnė kaina, kaip konkurencinio pranašumo šaltinis, netenka svarbos naujose rinkose, o tai deja pakeičia ir geresnių gamybos ir produkto technologijų paiešką (Auškalnytė, Ginevičius, 2001). 19 2. TYRIMO DIZAINAS 2.1. Tyrimo eigos pristatymas Atskira mokslo sfera, ir ypatingai jos kryptis, veikia pagal skirtingus tyrimo būdus ir techniką. Galima pastebėti, jog yra ir bendro pobūdžio metodų, pavyzdžiui eksperimentas ar matematinė statistika ir kt. Tačiau pasirinktas metodas turi didelę reikšmę, nes nuo to priklauso tyrimo eiga, o jo teisingas pasirinkimas padeda lengviau tyrimą vystyti. Todėl sėkmingam tyrimo atlikimui, metodo pasirinkimas yra labai svarbus žingsnis (Kardelis, 2002). Siekiant atlikti UAB „Tromina“ konkurencinės aplinkos analizę buvo pasirinkta atlikti kokybinį tyrimą. Tam pasitelkti konkurencinę aplinką nagrinėjantys modeliai, bei atlikta lyginamoji konkurentų analizė. Kaip teigia K. Kardelis (2002), kokybinių tyrimų analizė vertinant išskirtinius bruožus, pasitelkiant įvairius informacijos šaltinius, leidžia pateikti tikslingą, individualų, interpretacinį tyrimo paaiškinimą. Tyrimo tipas – kokybinis tyrimas. Tyrimo populiacija – tyrimui atlikti buvo analizuojamos Lietuvos transporto įmonės ir jų veikimo principai bei tiriamosios UAB „Tromina“ įmonės veiklos ypatumai. Tyrimo imtis: UAB „Tromina“ ir konkurentai: UAB „Baltic Logistics Solutions“, UAB „Eugesta“, UAB „Girteka Logistics“. Tyrimo atrankos būdas: tikslinė imties vienetų atranka. Duomenų rinkimo metodas: analizei atlikti buvo naudotąsi viešai skelbiama įmonių informacija internete. Duomenų analizės metodas: sisteminė ir lyginamoji analizės. Sisteminė analizė – tai visuma metodologinių priemonių, naudojamų sprendimams parengti ir pagrįsti, sprendžiant sudėtingas visuomeninio gyvenimo problemas – socialines, politines, teisines, ekonomines, mokslines, remiantis sisteminiais principais ir daugeliu valdymo matematinių metodų. Moksliniai sisteminiai principai reikalauja analizuoti tikrovės reiškinius kaip tam tikros visumos komponentus ir kaip visumą (http://analize.lt/analize.html). Lyginamoji analizė – šiuo atveju, tai įmonės rezultatų vertinimas kitų įmonių atžvilgiu. Tyrimo vieta ir laikas: Vilnius, 2017.02 – 04. Sunkumai ir kliūtys, su kuriais susidurta tyrimo metu: viešai prieinamos informacijos trūkumas – transporto įmonės internete skelbia tik bendrinę informaciją apie vykdomą veiklą, todėl buvo sunku palyginti analizuojamos įmonės veiklą su kitomis, tokio pat pobūdžio veiklą vykdančiomis įmonėmis. 20 2.2. UAB „Tromina“ veiklos pristatymas UAB „Tromina“ priklauso koncernui „MG Baltic“. Šis koncernas vienas didžiausių Lietuvoje, užsiimantis gamybos, prekybos, nekilnojamojo turto ir žiniasklaidos veikla. „MG Baltic“ valdo „MG Baltic Trade“, „MG Baltic Investment“ bei „MG Valda“ holdingus. UAB „Tromina“ sėkmingai dirba ir dalijasi patirtimi su kitomis grupės įmonėmis. Tai leidžia jai tapti viena sparčiausiai kylančių kompleksinės 3PL logistikos bendrovių ir teikti nepriekaištingos kokybės paslaugas klientams. UAB „Tromina" buvo įsteigta 2000 metais (www.tromina.lt). Bendrovės „Tromina" specializacija – kompleksinės logistikos, 3PL (third-party logistics) paslaugos, apimančios:  sandėliavimą;  prekių paruošimą prekybai;  transportavimą;  paskirstymą;  apskaitą ir dokumentų išrašymą. Logistika atliekama tokioms plataus vartojimo prekėms, kaip alkoholiniai ir gaivieji gėrimai, maisto prekės, higienos priemonės, tabakas, buitinė chemija, gyvūnų maistas ir t.t. Logistikos įmonė sukuria optimalias sąlygas, kad prekės būtų sandėliuojamos strategiškai palankioje vietoje. Savo sandėliuose „Tromina“ teikia papildomas prekių paruošimo prekybai paslaugas (www.tromina.lt). UAB „Tromina“ klientai – juridiniai asmenys. Įmonė nuolat plečia aptarnaujamų prekybos taškų ratą, koordinuoja savo transporto priemonių srautus ir optimaliai suplanuotais maršrutais teikia prekių pristatymo paslaugas. Klientai be didelių investicijų gauna visas būtiniausias sandėliavimo, prekių paruošimo, transportavimo ir distribucijos paslaugas (www.tromina.lt). UAB „Tromina“ valdo sandėlius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Bendras sandėlių plotas yra 35 000 m2. Centrinis sandėlis Vilniuje buvo pastatytas 2005 metais, jo plotas yra 29 000 m2. Sandėlių valdymui naudojama „Microsoft Navision Axapta“ apskaitos ir verslo valdymo programinė įranga koordinuota su „Warehouse Management System“ sandėlio valdymo programine įranga. UAB „Tromina“ naudojamos technologijos padeda visiškai valdyti didelius prekių srautus bei apskaityti labai plataus asortimento prekes. Šiuo metų bendrovėje dirba daugiau nei 350 profesionalių darbuotojų komanda. Įmonei priklauso daugiau nei 90 krovininių automobilių, aptarnaujama daugiau nei 6000 pristatymo taškų (www.tromina.lt). 21 2.1 pav. UAB „Tromina“ tiekimo grandys Lietuvoje Šaltinis: UAB „Tromina“ tinklalapis UAB „Tromina“ vizija - novatoriška Pabaltijo logistikos kompanija garantuojanti kokybišką pilną tiekimo grandinės paslaugą. UAB „Tromina“ tikslas - užtikrinti kokybišką klientų aptarnavimą, plėsti ir tobulinti paslaugų paketą. UAB „Tromina“ vertybės: 1. Profesionalumas ir kompetencija. Tikimasi, kad profesionalūs ir kompetentingi darbuotojai – sėkmingos įmonės pagrindas. Tik nuolat gilinant ir atnaujinant žinias, įsitraukiant į kitimų procesus, dalyvaujant sprendimų paieškoje, įmonė bus lanksti ir atvira būsimiems pasikeitimams bei laikotarpio iššūkiams. 2. Saviraiška ir iniciatyva. Siekiama, kad kiekvienas darbuotojas išsakytų savo nuomonę, kurtų idėjas ir jas įgyvendintų – taptų suinteresuotu verslo dalyviu. Darbas įmonėje suteikia galimybę asmenybės augimui, savirealizacijai prisiimant atsakomybę. 3. Komandinis darbas. Akivaizdu, kad darbas paremtas bendradarbiavimo, tarpusavio pagalbos, pareigybinių interesų paisymo principais bei sugebėjimu asmeninius privalumus panaudoti komandiniams rezultatams pasiekti, veda ne tik prie kompanijos sėkmės, bet ir prie asmeninio pasitenkinimo. 4. Pasitikėjimu ir atsakomybe paremti darbiniai santykiai. Vertinamas kiekvieno darbuotojo pasiryžimas sąžiningai ir atsakingai atlikti pavestą jam darbą,taip pat siekiama tarpusavio pasitikėjimo. Kompanijos gero įvaizdžio garantas – kiekvieno darbuotojo atsakomybė prieš verslo partnerius už prisiimtus įsipareigojimus. 22 5. Rezultatyvumas. Siekiama, kad iškelti tikslai būtų įgyvendinti laiku ir kokybiškai. Orientuojamės į rytdieną ir norima, kad šiandieniniai darbai suformuotų tvirtą pagrindą kompanijos sėkmei ateityje (www.tromina.lt). Lietuvai įstojus į ES, logistikos ir transportavimo sferos verslas smarkiai išaugo. Šalyje dabar šį verslą vysto gerokai daugiau bendrovių, o taip atsiranda vis didesnių Europos rinkos žadėjų, kurie kuriasi Lietuvoje. Jų atsiradimas turi ir turės ateityje daug įtakos vietinių įmonių veiklai. Augant konkurencijai, įmonės privalo imtis strateginių veiksmų, siekiant išlaikyti klientus ir norint prisivilioti naujų. Reikia ieškoti būdų kaip didinti efektyvumą, išlaikyti patrauklias kainas, išnaudoti pažangias IT technologijas, kurios suteikia galimybę palengvinti darbą darbuotojams aptarnauti didesnius krovinių kiekius. Nuolat kintančioje aplinkoje bei nuožmios konkurencijos sąlygomis įmonės gali įgauti pranašumą, jeigu sugeba nusibrėžti sau ir įgyvendinti trumpalaikius ir ilgesnės perspektyvos tikslus, suderinamus su marketingo strategija. Tokią strategiją privalo turėti kiekviena įmonė, veikdama laisvoje rinkoje. Marketingo strategija apima organizacijos vizijos, tikslų bei vertybių formulavimą, situacijos analizę, alternatyvų vertinimą, priemonių ir veiksmų planus, kylančius iš tam tikrų tikslų siekimo, taip pat ji padeda kontroliuoti taktinius pokyčius. UAB „Tromina“ turi didelį konkurentų ratą. Vieni iš pagrindinių būtų UAB „Eugesta“, UAB „Baltic Logistics Solutions“, UAB „Girteka Logistics“, UAB „Elfanta“, „Ad Rem Group“, UAB „Vingės logistika“ ir kitos logistikos įmonės, teikiančios profesionalias logistikos, transportavimo, pervežimo bei sandėliavimo paslaugas. 23 3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 3.1. UAB „Tromina“ ir konkurentų lyginamoji analizė 3.1.1. Įmonių charakteristika UAB „Trominos“ ir konkurentų lyginamajai analizei atlikti buvo pasirinkti trys įmonės konkurentai: UAB „Baltic Logistics Solutions“, UAB „Eugesta“ ir UAB „Girteka Logistics“. UAB „Baltic Logistics Solutions“ save įvardina viena didžiausių ir stabiliausių logistikos įmonių Baltijos šalyse. Įmonės logistikos centrai atitinka aukščiausius kokybės standartus, kurie įkurti strategiškai patogiose regiono vietose. UAB „Baltic Logistics Solutions“ veikla vykdo iš trijų Baltijos šalių: Lietuvos, Latvijos ir Estijos, tačiau išvystytas paskirtsymo tinklas paslaugas leidžia teikti tiek Baltijos šalims, tiek ir kitoms Europos valstybėms. Įmonė turi daugiau kaip 89 000 m2 sandėliavimo ploto. Įmonėje dirba 1150 darbuotojų, kurių patikimumas ir kompetencija užtikrina kokybiškus ir efektyvius logistikos sprendimus. Jų transporto parką sudaro sunkiasvoriai sunkvežimiai, vidutinio sunkumo suknvežimiai ir lengvasvoriai sunkvežimiai. Iš viso visų trijų šalių transporto parkuose yra 230 transporto priemonių. UAB „Baltic Logistics Solutions“ nenutrūkstamai palaiko sandėliavimo procesus 24 valandas per parą. Įmonė Lietuvoje turi daugiau nei 18 tūkst., klientų, Latvijoje kiek daugiau nei 14 tūkst., o Estijoje šiek tiek daugiau nei 1 tūkst. klientų. Įmonė naudoja pažangius technikos sprendimus, pritaiko modernią procesų valdymo technologiją, sandėlių techniką. Sandėlių valdymui ir prekių atrinkimui pasitelkiama Manhatan WMS programa, o transporto judėjimas stebimas naudojant PARAGON programą. UAB „Baltic Logistics Solutions“ diegia tarptautinius kokybės vadybos (ISO 9001:2008), aplinkosaugos (ISO 14001:2004), maisto saugos standartus bei vienas pažangiausių sandėlio valdymo sistemų 3PL logistikos procesuose (http://www.bls.lt/lt/). UAB „Eugesta“ save laiko patikima partnere visų Baltijos šalių ir Baltarusijos regione, kuri siūlo visapusį paslaugų pasirinkimą ir patikimai pasirūpinti prekės ženklu. Įmonė produktus tiekia į daugiau kaip 19 000 pardavimo vietų Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos rinkose. Savo veiklą Baltarusijoje vykdo kartu su „ANTERI“ įmone. Įmonėje „Eugesta“ dirba 922 žmonės. Pardavimo struktūra padalyta į kanalus – taip užtikrinamas tinkamas dėmesio paskirstymas. Centrinė įmonės būstinė įsikūrusi Lietuvoje (Vilniuje). UAB „Eugesta“ turi daugiau nei 19 tūkst klientų visuose regionuose. Vieni iš pagrindinių partnerių ir klientų yra „Wrigley“, „Ferrero“, „Colgate-Palmolive“, „Henkel“, „Nestle“, „Kika Group“, „Danone“. Įmonė save laiko logistikos paslaugų teikimo profesionalais, kurie rūpinasi prekių srauto tarp pardavimo taško ir kliento valdymu. Logistikos 24 paslaugos teikiamos automatizuotame 20 000 kv.m bendro ploto, 22 000 paletinių vietų, sauso ir temperatūrinio režimo (+2° C – +6° C) sandėlyje. Taip pat ji siūlo pridėtinės vertės pakavimą, lipdukų, banderolių, kitų žymėjimų lipdymą ir kitokį prekių ženklinimą. O vietiniais ir tarptautiniais maršrutais UAB „Eugesta“ gabena dalinius ir pilnus krovinius. Įmonėje teikiamos 3PL paslaugos, kas leidžia taupyti laiką ir sumažinti išlaidas, susijusias su darbo jėgos, technikos ir nekilnojamo turto išlaikymu bei administravimu, užtikrinant tinkamą paslaugų lygį. UAB „Eugesta“ visus sandėlio procesus valdo ir kontroliuoja, pasitekldama sistemą „Equinox Vision”. Transporto valdymui naudojama sistema „Logtime“, kurios pagalba ženkliai pagerinamas krovinių pristatymo tikslumas, teikiama informacija apie prekių judėjimą ir atliktas operacijas realiuoju laiku (on-line). Įmonė įsidiegusi aukštos raiškos video sistemą, kuri padeda susekti klaidas ir taip jas mažinti. UAB „Eugesta“ skelbiasi esanti socialiai atsakingi ir įsipareigoję savo darbuotojams, taip pat skatina verslo santykių skaidrumą ir griežtai laikosi visų taikomų įstatymų ir reglamentų. Įmonė yra Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo (UNGC) dalyvė. Siekia, kad darbuotojai, partneriai ir klientai, atlikdami kasdienius darbus, saugotų aplinką. Taip pat imasi atitinkamų darbo procesų, kad išteklių naudojimas nekenktų aplinkai (http://www.eugesta.lt/). UAB „Girteka Logistics“ save įvardija kaip viena iš pirmaujančių transporto ir logistikos kompanijų Europoje bei NVS regione. Savo veiklą pradėjusi 1996 metais nuo krovinių gabenimo tarptautiniais maršrutais, „Girteka Logistics“ išaugo iki įmonių grupės, galinčios savo klientams pasiūlyti kompleksines plataus spektro ir aukštos kokybės logistikos paslaugas. Įmonė kryptingai ir stabiliai dirbantys bei sparčiai augantys tarptautinio logistikos verslo dalyviai, pelnę nuolatinių klientų ir partnerių pasitikėjimą. Į klientų poreikius orientuota kryptinga plėtra, griežti reikalavimai teikiamų paslaugų kokybei bei kvalifikuoti darbuotojai užtikrina sėkmingą įvairių logistikos grandžių veikimą. Aukšta paslaugų kokybė, įsipareigojimų vykdymas ir lankstumas lėmė, kad šiuo metu UAB „Girteka Logistics“ dirba su stambiausiomis Europos bei NVS valstybių kompanijomis. Ilgametės patirties krovinių pervežimo rinkoje dėka, įmonė išvystė nuolatinių maršrutų tinklą, apimantį Rusiją, Pietryčių Aziją, Rytų bei Vakarų Europą ir tolimiausius Skandinavijos kampelius. Nuolatinės investicijos į naujas transporto priemones ir modernias technologijas užtikrina teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvumą. Įmonė turi didelį nuosavo transporto parką, kurį sudaro 3.300 naujausių vilkikų ir 3.500 puspriekabių. Tai sukuria konkurencinį pranašumą ne įmonei, bet ir jos klientams. Įmonių grupės valdomos transporto priemonės yra registruotos tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje. Nuolatos tobulinami technologiniai procesai, didina paslaugų efektyvumą ir mažina fizinių resursų poreikį. Naujos informacinės technologijos taikomos visų procesų kontrolei ir valdymui – nuo krovinių vežimo ir sandėliavimo iki ataskaitų pateikimo klientui. Visų pervežimų kontrolei naudojama palydovinio ryšio GPS sistema, leidžianti realiuoju laiku palaikyti ryšį su 25 vairuotoju, gauti tikslią informaciją ne tik apie transporto priemonės buvimo vietą, bet ir krovinio temperatūrą, įvairius saugumo parametrus (http://www.girteka.eu/lt). UAB „Girteka Logistics“ didžiausia savo stiprybe laiko profesionalių darbuotojų komandą. Įmonėje dirba daugiau nei 8.300 profesionalių darbuotojų komanda „Girteka Logistics“ nuolat investuoja į komandos kompetencijų kėlimą. Įmonių grupėje veikia net dvi vidinių mokymų akademijos: Vadybos akademija bei Vairuotojų akademija, kuriose darbuotojams suteikiamos visos jų darbui būtinos žinios, lavinami jų įgūdžiai ir kompetencijos. Siekiant užtikrinti aukščiausios kokybės paslaugas klientams, „Girteka Logistics“ buvo įdiegtos kokybės vadybos bei aplinkosaugos vadybos sistemos, atitinkančios LST EN ISO 9001:2008 bei ISO 14001:2004 standartus. Saugos ir kokybės vertinimo sistema SQAS (angl.k. – Safety & Quality Assessment System) yra pagal Europos chemijos pramonės asociacijos reikalavimus sukurtas standartas, skirtas logistikos paslaugų teikėjams. Šis sertifikatas įrodo, kad „Girteka Logistics“ rūpinasi transportavimo proceso kokybe bei krovinių saugumu. „Girteka Logistics“ suteiktas tarptautinės Krovinių gabenimo asociacijos (angl.k. – Transport Asset Protection Association, TAPA) patvirtinimas, jog ji atitinka Krovinių saugumo reikalavimų standartą (angl.k. – Trucking Security Requirements, TSR). TAPA TSR sertifikatas apibrėžia saugumo priemones visoje logistikos grandinėje ir yra būtinas gabenant itin didelės vertės krovinius. Šis sertifikatas patvirtina, kad „Girteka Logistics“ dirba pagal aukščiausius A lygio saugos reikalavimus. Transporto ir logistikos įmonių, gabenančių krovinius Norvegijos rinkoje, kvalifikavimo sistema, padedanti perkančiosioms organizacijoms įvertinti paslaugų kokybę. Šis sertifikatas įrodo, jog „Girteka Logistics“ paslaugos atitinka Norvegijos rinkai keliamus reikalavimus (http://www.girteka.eu/lt). Apibendrinant, galima teigti, kad visi UAB „Tromina“ konkurentai yra labai konkurencingos įmonės. Visi trys analizei pasirinkti konkurentai valdo didelę dalį rinkos, turi plačius klientų ratus, yra inovatyvios, nuolat plečiasi ir gerina teikiamų paslaugų kokybę, taip pat atsinaujina iš technologinės pusės. Todėl UAB „Tromina“ vadovybė stebėdama kaip šalia veikia tokie konkurentai, privalo sutelkti dėmesį į savo paslaugų gerinimą ir ieškojimą būdų kaip nurungti konkurentus. 3.1.2. Įmonių teikiamų paslaugų palyginimas UAB „Tromina“ – kompleksines 3PL paslaugas verslui teikianti Lietuvos įmonė. Savo klientams teikia visapuses sandėliavimo, akcizinio sandėlio, prekių paruošimo, pristatymo, distribucijos ir transportavimo paslaugas. Taip pat teikia įdarbinimo paslaugas. Nuo 2010 m. UAB „Tromina“ bendradarbiauja su partneriais užsienyje ir siūlo galimybę legaliai dirbti Olandijoje, logistikos bei gamybos srityse. 26 1.1 pav. Įmonių teikiamos paslaugos Šaltinis: sudaryta autoriaus Apžvelgus UAB „Tromina“ ir visų trijų konkurenčių siūlomas paslaugas, matyti, jog UAB „Tromina“ yra pajėgi konkuruoti ir siūlo ne mažiau ir neprastesnes paslaugas, nei jos konkurentės (žr. 3 priedą). Palyginus jos ir UAB „Baltic Logistics Solutions“ siūlomas paslaugas, matyti, jog siūlomų paslaugų spektras panašus pas abi įmones. Abi jos siūlos 3PL paslaugas, kurios apima pervežimus iš užsakovų, sandėliavimą, prekių ženklinimą, pakavimą, apskaitos administravimą. UAB „Baltic Logistics Solutions“ teikia ekspedijavimo paslaugas. Ji siūlo vienkartinius pervežimus Baltijos ir Europos šalyse. Tuo tarpu UAB „Tromina“ pervežimus atlieka tik Lietuvoje. UAB „Tromina“ teikia tokią papildomą paslaugą kaip įdarbinimas. Sėkmingai bendradarbiaudama su viena didžiausių Olandijos laikinojo įdarbinimo agentūrų, ji siūlo galimybę dirbti Olandijoje logistikos ir maisto pramonės sandėliuose. UAB "Tromina" • 3PL paslaugos • Sandėliavimas • Akcizinis sandėlis • Prekių paruošimas • Transportavimas ir distribucija • Įdarbinimo paslaugos UAB "Baltic Logistics Solutions" • 3PL paslaugos • Ekspedijavimo paslaugos UAB "Eugesta" • 3PL paslaugos • Sandėliavimas • Pridėtinės vertės pakavimas, lipdukų, banderolių, kitų žymėjimų lipdymas ir kitoks prekių ženklinimas • Dalinių ir pilnų krovinių gabenimas vietiniais ir tarptautiniais maršrutais • Pardavimai ir rinkodara UAB "Girteka Logistics" • Skirtingiems geografiniams regionams pritaikytos transportavimo paslaugos • Skirtingoms pramonės šakoms pritaikytos krovinių gabenimo paslaugos • 3PL paslaugos Baltijos regione • Sandėlių logistika ir papildomos paslaugos • Muitinės, veterinarijos ir kt. paslaugos • Naudotos technikos pardavimas • Industrinio bei komercinio nekilnojamojo turto pardavimas ir nuoma 27 Sulyginus UAB „Tromina“ su UAB „Eugesta“, matyti, kad jos abi taip pat siūlo 3PL paslaugas. UAB „Eugesta“ kaip ir UAB „Tromina“ siūlo sandėliavimą, Pridėtinės vertės pakavimą, lipdukų, banderolių, kitų žymėjimų lipdymą ir kitokį prekių ženklinimą. UAB „Eugesta“ turi pranašumą teikdama dalinių ir pilnų krovinių gabenimą ne tik vietiniais, bet ir tarptautiniais maršrutais. Palyginus UAB „Tromina“ su UAB „Girteka Logistics“ matosi didžiausias skirtumas, kadangi konkurentas yra daug didesnė įmonė ir siūlo didesnį paslaugų paketą. UAB „Girteka Logistics“ skirtingai nei UAB „Tromina“ siūlo tarptautinius pervežimus. Palyginus ir su kitomis konkurentų įmonėmis, UAB „Girteka Logistics“ pervežimus vykdo tiek Europoje, tiek NVS šalyse, tiek į Skandinaviją. UAB „Girteka Logistics“ išsiskiria ir tuo, kad gali pasiūlyti Muitinės, veterinarijos ir kt. paslaugas. Taip pat ji dažniau nei kitos analizuojamos logistikos įmonės atnaujina savo autoparką, todėl UAB „Girteka Logistics“ siūlo pirkti naudotą techniką: vilkikus, šaldytuvines ir tentines puspriekabes. Visa siūloma technika yra ne senesnė nei 6 metų , labai geros būklės ir naudota tik „Girteka Logistics“ važinėjant Vakarų Europoje. Taip pat įmonė siūlo industricinio ir komercinio nekilnojamojo turto pardavimą bei nuomą. UAB „Tromina“ kaip ir UAB „Girteka Logistics“ siūlo tokias pat 3PL paslaugas Baltijos šalyse. Šioje srityje jie yra lygiaverčiai konkurentai, nes paslaugas klientai gali rinktis atsižvelgiant į kokybę bei patikimumą. Apibendrinant UAB „Tromina“ ir trijų konkurentų siūlomų paslaugų palyginimą, galima teigti, jog UAB „Tromina“ yra bene mažiausiai paslaugų siūlanti įmonė, kadangi pervežimus vykdo tik Lietuvoje. Visos kitos įmonės orientuojasi ne tik į vietinius, bet ir tarptautinius krovinių gabenimus. Galima būtų manyti, kad dėl to UAB „Tromina“ yra nepajėgi konkuruoti su kitomis logistikos įmonėmis, tačiau įmonės susikoncentravimas tik į vietinius pervežimus gali būti vertinamas ir kaip teigiamas faktorius. Klientas, orientuotas į pervežimus Lietuvoje, turėtų atsižvelgti į tai, kad UAB „Tromina“ savo veiklą vysto tik mūsų šalyje, kadangi dirba tik šioje srityje, nuolat tobulina tik šios paslaugos teikimą. UAB „Tromina“ nuo pat įmonės įkūrimo pradžios buvo orientuota teikti kokybiškas logistikos paslaugas Lietuvos rinkai, todėl jos siauras paslaugų paketas gali būti pranašumas prieš kitas logistikos įmones, kurios siūlo pervežimus į kitus regionus ir nesikoncentruoja vien tik į profesionalias 3PL paslaugas Lietuvoje. 3.1.3. Įmonių transporto parkų palyginimas Vertinant logistikos įmones, svarbus vaidmuo tenka turimam transporto parkui, kadangi nuo jo priklauso kokius krovinius gali pervežti, kokiais kiekiais, kokiu tempu. UAB „Tromina“ turi daugiau nei 90 automobilių transporto parką, kurį sudaro galingi vilkikai, vežantys iki 24 t svorio krovinius, krovininiai automobiliai su hidrauliniais keltuvais, krovininiai mikroautobusai. 28 1.2 pav. Įmonių turimas transporto parkas Šaltinis: sudaryta autoriaus Palyginus UAB „Tromina“ automobilių transporto parką su konkurenčių turimais transporto parkais, matyti, jog analizuojama įmonė nėra pirmaujanti šiuo klausimu. UAB „Tromina“ turi mažiausiai nuosavų transporto priemonių, kuriomis gali gabenti krovinius. UAB „Baltic Logistics Solutions“ turi 129 automobilius, kurie yra naudojami Lietuvoje. Taip pat ji turi 83 automobilius Latvijoje ir 18 automobilių Estijoje. UAB „Eugesta“ viešai neskelbia savo turimo transporto parko dydžio. UAB „Girteka Logistics“ turi patį didžiausia transporto parką, net 3300 vilkikų, o taip pat ir 3500 puspriekabių. Tačiau pastaroji įmonė vykdo ir daugiausia pervežimų po įvarias kitas šalis, todėl suprantama, kad jos transporto parkas yra tokio dydžio. Apibendrinant, galima teigti, jog UAB „Tromina“ atsilieka nuo konkurenčių su savo turimu automobilų kiekiu, tačiau vykdydama veiklą tik Lietuvoje, įmonė gali užtikrinti, jog užsakymai įvykdomi per 24 val., aptarnaujant daugiau nei 6000 prekybos taškų visoje Lietuvoje. 3.1.4. Įmonių sandėliavimo ploto palyginimas Šiais laikais "transportavimo paslauga" reiškia ne tik pervežimą "iš taško A į tašką B". Tai apima ir sandėliavimą, rūšiavimą, pakavimą, paskirstymą. Todėl logistikos įmonės, galinčios suteikti kokybiškas sandėliavimo paslaugas visada turi pranašumą prieš konkurentus. UAB „Tromina“ siūlo moderniai įrengtą vietą klientų prekėms – maisto bei plataus vartojimo gaminiams pritaikytą A klasės sandėlį Vilniuje, kurio plotas 26 200 m2. Čia prekių srautai apskaitomi pažangia elektronine technologija, todėl galima stebėti visas kiekvienos prekės judėjimo operacijas. Sandėlyje veikia užtikrinta saugumo kontrolė, vaizdo apsauga, moderni priešgaisrinė 90 automobilių transporto parkas 129 automobilių transporto parkas 3300 vilkikų transporto parkas 29 sistema. Visose patalpose nuolat užtikrinama švara, vykdoma griežta kenkėjų kontrolė. Veikia šildymo ir vėdinimo sistemos. Sandėlyje priimamos visos pakuotės ant EURO padėklų. Atskiru susitarimu priimamos pakuotės ant nestandartinių 1000×1200 mm padėklų. Nedideliems smulkių prekių kiekiams – skirtos atskiros lentynos. Be įprastų aukštos klasės sandėliavimo paslaugų, galima pasinaudoti akciziniu ar įmonės partnerių muitinės sandėliais. Akcizinis sandėlis skirtas laikyti Valstybinės tabako ir alkoholio tarnybos kontroliuojamas prekes, kurioms taikomas laikinas akcizo mokėjimo atidėjimas (http://www.tromina.lt/). 1.3 pav. Įmonių turimas sandėliuojamas plotas Šaltinis: sudaryta autoriaus Palyginus UAB „Tromina“ siūlomą sandėliavimo paslaugą su UAB „Baltic Logistics Solutions“ tokia pat siūloma paslauga, matyti, jog konkurentai siūlo ženkliai didesnį sandėliavimo plotą. UAB „Baltic Losgitics Solutions“ taip pat siūlo sandėliavimą A klasės automatizuotuose sandėliuose. Sandėliuodami produkciją konkurentų įmonė galim užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas –18 ℃, 0 ℃, +6 ℃ ir +22 ℃ temperatūros režimais. UAB „Tromina“ nesandėliuoja šaldytos produkcijos. UAB „Baltic Logistics Solutions“ taip pat kaip ir UAB „Tromina“ siūlo akcizinių sandėlių paslaugą. Sulyginus UAB „Tromina“ su UAB „Eugesta“, matyti, kad UAB „Tromina“ turi didesnį sandėliavimo ploto. Tačiau UAB „Eugesta“ gali sandėliuoti sauso ir temperatūrinio režimo (+2 °C – +6 °C) sandėlyje. 26 200 m2 42 704 m2 20 000 m2 56 450 m2 30 UAB „Girteka Logistics“ turi didžiausią sandėliavimo plotą iš visų analizuojamų įmonių. Ji Lietuvoje turi tris atskirus logistikos centrus, kuriuose bendras sandėliavimo plotas sudaro apie 56 450 m2. Visi sandėliai techninėmis savybėmis ir architektūriniais sprendimais atitinka A klasės reikalavimus. UAB „Girteka Logistics“ kaip ir UAB „Tromina“ teikia paslaugas ir akciziniuose sandėliuose, tačiau pervežimus vykdo ne tik vietiniais, bet ir tarptautiniais maršrutais. Taip pat UAB „Girteka Logistics“ teikia paslaugas ir muitinės sandėliuose. Tuo tarpu UAB „Tromina“ siūlo pasinaudoti tarpininkų muitinės sandėliais. Apibendrinant galima teigti, jog UAB „Tromina“ kaip ir kitos konkurentų įmonės siūlo paslaugas ne prastenėmis sąlygomis. Visų įmonių sandėliai techninėmis savybėmis ir architektūriniais sprendimais atitinka A klasės reikalavimus. Taip pat įmonė nėra mažiausiai sandėliuojamo ploto turinti bendrovė. Konkurentų įmonės pranašesnės tuo, kad siūlo sandėliavimą ir minusinės temperatūros režimais. 3.2. UAB „Tromina“ PEST analizė PEST modelis analizuoja aplinkos įtaką organizacijai. Sukaupta informacija apie aplinką padeda priimti strateginius UAB „Tromina“ sprendimus. Politinė – teisinė aplinka. Lietuvoje veikia vidutinio stabilumo demokratija, kuri stipriai įtakojama populizmo, korupcijos, lobizmo, emocijomis besivadovaujančių rinkėjų bei politikų. Šalis neturi vystymosi strategijos. Dėl besikartojančių persiorientavimų nuo vieno politinio poliaus prie kito, šalis nesugeba užtikrinti kryptingo politinio vystymosi. Be to, šalis papuola į labai negatyvią Rusijos įtaką, kuri stipriai lėtina vystymosi procesus. Visi šie neigiami faktoriai mažina arba pristabdo šalies patrauklumą vietos ir užsienio investuotojams ir savo ruožtu mažina galimybę kurti naujas darbo vietas ir taip užtikrinti tolygų šalies gyventojų gerovės didėjimą. Tuo tarpu tai atsiliepia ir UAB „Tromina“ veiklai, nes įmonė veikia vietinės logistikos segmente ir jos pardavimai tiesiogiai priklauso nuo vidinio vartojimo lygio. Lietuvoje veikia daug teisės aktų, reglamentuojančių įmonių, vykdančių logistikos ir su ja susijusią veiklą. Apžvelgus tokius teisės aktus, įtakojančius logistikos įmonių veiklą, galima teigti, jog LR transporto veiklos pagrindų įstatymas, LR muitinės įstatymas bei LR kelių transporto kodeksas reglamentuoja logistikos įmonių kasdieninę veiklą. Juose numatytas teisinių transporto santykių, transporto veiklos licencijavimo bei reikalavimų detalizavimo, norint gauti lincenziją reglamentavimas. Taip pat numatytas muitinės ir su ja turinčių santykių įmonių bendradarbiavimo reglamentavimas. LR kelių transporto kodekse yra numatyti svarbiausi vežimų organizavimo, kelių transporto veiklos licencijavimo principai. Taip pat numatyta kelių transporto kontrolė, įvardytos 31 atsakomybės už krovinių vežimo trūkumus. LR valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas yra svarbesnis tarptautinius pervežimus vykdančioms įmonėms, kadangi reglamentuoja sienos ir pasienio teisinį režimą. LR rinkliavų įstatymas numato rinkliavų dydžius, kelių mokesčius. Visi galiojantys teisės aktai, kurie įtakoja logistikos įmonių veiklą, šiek tiek apriboja veiklos laisvę, sukuria tam tikrus barjerus. 3.1 lentelė. LR įstatymų įtaka logistikos įmonėms Įstatymas Įtaka logistikos įmonėms Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas Regalmanetuoja transporto teisinius santykius. Reglamentuoja transporto veiklos licencijavimą bei reikalavimų detalizavimą, norint gauti lincenziją. Numatomi tarifų, kainų bei rinkliavų sudarymo principai. Numatoma eismo sauga transporte. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas Reglamentuoja valstybės sienos teisinį režimą bei pasienio teisinį režimą. Numatoma pasienio kontrolės punktų veikla. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas Reglamentuioja muitinės bendradarbiavimo įstaigomis ir kitais asmenimis pagrindus. Nustato iš trečiųjų šalių importuotų ir į trečiąsias šalis eksportuojamų prekių muitinės priežiūros tvarką. Nustato Lietuvos Respublikos muitinės administruojamų mokesčių taikymo tvarką. Reglamentuojamas muitinės atstovavimas ir tarpininkavimas. Numatomi reikalavimai asmenims, susiję su informacijos saugojimu ir apskaitos tvarkymu. Reglamentuoja prekių pateikimo muitinei tvarką. Numatomi reikalavimai laisvosioms zonoms ir laisviesiems sandeliams. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas Reglamentuoja rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas Reglamentuoja vežimų organizavimą, kelių transporto veiklos licencijavimą, Lietuvos vežėjų informacinę sistemą bei Tarptautinius vežimus. Nustato kelių transporto kontrolę. Reglamentuoja krovinių vežimą, krovinio vežimo sutartis, užsakymus, važtaraščius, krovinio priėmimą, pakrovimą ir iškrovimą. Numato atsakomybę už krovinio praradimą ar trūkumą, krovinio pavėluotą vežimą. Reglamentuoja atsakomybę už patirtą ar padarytą žalą. Šaltinis: Teisės aktų registras (2017) UAB „Tromina“ kaip ir kitos logistikos įmonės turi laikytis Lietuvos Respublikos nustatytų teisės aktų, reglamentuojančių šios srities veiklą. 32 UAB „Tromina“ daugiau kaip 50 proc. įmonės teikiamų paslaugų apimties sudaro akcizinių produktų logistika, nuolatinis valstybės spaudimas didinti akcizą neigiamai įtakoja įmonės paslaugų apimtis. Naujoji valdžia ypatingai suinteresuota alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimu, todėl akcizo didinimas numatytas visos jos valdymo kadencijos laikotarpiu, tad galima daryti prielaidą, kad tai stipriai paveiks įmonės veiklą bei mažins pervežimų kiekius. Ekonominiai aspektai. Lietuvos ūkis auga gana stabiliai. Lietuvos statistikos departamentas pateikia duomenis, jog šalies BVP auga. 3.2 lentelė. BVP Lietuvoje 2012 2013 2014 2015 2016 Šalies BVP, mlrd. EUR 33,3 35,0 36,6 37,3 38,6 BVP pokytis, proc. 3,8 3,5 3,0 1,7 2,3 BVP / žmogui, tūkst. EUR 11,2 11,8 12,5 12,9 13,5 Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas (2017) Palyginus 2016 metus su 2012 metais, jis padidėjo nuo 33,3 mlrd. Eurų iki 38,6 mlrd. Eurų. Šalies BVP parodo bendrą šalies ekonominį pajėgumą. 3.2 lentelėje matyti, kad šalie BVP auga kiekvienais metais, tai reiškia, kad šalis darosi ekonomiškai vis stipresnė, surenkama daugiau mokesčių. BVP pokytis nuo 2012 metų turėjo tendenciją šiek tiek mažėti, ir tik 2016 metais vėl padidėjo. BVP tenkančio vienam žmogui augimas parodo, kad Lietuvoje auga ekonominis išsivystimas. Visi šie rodikliai teigiamai atsiliepia UAB „Tromina“ ir kitų logistikos įmonių veiklai, kadangi vartojimas auga, pragyvenimo lygis didėja, o tai užtikrina, kad įmonėms augs ir užsakymų kiekiai. 3.3 lentelė. Logistikos imonių skaičius Lietuvoje Įmonių veikla 2011 2012 2013 2014 2015 Sandėliavimas ir saugojimas 80 80 96 108 143 Krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla 3 848 3 810 4 088 4 248 4 554 Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas (2017) Ekonominis šalies augimas įtakoja ir tai, jog Lietuvoje kuriasi vis daugiau įmonių. Su logistika ir jos veikla susijusių įmonių kūrimąsis matomas nuo 2012 metų. Ir stebinti situaciją šalyje, galima būtų teigti, jog jų skaičius tik augs. 33 Sandėliavimo ir saugojimo veikla besiverčiančių įmonių 2011 metais buvo 80. Tuo tarpu augantis jų skaičius 2015 metais pasiekė jau 143. Krovininio kelių transporto ir perkraustymo veikla užsiimančių įmonių 2011 metais buvo 3848, o 2015 metais jau net 4554 įmonės. Nors ekonominis šalies augimas ir yra teigiamas veiksnys, tuo pat metu UAB „Tromina“ susiduria su vis didesne konkurencija. Krovinių pervežimai kelių transportu Lietuvoje nuo 2011 metų vis didėjo. Taip pat augo ir krovinių apyvarta kelių transportu. Nemaža dalis pervežimo paslaugų yra susijusi su prekių vežimu į Rusiją. Šių dienų konfliktai, vykstantys išpuoliai, neramumai Ukrainoje lėtina šalies ekonominę plėtrą pervežimų srityje, o ūkio raidos prognozės šiuo klausimu pateikiamos vis prastesnės. UAB „Tromina“ gali kiek lengviau atsipūsti, kadangi vykdo veiklą ir pervežimus tik Lietuvoje. Įmonės, veikiančios tarptautiniu mastu, turi nuolat stebėti kaip šios kaimyninės šalies veiksmai paveikia mūsų šalies ekonomiką. 3.4 lentelė. Pervežimų kiekiai ir apyvarta Lietuvoje Pervežimai Lietuvoje 2011 2012 2013 2014 2015 Krovinių apyvarta kelių transportu (tūkst. Tkm) 921 495,1 1 007 438,6 1 061 611,3 1 157 303,6 1 333 326,6 Krovinių vežimas kelių transportu (tūkst. Tonų) 8 413,0 9 074,0 9 687,0 10 349,2 11 730,7 Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas (2017) Su vidaus paklausa susijusių ekonominių veiklų raida turėtų būti maždaug tokia, kokią stebime dabar. Ją turėtų skatinamai veikti tiek nemenkai kylantis privatus vartojimas, lemiamas pamažu atsigaunančio gyventojų užimtumo, didėjančio darbo užmokesčio ir atsigaunančių investicijų. Numatoma, kad pernai paaugęs realusis BVP dar didės, o vidaus paklausa didės tolygiai, ją lems pajamų kaita. Visi šie faktoriai turėtų lemti, jog analizuojamos įmonės pardavimų apimtys turėtų nežymiai bet augti dėka teigiamos vidaus vartojimo prognozės. Socialiniai aspektai. Labai svarbus socialinis aspektas yra darbo užmokestis. Darbo užmokestis nuo krizinio laikotarpio kyla. Darbo užmokesčio kilimas tiesiogiai įtakoja veiklos sąnaudas ir paslaugų savikainą. Kaip ir daugeliui Lietuvos verslo įmonių didelė gyventojų emigracija pastaraisiais metais daro nemažą įtaką jų veiklai. 34 3.1 pav. Emigrantų skaičius Lietuvoje Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Lietuvos Statistikos Departamento duomenimis (1 priedas) Lietuvos Statistikos Departamento duomenimis, 2012 – 2016 metų laikotarpiu emigruojančių žmonių skaičius Lietuvoje išaugo. Vien 2016 metais šalį paliko 50 333 gyventojų. Šis reiškinys analizuojamai įmonei reikšmingas ne tiek dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų judėjimo, bet dėl darbininkijos išvykimo į užsienį, nes ji, t.y. sandėlio darbuotojai, vairuotojai, sudaro didžiąją dalį įmonės darbuotojų. Dar vienas labai svarbus aspektas susijęs su darbuotojų įdarbinimu yra tas, kad tam tikrų įmonei svarbių pareigybių ypatingai trūksta rinkoje. 3.2 pav. Laisvos darbo vietos Lietuvoje Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis (2 priedas) Tarkime Lietuvos darbo biržos duomenimis 2012 – 2016 metų laikotarpiu laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje vis augo. Krovininių kelių transporto sferoje darbo pasiūla taip pat augo. Taip pat, Lietuvos darbo birža sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, krovikų, pakuotojų (rankomis) profesijas įvardija 41 100 38 818 36 621 44 533 50 333 0 10 000 20 000 30 000 40 000 50 000 60 000 2012 2013 2014 2015 2016 2 984,90 4 520,90 5 844,80 7 716,50 8 698,80 0,00 1 000,00 2 000,00 3 000,00 4 000,00 5 000,00 6 000,00 7 000,00 8 000,00 9 000,00 10 000,00 2012 2013 2014 2015 2016 35 kaip pačias paklausiausias. Tuo tarpu vien vairuotojai UAB „Tromina“ sudaro apie 20 % visų darbuotojų. Taigi toliau nemažėjant gyventojų emigracijai ir krintant nedarbo lygiui yra didžiulė rizika, kad įmonė susidurs su darbuotojų trūkumu ir teks ieškoti alternatyvių sprendimų apsirūpinant darbo jėga (pvz., užsieniečių įdarbinimas) arba tobulinant darbo procesus (pvz., procesų automatizavimas, robotizavimas), kad paslaugų kokybė ir sparta būtų išlaikyta. Technologiniai aspektai. Lietuvoje yra gana gerai išvystyta interneto ir duomenų apsikeitimo infrastruktūra, kuri yra itin svarbi įmonės paslaugų kokybės vystymui. Jau visiems ne paslaptis, kad šiais laikas IT ir apskaitos sistemų efektyvus panaudojimas gali būti vienas iš konkurencinių pranašumų. Kita vertus, šalyje menkai išvystytos arba vis dar labai brangios industrinės technologijos (pvz., robotizavimas), kurios galėtų dar labiau prisidėti prie logistikos paslaugų vystymo ir optimizavimo, galės būti pritaikytos ateityje. Kita technologinio aspekto dalis yra ta, kad šiuo metu Vilniuje yra laisvo sandėliavimo ploto stygius. Šis rodiklis gali teigiamai veikti analizuojamos įmonės paslaugų įkainius rinkoje, kadangi UAB „Tromina“ turi sandėlių visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o bendras jų plotas yra 35 000 m2, tai reiškia, kad įmonė neturėtų susidurti su sandėliavimo stygiaus problema. Apibendrinant atliktą UAB „Tromina“ PEST analizę, galima teigti jog analizuojama įmonė labiausiai veikiama ekonominiu ir socialiniu aspektu. UAB „Tromina“ labai priklausoma nuo Lietuvos ekonominio stabilumo. Kuo šalis ekonomiškai pajėgesnė, tikėtina, kad tuo daugiau užsakymų ir pervežimų ji turės, kadangi augant vartojimui, auga ir paslaugų poreikis. Taip pat dėl ekonominio šalies augimo, yra daugiau šansų įgyti naujų konkurentų, kas įmonę veikia iš dalies neigiamai. Apžvelgiant socialinius aspektus, reikėtų paminėti, kad įmonę smarkiai veikia žmonių emigracija, kadangi iš Lietuvos išvyksta daug darbininkijos ir paklausios profesijos atstovų. Iš politinės – teisinės pusės, UAB „Tromina“ yra veikiama vienodai kaip ir kitos logistikos įmonės, kadangi įstatymų reglamentu turi vadovautis visos. UAB „Tromina“ labai priklausoma nuo akcizo kėlimo, kadangi didžiają dalį įmonės teikiamų paslaugų apimties sudaro akcizinių produktų logistika, todėl nuolatinis valstybės spaudimas didinti akcizą neigiamai įtakoja įmonės paslaugų apimtis. Technologiniai aspektai vienodai veikia visas logistikos įmones. Taip sparčiai besivystančioms IT technologijoms, visos logistikos įmonės privalo neatsilikti, modernizuoti turimą techniką, vystyti industrines technologijas. Vienas iš UAB „Tromina“ privalumų – turimas sandėliavimo plotas, kadangi rinkoje jaučiamas jo trūkumas. 36 3.3. UAB „Tromina“ konkurencinės aplinkos analizė pagal porterį Praktiškai visoms įmonėms didelę įtaką daro konkurencija viduje tos pačios pramonės šakos. Svarbu, kad įmonių vadovai suprastų kaip konkurencija veikia būtent jo įmonės vykdomos veiklos pramonėje, kad galėtų rasti būdus kaip teikiant tą pačia paslaugą pritraukti, suvilioti klientus, kaip būti patrauklesniems už konkurentus. UAB „Tromina“ atlikta konkurencinės aplinkos analizė, remiantis M. Porter penkių jėgų modeliu, padeda atskleisti konkurentų grėsmės, tiekėjų ir klientų derėjimosi galios bei produktų pakaitalų grėsmės tikimybę ir reikšmę įmonės veiklai. Esamų (tiesioginių) konkurentų grėsmė. Pagal Porter modelį, tai galingiausia jėga iš penkių grėsmių. Įgyvendinama strategija organizacijai gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei ji suteikia pranašumą prieš tiesiogiai konkuruojančias organizacijas. Nors UAB „Tromina“ ir yra viena iš lyderiaujančių logistikos kompanijų Lietuvoje, tiesioginių konkurentų grėsmė yra ypatingai stipri. Tai lemia didelis logistikos sektoriuje veikiančių įmonių skaičius. Matant logistikos plėtimąsį, atsižvelgiant į turimas šiuolaikines patalpas, galima teigti, jog pastarąjį dešimtetį ši sritis plečiasi ypatingai sparčiai. Labiausiai tai buvo pastebėta ekonominio augimo metu. Konkurencijos intensyvumas tarp konkuruojančių įmonių sparčiai didėja, nes auga tiesioginių konkurentų skaičius rinkoje, konkurentai tampa panašaus dydžio ir pajėgumų, o klientas lengvai gali pereiti pas konkurentus. Taigi, galima daryti išvadą, kad tiesioginių konkurentų grėsmė šiai dienai labai stipri. Naujų konkurentų patekimo į rinką grėsmė. Galimybė naujoms įmonėms lengvai patekti į logistikos rinką – skatina konkurencijos intensyvumą. Tačiau norint greitai patekti į rinką, naujoms įmonėms atsiranda nemažai barjerų, tokių kaip patirties stoka, galimybės greitai įsigyti reikiamą techninę įrangą ir specializuotas žinias, klientų lojalumas esamiems rinkos dalyviams, „prisotinta“ rinka ir t.t. Matyti, jog Lietuvoje logistikos paslaugas siūlančių įmonių skaičius pastaraisiais metais augo (žr. 3.3 lentelę). Nepaisant to, naujos įmonės norėdamos patekti į rinką dažnai pasiūlo paslaugas už mažesnę kainą. Todėl UAB „Tromina“ norint išlaikyti savąją rinkos dalį, labai svarbu nustatyti naujų dalyvių patekimo į rinką potencialą, stebėti naujų konkuruojančių įmonių strategijas ir kontraatakuojant pasinaudoti turimomis savo stiprybėmis ir galimybėms, užkertant kelią naujų konkurentų įsitvirtinimui. Taigi, galima daryti išvadą, kad naujų konkurentų grėsmė šiandieną yra vidutiniškai stipri. Pakaitalų (analogų) grėsmė. Šiandieninėje logistikos rinkoje pakaitalų grėsmė yra silpniausia iš visų penkių M. Porter pasiūlyto modelio grėsmių, nes alternatyvų nėra daug. 37 Tiekėjų derėjimosi galimybė. Svarbiausia tiekiama paslauga logistikos rinkoje yra vežėjų paslaugos. Įmonei yra palanku turėti kuo daugiau potencialių tiekėjų, nes tai yra svarbus svertas derantis su tiekėju ir siekiant norimų tikslų, tokių kaip mažesnė kaina, geresnė kokybė, naujų paslaugų pasiūla, operatyvus pristatymas ir panašiai. Šiuo atveju UAB „Tromina“ užima tvirtas pozicijas derybose su klientais, nes bendradarbiauja su daug vežėjų ir gali derybose diktuoti savas sąlygas. Šios aplinkybės leidžia didinti pelną ir paslaugų kokybę. Priešingu atveju, jei įmonė turėtų tik vieną ar kelis tiekėjus, neliktų alternatyvų ir išloštų tiekėjas. Kai tiekėjo kainos sudaro didelę dalį bendrų organizacijos sąnaudų, o šis pakeltų kainą, įmonė galėtų prarasti didelę pridėtinės vertės dalį. Taigi, galima daryti išvadą, kad tiekėjų derėjimosi grėsmė UAB „Tromina“ atveju yra silpna. Klientų derėjimosi galimybė. UAB „Tromina“ yra viena lyderiaujančių logistikos kompanijų Lietuvoje. Įmonė turi pastovius ir stabilius klientus. Tai yra stiprioji įmonės pusė, nes persivilioti klientus, kai klientai yra patenkinti įmonės teikiamomis paslaugomis, nėra lengva. Dar daugiau, patys klientai nėra linkę keisti logistikos įmonės, kai ja pasitiki ir jos teikiamomis paslaugomis yra patenkinti. Dar vienas veiksnys, kuris mažina klientų derybinį spaudimą yra tai, kad įmonė turi daug klientų, o esant pasirinkimo galimybei, įmonė įgauna galią derybose su klientu. Taigi, galima daryti išvadą, kad klientų derėjimosi grėsmė UAB „Tromina“ atveju yra silpna. Apibendrinus konkurencinės aplinkos analizę, remiantis M. Porter penkių jėgų modeliu, galima daryti išvadą, jog stipriausia yra tiesioginių konkurentų grėsmė. Šiuo metu Lietuvoje yra daug sėkmingai veikiančių logistikos įmonių, kurios užsitarnavusios gerą vardą, yra patikimo ir siūlo kokybiškas paslaugas. Tai matyti ir iš atliktos lyginamosios analizės, kurioje buvo apžvelgti tokie konkurentai kaip UAB „Baltic Logistics Solutions“, UAB „Eugesta“ ir UAB „Girteka Logistics“. Naujų konkurentų patekimo į rinką grėsmė yra vidutinai stipri. Didėjant ekonominiam stabilumui Lietuvoje, logistikos įmonių skaičius vis auga. Tačiau naujoms įmonėms, norint patekti į rinką, atsiranda nemažai barjerų, tokių kaip patirties stoka, greitas apsirūpinimas šiuolaikine įranga. O ir rinkos „prisotinimas“ tokias pačias paslaugas teikiančiomis įmonėmis, naujiems dalyviams sudaro daug nepatogumų, norint rasti klientų ar persivilioti iš kitų įmonių. Klientų derėjimosi grėsmė UAB „Tromina“ atveju yra silpna, kadangi įmonė yra stipri, siūlo kokybiškas paslaugas ir turi daug rekomendacijų. Pakaitalų grėsmė yra silpniausia iš visų grėsmių, nes alternatyvų nėra daug. 3.4. UAB „Tromina“ SSGG analizė Kaip ir bet kuri kita šiandieninė įmonė, taip ir UAB „Tromina“ turi tiek silpnybių, tiek ir stiprybių. Silpnybės stabdo įmonės plėtrą, mažina pelną. Stiprybės išskiria įmonę iš konkurentų 38 tarpo, padeda efektyviai pasinaudoti susiklosčiusiomis palankiomis rinkos galimybėmis bei įveikti kylančias aplinkos grėsmes. Visas šias sritis apima įmonės SSGG analizė. SSGG analizė leidžia įžvelgti stiprybes ir silpnybes (tai ką įmonė gali ir ko negali atlikti), bei galimybes ir grėsmes (galimai naudingos ir tikėtina nenaudingos sąlygos įmonei). Atlikta analizė, padeda įmonei įsivardinti silpnybių mažinimo technikas, kurios tuo pačiu išryškintų ir jos stipriąsias puses. Pats idealiausias atvejis, kai įmonės pranašumai sutampa su rinkos paklausa. UAB „Tromina“ atlikta SSGG analizė leido dar atidžiau apžvelgti kurie įmonės pranašumai sukuria daugiau galimybių, kokios silpnybės iššaukia grėsmes. 3.2 pav. UAB „Tromina“ SSGG analizė Šaltinis: sudaryta autoriaus Stipriosios pusės. UAB „Tromina“ moderni ir pažangi įmonė teikianti įvairiapusius klientų poreikius atitinkančias paslaugas. Įmonė turi pažangias IT technologijas, kurias naudojant užtikrina efektyvų išteklių panaudojimą ir įvairių resursų taupymą, kas užtikrina konkurencingą kainodarą. Aptarnaujamų didžiulių tarptautinių klientų vertinimas ir pasitikėjimas padeda įmonei pritraukti GALIMYBĖS • Didinti efektyvumą automatizuojant procesus; • Didinti sandėliavimo patalpų plotą; • Galimybė vykdyti logistikos paslaugas visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje; • Galimybė vykdyti tarptautinius pervežimus. GRĖSMĖS • Agresyvi esamų ir galima naujų konkurentų veikla; • Darbuotojų emigracija; • Darbo apimties krūvio svyravimai, kas įtakoja paslaugų kaštus ir paslaugos stabilumą; • Akcizo didinimas. STIPRYBĖS • Gera finansinė padėtis ir priklausymas vienam didžiųjų Lietuvos koncernų; • Nauji ir modernūs, įvairius klientų poreikius atitinkantys sandėliai Vilniuje; • Pažangios IT technologijos procesams valdyti – WMS, TPS, BO, BCP, B2B; • Akciziniai sandėliai; • Tarptautiniai klientai; • Didelis aptarnaujamų klientų skaičius Lietuvoje. SILPNYBĖS • Kai kurie procesai yra neautomatizuoti (neefektyvus žmogiškųjų išteklių panaudojimas); • Partnerystė su UAB „Mineraliniai vandenys“; • Mažas įmonės žinomumas; • Nėra tarptautiniu mastu pripažintų sertifikatų (ISO, BRC ir pan.). 39 naujus klientus, o MG Baltic koncerno turimi finansiniai ištekliai suteikia neribotas galimybes plėsti ir tobulinti veiklą. Turimas didelis sandėliavimo plotas, suteikia galimybę priimti didelį skaičių klientų ir tuo pačiu tinkamai ir produktyviai aptarnauti esamus. Silpnosios pusės. Viena iš svarbiausių ir nepakeičiamų silpnybių yra UAB „Tromina“ partnerystė su UAB „Mineraliniai vandenys“. Šis faktas užkerta kelią naujų klientų pritraukimui, nes įmonės potencialūs klientai yra tuo pačiu ir motininės kompanijos konkurentai. Dėl šios priežasties įmonė praplėtė savo teikiamas paslaugas pradėdama teikti tiekimo centralizavimą mažmenininkams ir terminalo paslaugą vežėjams. Kitos silpnosios pusės gali būti tobulinamos ir toliau automatizuojant procesus, didinant įmonės žinomumą, įsigyjant tarptautiniu mastu pripažįstamus sertifikatus. Šiuo metu įmonėje yra diegiama LEAN metodika, kurios teikiama nauda tiesiogiai prisideda prie procesų efektyvumo ir kokybės gerinimo, o tuo pačiu įžvelgiamų silpnųjų pusių apimties mažinimo. UAB „Tromina“ neturi tarptautiniu mąstu pripažintų sertifikatų ISO, BRC ir kt., kas taip pat menkina įmonės vardą. Galimybės. Viena iš potencialių galimybių yra UAB „Tromina“ plėtra Pabaltijo šalyse ir Lenkijoje ir tai tiesiogiai siejasi su motininės kompanijos UAB „Mineraliniai vandenys“ plėtra. Šiuo metu UAB „Mineraliniai vandenys“ jau turi padalinius Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, taigi dėl šios priežasties analizuojama įmonė plėsdamasi galėtų lengviau užsitikrinti pirmines pajamas teikdama logistikos paslaugas motininės kompanijos įmonėms. Taip pat padėdama MG Baltic koncerno, galėtų praplėsti sandėliavimo plotus. Tai taip pat padidintų pranašumus prieš konkurentus. Grėsmės. Kalbant apie grėsmes, viena iš jų yra konkurencijos didėjimas. Konkurencijos grėsmę galima aptarti dviem aspektais. Iš vienos pusės - tai didžiųjų užsienio logistikos kompanijų atėjimas į Lietuvos rinką, iš kitos pusės - esamų Lietuvos didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių siekis teikti logistikos paslaugas. Tokių konkurentų skaičius Lietuvoje vis auga, konkurentų įmonės taip pat teikia kokybiškas paslaugas, turi modernizuotą įrangą. Teikdama paslaugas plataus vartojimo prekių logistikai, įmonė nuolatos susiduria su sezoninių prekių paklausos svyravimu, kas įtakoja paslaugos stabilumą, kainą ir veiklos kaštus. Vis auganti emigracija iš Lietuvos, taip pat sukelia didelę grėsmę įmonei, ieškant naujų darbininkų ir užtikrinant reikiamą jų kiekį. Įmonės didžiąją dalį darbuotojų sudaro vairuotojai, sandėlio darbuotojai. Šios profesijos pačios paklausiausios, o ir darbuotojų stygius šitose srityse pats didžiausias. Dar viena grėsmė – akcizo didinimas, kadangi UAB „Tromina“ daugiausiai užsiima akcizinių produktų logistika. Apibendrinant atliktą SSGG analizę, galima teigti, kad UAB „Tromina“ turi pakankamai daug stiprybių. Gera finansinė padėtis ir MG Baltic koncerno parama suteikia galimybes plėstis, pritraukti tarptautinius klientus, aptarnauti didelį kiekį klientų. Modernūs ir erdvūs sandėliai užtikrina kokybiškas paslaugas, o pažangios IT technologijos padeda dirbti greitai ir efektyviai. 40 Nors turėdama daug stiprybių, įmonė taip pat turi ir nemažai silpnybių. Nors visos jos gali būti tobulinamos arba visai panaikinamos, UAB „Tromina“ neišvengia kliūčių būdama UAB „Mineraliniai vandenys“ partnere, taip negalėdama pritraukti klientų, kurie yra šios partnerės konkurentai. Taip pat atlikta analizė atskleidė ir įmonės galimybes. Didelė perspektyva būtų praplėsti savo paslaugas į kitas Pabaltijo šalis ir Lenkiją, kadangi partnerių įmonė UAB „Mineraliniai vandenys“ jau turi savo padalinius šiose šalyse. Kita galimybė – didinti sandėliavimo plotą, taip pritraukiant naujus didelius klientus. Taip pat reiktų sutelkti dėmesį į paslaugų modernizavimą, taip didinat įmonės našumą. UAB „Tromina“ susiduria ir su daug grėsmių. Viena iš pagrindinių – greitai auganti konkurencija. Kylant Lietuvos ekonominiam lygiui, atsiranda daug galimybių kurtis naujoms įmonėms. O ir esami konkurentai auga, modernizuojasi, tampa vis konkurencingesni. Kita grėsmė – emigracija, kuri pasiglemžia labai daug potencialių darbuotojų, kurių šiuo metu šalyje jaučiamas ir taip didelis trūkumas. Ir būtinai reikėtų paminėti nuolatinį akcizo didinimą, kuris taip pat įtakoja UAB „Tromina“ pervežimų kiekius, kadangi akcizinės prekės sudaro pagrindinę dalį įmonės pervežamos produkcijos. 41 IŠVADOS 1. Konkurencija ekonomikoje suprantama varžybų dėl tam tikros rinkos dalies ir vartotojų skaičiaus forma, todėl svarbu atlikti išsamią konkurencinės aplinkos analizę, kuri padėtų įvertinti įmonės padėtį rinkoje bei poziciją konkurentų atžvilgiu. Tiek transporto paslaugas teikiančių įmonių, tiek kitokia veikla užsiimančių įmonių, konkurencingumo supratimas pateikiamas per tam tikrus aspektus, t.y. konkurencinė aplinka ir jos viduje egzistuojantys objektai ir subjektai, įmonės charaktersitika ir strateginiai gebėjimai visus įtakojančius veiksnius pakreipti konkurencinio pranašumo gavimui. Ūkio subjektai, konkuruodami rinkoje, remiasi tam tikromis taisyklėmis, įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Analizuojant įmonės konkurencinę aplinką, svarbu pasirinkti tinkamus modelius jos įvertinimui. PEST analizė, tai makroaplinkos strateginė analizė, kuriai atlikti naudojama plačiausia technika. Ši analizė apima keturis makroaplinkos aspektus: politinį - teisinį, ekonominį, socialinį – kultūrinį ir technologinį ir leidžia nustatyti tendencijas ir tobulinimąsi kiekvienoje iš šių sričių. Norint ištirti svarbiausias veikiančias jėgas, dažniausiai naudojamas M. Porterio sukurtas penkių jėgų modelis. Šis modėlis leidžia ištirti kaip įmonę veikia tiesioginių konkurentų grėsmė, naujų konkurentų įėjimo grėsmė, tiekėjų derėjimosi galia, klientų derėjimosi galia ir produktų pakaitalų grėsmė. Stengiantis nurodyti organizacijos strateginių planų vystymo kryptį ir suteikti jiems pagrindą, privaloma atlikti kompanijos ir konkurencinės aplinkos SSGG analizę, kuri atspindi įmonės stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. 2. Atlikus lyginamąją UAB „Tromina“ ir trijų jos konkurentų analizę, matyti, jog įmonė susiduria su labai stipria konkurencija, kadangi visos konkurentų įmonės yra stiprios rinkos žaidėjos. Palyginus jų siūlomas paslaugas, galima teigti, jog UAB „Tromina“ yra bene mažiausiai paslaugų siūlanti įmonė, kadangi pervežimus vykdo tik Lietuvoje. Visos kitos įmonės orientuojasi ne tik į vietinius, bet ir tarptautinius krovinių gabenimus. Tačiau UAB „Tromina“ nuo pat įmonės įkūrimo pradžios buvo orientuota teikti kokybiškas logistikos paslaugas Lietuvos rinkai, todėl jos siauras paslaugų paketas gali būti pranašumas prieš kitas logistikos įmones, kurios siūlo pervežimus į kitus regionus ir nesikoncetruoja vien tik į profesionalias 3PL paslaugas Lietuvoje. UAB „Tromina“ atsilieka nuo konkurenčių su savo turimu automobilų kiekiu, tačiau vykdydama veiklą tik Lietuvoje, įmonė gali užtikrinti, jog užsakymai įvykdomi per 24 val., aptarnaujant daugiau nei 6000 prekybos taškų visoje Lietuvoje. UAB „Tromina“ kaip ir kitos konkurentų įmonės siūlo paslaugas ne prastenėmis sąlygomis. Visų įmonių sandėliai techninėmis savybėmis ir architektūriniais sprendimais atitinka A klasės reikalavimus. Įmonė nėra mažiausiai sandėliuojamo 42 ploto turinti bendrovė. Konkurentų įmonės pranašesnės tuo, kad siūlo sandėliavimą ir minusinės temperatūros režimais. 3. Išnagrinėti UAB „Tromina“ konkurencinę aplinką buvo pasitelktos trys analizės, t.y. PEST makroaplinkos analizė, M.Porter penkių jėgų analizė ir SSGG analizė.  UAB „Tromina“ PEST analizė, atskleidė, jog analizuojama įmonė labiausiai veikiama ekonominių ir socialinių aspektu. UAB „Tromina“ labai priklausoma nuo Lietuvos ekonominio stabilumo. Kuo šalis ekonomiškai pajėgesnė, tikėtina, kad tuo daugiau užsakymų ir pervežimų ji turės, kadangi augant vartojimui, auga ir paslaugų poreikis. Taip pat dėl ekonominio šalies augimo, yra daugiau šansų įgyti naujų konkurentų, kas įmonę veikia iš dalies neigiamai. Apžvelgiant socialinius aspektus, reikėtų paminėti, kad įmonę smarkiai veikia žmonių emigracija, kadangi iš Lietuvos išvyksta daug darbininkijos ir paklausios profesijos atstovų. Iš politinės – teisinės pusės, UAB „Tromina“ yra veikiama vienodai kaip ir kitos logistikso įmonės, kadangi įstatymų reglamentu turi vadovautis visos. UAB „Tromina“ labai priklausoma nuo akcizo kėlimo, kadangi didžiają dalį įmonės teikiamų paslaugų apimties sudaro akcizinių produktų logistika, todėl nuolatinis valstybės spaudimas didinti akcizą neigiamai įtakoja įmonės paslaugų apimtis. Technologiniai aspektai vienodai veikia visas logistikos įmones. Taip sparčiai besivystančioms IT technologijoms, visos logistikos įmonės privalo neatsilikti, modernizuoti turimą techniką, vystyti industrines technologijas. Svarbus UAB „Tromina“ pranašumas – turimas sandėliavimo plotas, kadangi rinkoje jaučiamas jo trūkumas.  Konkurencinės aplinkos analizė, remiantis M. Porter penkių jėgų modeliu, atskleidė, jog stipriausia yra tiesioginių konkurentų grėsmė. Šiuo metu Lietuvoje yra daug sėkmingai veikiančių logistikos įmonių, kurios užsitarnavusios gerą vardą, yra patikimos ir siūlo kokybiškas paslaugas. Tai matyti ir iš atliktos lyginamosios analizės, kurioje buvo apžvelgti tokie konkurentai kaip UAB „Baltic Logistics Solutions“, UAB „Eugesta“ ir UAB „Girteka Logistics“. Naujų konkurentų patekimo į rinką grėsmė yra vidutinai stipri. Didėjant ekonominiam stabilumui Lietuvoje, logistikos įmonių skaičius vis auga. Tačiau naujoms įmonėms, norint patekti į rinką, atsiranda nemažai barjerų, tokių kaip patirties stoka, greitas apsirūpinimas šiuolaikine įranga. O ir rinkos „prisotinimas“ tokias pačias paslaugas teikiančiomis įmonėmis, naujiems dalyviams sudaro daug nepatogumų, norint rasti klientų ar persivilioti iš kitų įmonių. Klientų derėjimosi grėsmė UAB „Tromina“ atveju yra silpna, kadangi įmonė yra stipri, siūlo kokybiškas paslaugas ir turi daug rekomendacijų. Pakaitalų grėsmė yra silpniausia iš visų grėsmių, nes alternatyvų nėra daug.  Atlikta SSGG analizė parodė, kad UAB „Tromina“ turi pakankamai daug stiprybių. Gera finansinė padėtis ir MG Baltic koncerno parama suteikia galimybes plėstis, pritraukti tarptautinius klientus, aptarnauti didelį kiekį klientų. Modernūs ir erdvūs sandėliai užtikrina kokybiškas paslaugas, o pažangios IT technologijos padeda dirbti greitai ir efektyviai. Nors turėdama daug 43 stiprybių, įmonė turi ir nemažai silpnybių. Nors visos jos gali būti tobulinamos arba visai panaikinamos, UAB „Tromina“ neišvengia kliūčių būdama UAB „Mineraliniai vandenys“ partnere, taip negalėdama pritraukti klientų, kurie yra šios partnerės konkurentai. Taip pat atlikta analizė atskleidė ir įmonės galimybes. Didelė perspektyva būtų praplėsti savo paslaugas į kitas Pabaltijo šalis ir Lenkiją, kadangi partnerių įmonė UAB „Mineraliniai vandenys“ jau turi savo padalinius šiose šalyse. Kita galimybė – didinti sandėliavimo plotą, taip pritraukiant naujus didelius klientus. Taip pat reiktų sutelkti dėmesį į paslaugų modernizavimą, taip didinat įmonės našumą. UAB „Tromina“ susiduria ir su daug grėsmių. Viena iš pagrindinių – greitai auganti konkurencija. Kylant Lietuvos ekonominiam lygiui, atsiranda daug galimybių kurtis naujoms įmonėms. O ir esami konkurentai auga, modernizuojasi, tampa vis konkurencingesni. Kita grėsmė – emigracija, kuri pasiglemžia labai daug potencialių darbuotojų, kurių trūkumas šalyje ir taip labai jaučiamas. Ir būtinai reikėtų paminėti nuolatinį akcizo didinimą, kuris labai stipriai įtakoja UAB „Tromina“ pervežimų kiekius, kadangi akcizinės prekės sudaro pagrindinę dalį įmonės pervežamos produkcijos. 44 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Analize.lt., (2017). Duomenų analizės metodai. Anno MMX © Powered by: 101.lt. [Žiūrėta 2017 m. kovo 20 d.]. Interneto prieiga

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!