Internetinės prekybos panaudojimas verslo įmonėje UAB “Garbanos”

ĮVADAS Temos aktualumas. Elektroninis verslas yra sudėtinė šiuolaikinės ekonomikos, neretai vadinamos žinių ekonomika, dalis. Jis atsirado kartu su informacijos orientacija, kai šiek tiek daugiau nei prieš dešimtmetį pasaulio visuomenė išvydo ir pradėjo naudoti iki tol išimtinai karinę technologiją – Internetą. Per dešimtmetį daug kas pakito. Informacijos technologijos, o taip pat ir elektroninis verslas vystosi greitais tempais. Dabartiniu metu sakoma, jog būtent informacijos technologijų plėtra nulems pasaulio šalių ekonomikos augimą.1 Verslą užvaldant šiuolaikinėms technologijoms, verslininkai vis daugiau dėmesio skiria elektroninio verslo plėtrai ir naujų verslo erdvių atradimui. Niekam nebekyla abejoniu, kad internetas – tai vieta, kur kuriami ir parduodami produktai, atliekami rinkos tyrimai, kuriami ir vystomi prekės ženklai, telkiamos vartotojų bendruomenės, skleidžiama informacija, formuojama visuomenės nuomonė, kuriamas organizacijos įvaizdis ir pan. Pasak Paliulio ir kt. (2007, p. 185) e. prekybos revoliucija verslo pasaulyje yra reali ir turi tendenciją spartėti. Pastaruoju metu Lietuvoje atsidarė labai daug e. parduotuvių, lyginant su ankstesniu laikotarpiu. Milašius (2009) Verslo žiniose skelbia, kad 2009 metus būtų galima pavadinti elektroninių parduotuvių kūrimosi metais – jų daugėjo šimtais, tačiau jos neretai ir užsidaro nesulaukdamos lankytojų kiek tikėtasi. Verslo sektoriai ir atskiros įmonės yra stipriai įtakojami interneto, kadangi dauguma įmonių bendravimui, informacijos paieškai, savo poreikių tenkinimui naudoja būtent šią priemonę. Interneto potencialas šiuo metu labai didelis, jo vartojimas bėgant metams ženkliai auga ir toliau augs. Ieva Žilionienė (2015) akcentuoja, jog palyginti su ankstesniais metais, šiek tiek sumažėjo internetu prekiaujančių įmonių dalis Lietuvoje, tai darė 18 proc. visų įmonių, tačiau ji tebėra didesnė už ES2 vidurkį, kuris siekia 15 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 9-ą vietą ES. Taip pat sumažėjo ir apyvartos, kurią Lietuvos įmonės gauna iš e. prekybos3, dalis (7,4 proc.). Tačiau pagal tarptautinę prekybą internetu užsiimančių įmonių dalį (11 proc.) Lietuva toliau išlieka 5-a EuroposSąjungoje. EK4 Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI 20155) šalys reitinguojamos pagal galimybes naudotis internetu, technologijų naudojimo įgūdžius, naudojimosi apimtis, IT panaudojimą versle ir viešojo sektoriaus e. paslaugų įvertinimus. Indekse susumavus visus parametrus Lietuva užima 11-ą vietą iš 28 ES valstybių, Estija – 7-ą, o Latvija – 19-ą vietą. Aukštus Lietuvos DESI indekso rodiklius lemia tiek verslo, tiek valstybės ir ES struktūrinių fondų investicijos į IT sektorių ir informacinės visuomenės plėtrą. Galima teigti, jog Lietuva yra stipri ES vidutiniokė pagal e. ekonomikos išsivystymą, kartu su Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Estija, Ispanija, JK, Liuksemburgu, Malta, Portugalija, Prancūzija ir Vokietija. Lyderių pozicijas užima Danija, Švedija ir Suomija. Darbo objektas – Internetinės prekybos panaudojimas verslo įmonėje UAB „GARBANOS”. Darbo tikslas. Ištirti internetinės prekybos panaudojimą ir skatinimo ypatumus el. parduotuvėje curls.lt. Darbo uždaviniai: 1. Remiantis mokslinės literatūros analize, pateikti internetinės prekybos teorinius bendruosius metmenis. 2. Apžvelgti UAB „GARBANOS“ veiklos aspektus; 3. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais nustatyti svarbiausius panaudojimo ir skatinimo ypatumus el. parduotuvėje curls.lt. 4. Darbo metodai: Teoriniai: mokslinės literatūros studijavimas pasirinkto tyrimo aspektais, norminių dokumentų analizė, sisteminimas, palyginimas, apibendrinimas. Empiriniai: respondentų apklausa (focus grupė) gautos medžiagos analizė ir apibendrinimas. 1. INTERNETINĖS PREKYBOS BENROJI TEORINĖ ANALIZĖ 1.1. Internetinės prekybos samprata Kalbant apie internetinės prekybos sampratą reikėtų paminėti ir interneto sąvoką. Internetas paprastai suprantamas kaip tarptautinis (visuotinis arba pasaulinis) kompiuterių tinklas, kai atskiri vienas nuo kito nutolę kompiuteriai yra jungiami į vietinius tinklus, o pastarieji įvairiomis ryšio priemonėmis jungiami tarpusavyje. Teigiama, jog internetas, anksčiau buvęs prieinamas tik JAV karinėms struktūroms, mokslo ir aukštosioms švietimo įstaigoms ir tik praeito šimtmečio paskutiniais metais sulaukė savo klestėjimo laikų. Elektroninių duomenų mainų principai jau keletą dešimtmečių naudojami stambiame versle, brangiose ir ypač sudėtingose elektroninėse sistemose. Tik pastaraisiais metais internetinė prekyba ,atsižvelgiant į interneto augimo tempus, įsiliejo į smulkiųjų bei vidutiniųjų pramonės, prekybos ir paslaugų įmonių bei fizinių asmenų gyvenimą. Internetinė prekyba panašiai apibūdinama ir Laisvojoje enciklopedijoje – tai [pažangių technologijų sąlygota komercijos sritis. Internetinė prekyba (angl. online marketing) – tai prekyba virtualioje erdvėje. Pirkėjas prekę renkasi palei pateiktą reklamą, katalogus, informaciją, esančią internete. Internetinio apsipirkimo metu formuojamas prekių krepšelis, o už prekes mokama elektronine atsiskaitymo sistema. Internetinių prekių užsakymas vyksta internetu, paštu arba telefonu. Prekės pristatomos kurjerių pagalba.(Laisvoji enciklopedija Vikipedija 2015). Akcentuojant pagrindinius Lietuvos Respublikos6 teises aktus reglamentuojančius interneto turinį (LR Visuomenės informavimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 82-3254) ,LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 33-807 ), LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas (Žin., 2002, Nr. IX-1067), LR Elektroninių ryšių įstatymas (Žin., 2004, Nr. IX-2135)) galima teigti, jog nėra tiksliai apibrėžta internetinė prekyba, tačiau LR Elektroninės prekybos įstatymo projekte 2002 yra internetinė prekyba apibūdinama kaip „būdas verstis prekyba, kai sutartys sudaromos ir/arba vykdomos internetu“(Elektroninės prekybos įstatymas. Projektas.2002). Pažymima, kad internetinės prekybos veikla paprastai būna tik mažmeninė prekyba internet tarp verslo subjektų ir vartotojų. Tokio verslo subjekto veikla būna tik internete (internetinėje parduotuvėje). Tačiau jau pastebima ir visai nauja prekybos forma, kai prekyba vykdoma vartotojai tarp vartotojų.. Vartotojai gali patalpinti savo prekes ir jas pardavinėti už jiems atrodančią adekvačią kainą7. Jau pati internėtinės prekybos definicija suponuoja, jog pirkėjas apsiperka ne įprastoje parduotuvėje, o internete, tiksliau internetinėje svetainėje esančioje elektroninėje parduotuvėje. Internetinės parduotuvės dažnai dar vadinamos virtualiomis arba elektroninėmis parduotuvėmis. Kalbant apie internetinės parduotuvės sampratą galima pateikti įvairių autorių apibrėžimus ( Žr. Lentelę 1): 1 lentelė Internetinės parduotuvės apibrėžimai. (Sudaryta darbo autorės) I. Balabanovas 2001:196psl. „Elektroninė parduotuvė – išplėstas prekių ir paslaugų pateikimas internete, sukuriant žiniatinklio serverį, skirtą parduoti prekes ir paslaugas kitiems internet vartotojams.Čia prekes galima „apţiūrėti“ kaip realios parduotuvės vitrinoje, o norint jas įsigyti, reikia: išsirinktą prekę įdėti į „virtualų krepšelį“ ir užpildžius pirkėjo registracijos bei pirkimo formą atsiskaityti už ją vartotojui patogiu būdu ir laiku“ M.Evod 2002: 124. „Elektroninė (virtuali, internetinė) parduotuvė (angl. Electronic Shop) – realios parduotuvės atitikmuo virtualioje erdvėje, kurioje siūlomos prekės, detaliai aprašoma jų paskirtis ir suteikiama galimybė jas nusipirkti“ P. Timmers 1998:53 Internetinė parduotuvė – tai organizacijos rinkodaros internete forma. Paliulis, N.; Pabedinskaitė, A.; Šaulinskas, L.2007: 140. „Elektroninė parduotuvė – tai bendrovės ar parduotuvės rinkodaros internete forma. Pradinis tokių parduotuvių kūrimo tikslas – propaguoti bendrovę ir jos produktus ar paslaugas“ Sodžiūtė L., Sūdžius 2003:168 “Virtuali parduotuvė – tai išplėstas prekių ir paslaugų pateikimas internete, sukuriant Web – tarnybinę stotį, skirtą prekėms ir paslaugoms parduoti kitiems interneto vartotojams”. Visuose apibrėžimuose galima pastebėti, kad dominuoja pirkimo galimybė. Elektroninė parduotuvė nėra tik internetinis puslapis, kuriame pateikiama informacija apie produktus, bet juos galima įsigyti bet kada ir iš bet kur. Elektroninė parduotuvė yra viena iš elektroninės prekybos sudedamųjų ir apima: parduotuvės „vitriną“, elektroninius kioskus, knygynus, prekių pardavimo posistemę, taip pat uţsakymų organizavimą, elektroninį tarpininkavimą ir prekių pristatymą, elektroninius sandorius, apmokėjimo posistemę, statistikos modulį ir kt. Apibendrinant galima teigti , jog internėtinės prekybos samprata galima labai plačiai pateikti kaip prekių (paslaugų) pardavimą ar pirkimą (dalyvaujant verslo struktūroms, namų ūkiams, fiziniams asmenims, vyriausybei ar kitoms viešosioms ar privačioms organizacijoms), naudojant Internetą. Prekės ir paslaugos užsakomos internetu, bet apmokėjimas ir galutinis prekių (paslaugų) pristatymas gali būti vykdomi fiziškai arba Interneto tinklu.8 1.2. Internetinės prekybos raidos tendencijos Pirmosios elektroninės parduotuvės duris atvėrė 1995 metais, kuomet pasauliui prisistatė šiandieniniai prekybos internete milžinai – amazon.com, eBay.com. Augant interneto vartotojų skaičiui, e-prekyba tapo visuotiniu reiškiniu, smarkiai pakeitusiu ne tik pirkimo įpročius, bet ir klasikinės prekybos veidą. Tačiau, panašu, jau visai greitai gali keistis ir pati elektroninė prekyba – tradicinėmis tapusias elektronines parduotuves iš prekybos internete sosto gali išstumti elektroninės lentynos.9 Lietuvoje prekyba virtualioje erdvėje prasidėjo šiek tiek anksčiau nei 2003 metais, kai buvo įkurta pirmoji elektroninė parduotuvė. Kai nuo 2000 metų bankai pradėjo teikti elektroninės bankininkystės paslaugas, kai kurios įmonės sugalvojo internetu pardavinėti bilietus, knygas, logotipus ar melodijas. Tai buvo pirmieji verslininkų bandymai gauti pinigus iš vartotojų virtualiu būdu. Pagal elektroninės prekybos populiarumą dar neprilygstame šalims, kuriose veikia tūkstančiai parduotuvių, o jose apsiperka daugiau nei pusė gyventojų. Tačiau internetinės prekybos šuolis Lietuvoje jau labai ryškus. Internetu perka apie 30 proc. gyventojų.( Iveta Skliutaitė 2013) Kadangi internetas tapo bene labiausiai paplitusia informacijos perdavimo ir komunikavimo priemone, ar čia gali būti sėkmingai propaguojamos įvairios verslo veiklos rūšys. Informacijos ekonomikos atsiradimas – vienas svarbiausių įvykių pasaulinėje ekonomikoje per pastaruosius 15-20 metų. Informacinių technologijų svarbą iliustruoja pateikta informacija apie interneto, kaip vieno iš pagrindinio veiksnio, lemiančio elektroninės komercijos plėtrą, paplitimo tempų santykį su kitomis svarbiausiomis XIX – XX a. inovacijomis. Statistinė informacija rodo, jog elektroninio verslo idėją vis palankiau priima daugelis komercinių organizacijų. 1991 metais interneto pritaikymas elektroniniam verslui buvo beveik nežinomas – tuomet interneto vartotojų pasaulyje buvo mažiau nei 3 mln. 1999 m. tinklo vartotojų skaičius pagausėjo iki 250 mln. ir apie ketvirtis jų pirko interneto tinkle. Visų internete sudarytų sandorių vertė 1999 m. siekė apie 110 mln. JAV dol. (Coppel, 2000), o 2001 m. vien Vakarų Europoje (tuometinėse Europos Sąjungos šalyse, Norvegijoje ir Šveicarijoje) tokių sandorių vertė buvo 172 mln. EUR (Eurostat, 2001). Kerrigan, Roegner, 2001 pateikia Elektroninio verslo raidos etapus , kurie labai gerai atskleidžia skaitmeninės ekonomikos tendencijas. Error: Reference source not found 1.Pav. Elektroninio verslo raidos etapai (Kerrigan, Roegner, 2001) Sparčiausiai elektroninė komercija plinta labiausiai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kuriose verslo subjektai susiduria su konkurencinių pranašumų formavimo galimybių ribotumu (kadangi dauguma jų yra išnaudotos ir sąlygoja nepakankamą efektą) bei dauguma galutinių prekių vartotojų turi reikalingas technologijas ir yra psichologiškai subrendę elektroninės komercijos teikiamų galimybių išnaudojimui (Gatautis, 2002). A. Payaro tyrimas, paremtas Italijos verslo tradicijomis, rodo, jog elektroninės komercijos plėtros perspektyvos šiuo metu yra labai didelės ir kol kas tik nedidelė dalis verslo subjektų tinkamai išnaudoja elektroninės komercijos teikiamą naudą. Tačiau įmonės vis palankiau priima naujus verslo metodus, sąlygotus elektroninės komercijos diegimo, kas sąlygoja iš esmės kintantį požiūrį į informacinių technologijų teikiamas verslo tobulinimo galimybes. R. Kerrigan ir E. V. Roegner (2001) išskiria du elektroninės komercijos plėtros etapus, kurie skaičiuojami nuo pasaulinio interneto paplitimo: 2. Pav. Elektroninės komecijos plėtros etapai. (Sudaryta autorės pagal R. Kerrigan ir E. V. Roegner (2001)) Kalbant apie internetinę prekybą Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, ji tampa vis svarbesne prekybos dalimi. Kai kuriose Europos šalyse mažmeninė prekyba B2C (verslas vartotojams) pardavimuose jau sudaro daugiau nei 10 proc. visų pardavimų. Dar svarbesnė e-prekyba yra B2B (verslas verslui) pardavimuose. Ten elektroniniai pardavimai jau perkopė 30 proc. visos prekybos apyvartos“, – teigia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ekspertas-konsultantas Benas Adomavičius. Strateginių rinkos tyrimų įmonės „Euromonitor International“ vyresniosios rinkos analitikė Roberta Kniuipytė savo pranešime Pranešimas "El. prekybos rinka: dabartinė situacija ir ateities perspektyvos" teigė jog internetinės prekybos Lietuvoje perspektyvos didės. 3. Pav. Roberta Kniuipytė (2015).Stabili internetinės prekybos plėtra ateityje. Įmonė „Euromonitor International“ taip pat prognozuoja, kad iki 2017 metų prekyba internetu Europoje didės 80 proc., o Lietuvoje – 144 proc., arba vidutiniškai 16 proc. kasmet. 2017 metais internetinė prekyba Lietuvoje sudarys 4,5 proc. visos prekybos. Apibendrinant galima teigti, jog internetinė prekyba yra sudėtinė šiuolaikinės ekonomikos, neretai vadinamos žinių ekonomika, dalis. Per dešimtmetį daug kas pakito. Informacijos technologijos, o taipogi ir internetinė prekyba vystosi dideliais tempais. Šiuo metu sakoma, jog būtent informacijos technologijų plėtra nulems pasaulio šalių ekonomikos augimą. 2.2. Internetinės prekybos, elektroninės prekybos bei elektroninės komercijos santykis Svarbu išsiaiškinti internetinės prekybos, elektroninės prekybos bei elektroninės komercijos santykį ir jų sampratas. Dauguma sampratų yra tapatinami kaip sinonimai, todėl pateiksime jų skirtumus bei tarpusavyje susijusius elementus. Ankstesniame poskiryje jau aptarėme internetinės prekybos sampratą, todėl dabar išsiaiškinsime elektroninės prekybos bei elektroninės komercijos sampratas. Internetinės prekybos ir elektroninės prekybos bei elektroninės komercijos vieningo apibrėžimo nėra, todėl įvairus mokslininkai jas pateikia labai skirtingai.( Žr. 2 lentelę). 2 lentelė Elektroninės komercijos samptratų analizė. (Sudaryta darbo autorės) Autoriai Samprata M. Kiškis (2006) Elektroninę komerciją apibrėžia kaip prekybą prekėmis ir paslaugomis, kai sandoriai sudaromi arba vykdomi elektroninėmis priemonėmis. M. Civilka (2004) Elektroninė prekyba – tai komercijos veikla, susijusi su prekių ir paslaugų pirkimu-pardavimu ir kitais verslo sandoriais, kurių dalyviai yra nebūtinai toje pačioje fizinėje vietoje ir todėl sandorių sudarymui, jų vykdymui pasitelkia elektronines ar joms adekvačias priemones. J. Fraser (2000) Elektroninė komercija yra vienas iš naujų komunikacijos būdų, sąlygotų sparčios Interneto plėtros. Šio autoriaus nuomone, elektroninę komerciją galima apibrėžti kaip Interneto naudojimą vertę kuriančios informacijos pasikeitimui, užsakymams ir apmokėjimams tarp įmonių, taip pat tarp firmų ir galutinių vartotojų. R. Craig (2000) Elektroninė komercija – tai informacinių technologijų pagalba vykdoma saugi prekyba prekėmis, informacija ir paslaugomis. Tapscott, 1995; Parker, (2000) Elektroninę komerciją galima traktuoti kaip naujų išteklių panaudojimą, siekiant geresnių veiklos rezultatų nei konkurentų. I. Lewis (2001) Elektroninė komercija t.y kaip organizacinių sistemų kombinaciją (suderinimą tarpusavyje), kuri sukuria terpę elektroninei prekybai materialiais ir nematerialiais produktais. Šių sistemų kombinacija pagrįsta kooperacija tarp atskirų firmų-pardavėjų (šią kooperaciją autorius vadina „hierarchija”), logistikos įmonių ir rinkos (pirkėjų). J. Coppel (2000) Elektroninė komercija traktuojama kaip procesas ir akcentuojama dvi prekių grupes, naudojamas šiame procese. Jo nuomone, elektroninė komercija – tai prekyba internete prekėmis ir paslaugomis, kurios gali būti pristatomos fiziškai (angl. offline) arba jos gali būti skaitmenizuotos ir pristatomos interneto tinklu (angl. online). J. Ah-Wong (2001) Elektroninę komerciją apibūdina kaip metodą arba kanalą, kurį galima panaudoti elektroniniame versle reklamai, pirkimui, pardavimui, paskirstymui, informavimui ir prekių bei paslaugų pristatymui tiek vietiniams, tiek globaliems pirkėjams ir rinkoms. Elektroninės komercijos apibrėžimus taip pat pateikia įvairios vyriausybinės ir tarptautinės organizacijos (Eurostat, 2001; JAV Statistikos departamentas, 2004; OECD, 2002; Europos Komisija, 2003), siekdamos sukurti elektroninės komercijos paplitimo matavimo sistemą. Todėl šiuose apibrėžimuose išryškinamas techninis elektroninės komercijos aspektas – transakcijų, kurios turėtų būti laikomos kaip elektroninės komercijos pagrindas, samprata. JAV Statistikos departamentas (2004) elektroninę komerciją apibrėžia kaip bet kokią transakciją, vykdomą naudojant kompiuterinius tinklus, kuomet perduodamos prekių (paslaugų) nuosavybės ar panaudos teisės. Transakcijos atsiranda įvairių elektroninio verslo procesų vyksmo metu, tačiau elektroninės komercijos pagrindas yra tik prekybinės transakcijos. Lietuvoje elektroninio verslo ir elektroninės komercijos koncepcijos dar tik pradedamos nagrinėti, todėl tik keletas autorių (R. Gatautis, M. Kriaučionienė, V. Sūdžius, R.) pateikia savo suformuluotus elektroninės komercijos apibrėžimus. Plačiausiai elektroninės komercijos sąvoką traktuoja V. Sūdžius (2003), kuris elektroninę komerciją analizuoja iš teisinės pusės, akcentuodamas du esminius aspektus teisiniu požiūriu – tai yra prekinių santykių forma, ir šių santykių šalys sąveikauja elektroniniu būdu. Autorius papildo elektroninės komercijos sampratą, nurodydamas elektroninės komercijos objektą, kurį apibrėžia kaip visų ūkinių, komercinių, finansinių ir atsiskaitymo santykių, susijusių su tarptautinių ir vietinių sandorių sudarymu, vykdy­mu ir kontrole, visumą, palaikomą moderniomis ryšio priemonėmis. Taigi, V. Sūdžiaus nuomone, elektroninė komercija yra tapati įprastinei komercijai (prekybiniams santykiams) ir skiriasi tik naudojamomis priemonėmis (informacinėmis technologijomis) santykiams užtikrinti. T. Šarapovo nuomone, nagrinėti įvairių šaltinių pateikiami elektroninės komercijos apibrėžimai gali būti klasifikuojami pagal autorių išskiriamą svarbiausią elektroninės komercijos ypatumą. Įvairių autorių darbų analizė rodo, kad elektroninė komercija traktuojama keliais aspektais: • Kaip įmonės verslo filosofijos pagrindas, siejamas su naujosios ekonomikos sąvoka, galintis pakeisti egzistuojančius verslo principus ir sukurti iš esmės naują prekių pirkimo-pardavimo terpę, • Kaip pagalbinė priemonė verslo procesų efektyvumui ir vartotojų pasitenkinimui padidinti, naudojant naujus išteklius (informacinės technologijos, internetas ir pan.) ar organizacines sistemas (virtualios komandos, komunikacija interneto pagalba ir pan.), • Kaip naujo pobūdžio komercinių transakcijų šaltinis. Akcentuojant elektroninės prekybos sampratą pastebimas daug atitikmes su elektroninės komercijos samprata. Anot VšĮ „Versli Lietuva" Elektroninė prekyba – viena iš elektroninio verslo sričių, apimanti pirkimą ir pardavimą elektroniniu būdu. Tai prekybos būdas, kai sutartys sudaromos, o prireikus – ir vykdomos, naudojant informacines technologijas bei priemones, kompiuterių tinklais keičiantis elektroniniais duomenų pranešimais. Išskiriamos Elektroninės prekybos savybės ( Žr. 4 paveikslą): 4. Pav.Elektroninės prekybos savybės. (Sudaryta autorės pagal VšĮ „Versli Lietuva" (2015)) Elektroninė prekyba turi palyginti su tradiciniu verslu , turi nemažai privalumų. Jį efektyviai kartu kurti ir plėtoti gali žmonės, realiai esantys skirtingose ne tik to paties miesto ar šalies, bet ir pasaulio vietose.IT ekspertų teigimu, net nedidelės bendrovės, turinčios vos dalį kapitalo, reikalingo tradicinio verslo pradžiai, yra pajėgios sukurti naują e. produktą ar e. paslaugą.Virtualios įmonės greičiau ir išleisdamos mažiau pinigų tradicinio verslo atžvilgiu reaguoja į pokyčius dinamiškoje rinkoje.Jos gali greitai, ir su mažesne finansine rizika kurti ir teikti naujas, tikslinei vartotojų grupei skirtas paslaugas. Tam reikalingos mažesnės kapitalo ir administravimo sąnaudos. Didesnės galimybės pradėti aktyvią veiklą virtualioje erdvėje atsiranda ir fizinę negalią turintiems žmonėms, nes elektroninio verslo veiklai nesvarbi jo dalyvių buvimo vieta.Tai reali galimybė sumažinti nedarbą, nes neįgalieji gali protinį darbą dirbti tiesiog namuose. Apibendrinant galima teigti, kad elektroninės komercijos samprata siejasi su sąvokomis, kaip elektroninis verslas, elektroninė prekyba ir interneto prekyba.Sąvokos dažnai tarpusavyje painiojamos arba vartojamos kaip sinonimai, tačiau tai prieštarauja šių sąvokų turiniui. 2. UAB „ GARBANOS “ ĮMONĖS INTERNETINĖS PREKYBOS PANAUDOJIMO SKATINIMO TYRIMAS 2.1. combs.lt veiklos pristatymas Grožio salonas „Combs“ įkurtas 2009 metais, todėl internetinė svetainė combs.lt sukurta ir jau šeštus metus sėkmingai veikia grožio ir kosmetikos rinkoje (Žr.5 paveikslą ). Atkreiptinas dėmesys, kad grožio salono patirtis yra pripažinta ir tarptautinėje arenoje, 2012 metais grožio salonas tapo Haute Coiffure Francaise nariu, asociacijos vienijančios geriausius pasaulio kirpėjus. Salonas „Combs“ specializuojasi plaukų priežiūros srityje. Svetainėje „combs.lt“ pristatytas platus paslaugų asortimentas. Ypatingas dėmesys yra skirtas toms paslaugoms, kurios siejasi su plaukų priežiūra, diagnostika ir plaukų gydymu. Kitas privalumas-elektroninė parduotuvė (www.combs.lt), kuri buvo atidaryta 2010 metais . Galima teigti, kad svetainės išskirtinumas yra tas, kad galima detaliai susipažinti su siūlomais kosmetikos produktais, pasirinkti ir užsirašyti į atitinkamas procedūras, išbandyti produkto veiksmingumą ir jeigu priemonė atitiko kliento lūkesčius - užsakyti patikusią prekę el. parduotuvėje. Pažymėtina, kad vidutiniškas svetainės „combs.lt“ lankytojų skaičius apie 35-40 žmones per dieną. El. parduotuvės dizainas ir jame išdėstyta informacija pateikta laikantis vaizdumo, nuoseklumo ir prieinamumo principų. Todėl kiekvienas parduotuvės lankytojas gali greitai ir be didelių pastangų surasti jį dominančią informaciją, tai iliustruoja ir didelis svetainės lankytojų skaičius. El. parduotuvėje pristatyti 23 užsienio garsių ženklų prekių kolekcijos. Parduotuvės turinį sudaro šios kategorijos: plaukų priežiūros priemonės, plaukų formavimo įrankiai, veido ir kūno priežiūros priemonės, dekoratyvinė kosmetika, bei išpardavimas. Tačiau kosmetines priemones galima pasirinkti ir pagal prekinius ženklius, filtruojant pateiktą asortimentą. El. parduotuvėje yra įdiegta paslauga naujiems lankytojams, kai klientų aptarnavimo specialistas yra prisijungęs prie aplinkos ir kartu su klientu atlieka prekės paiešką. Tais atvejais, kai klientų aptarnavimo specialistas neprisijungęs, yra galimybė tiesiogiai siųsti el. laišką ir prašyti pagalbos, atsakymas gaunamas 1 d. d. bėgyje, arba galima konsultacija telefonu. Tokios paslaugos įdiegimas maksimaliai užtikrina klientų poreikių patenkinimą. Įdiegta paslauga „Naujienlaiškis “, tai reiškia, kad užsiregistravus galima į savo paštą gauti pačią naujausią informaciją ir asmeninius pasiūlymus, kurie yra parenkami atsižvelgiant į klientų išskirtinumą ir jų poreikius. Dar vienas el. parduotuvės išskirtinumas – patogus ir greitas prekės užsakymas. Klientas gali pasinaudoti paslauga „Greitas užsakymas “ir vieno mygtuko paspaudimu atlikti užsakymą, tai greitas ir patogus būdas, nes iš klientų nereikalaujama registruotis ir pildyti daugybės laukelių. Taipogi patikusios prekės užsakymą galima atlikti telefonu ar el. paštu. Užsakytus produktus klientas turi galimybę gauti tiesiai į namus arba į savo darbovietę. Taip pat prekes galima atsiimti ir kitais būdais: LP Express pašto-matuose daugumoje Lietuvos miestų ir miestelių, tiesiogiai iš partnerių parduotuvių. 2.2. curls.lt internetinės prekybos panaudojimo skatinimo tyrimo metodologija Kokybinio tyrimo metodologija. Siekiant atlikti internetinės prekybos panaudojimo skatinimo analizę el. parduotuvėje atliktas kokybinis tyrimas – fokusuota diskusijų grupė, kurios dalyviais buvo curls.lt interneto svetainės darbuotojai (darbuotojų sąrašas pateikiamas 2 priede). Remiantis Wright (2012) metodologija, pirmajame kokybinio tyrimo etape reikia nusistatyti tikslą. Antrajame tyrimo proceso etape renkami pirminiai ir (ar) antriniai duomenys. Trečiame tyrimo proceso etape nustatoma reprezentatyvi imtis, ketvirtame – tyrimo metodas: kokybinis ir (ar) kiekybinis tyrimas (- ai). Įvykdžius visus šiuos etapus, atliekamas duomenų rinkimas ir duomenų analizė bei gautų rezultatų aptarimas. Taigi, kokybinis tyrimas atliekamas tokia tvarka: pirmiausia parengiamas tyrimo projektas, tuomet atliekamas tyrimas ir pateikiami bei apibendrinami jo rezultatai. Tyrimo tikslas – išnagrinėjus internetinės prekybos panaudojimo skatinimo veiklą el. parduotuvėje ir vartotojų poreikius, nustatyti vykdomų priemonių efektyvumo ir vartotojų lūkesčių neatitikimus bei numatyti tobulinimo galimybes. Siekiant surinkti pirminius duomenis atliktas kokybinis tyrimas – fokusuota diskusijų grupė. Ją sudaro 8 curls.lt svetainės darbuotojai, o tyrimui atlikti paruošiamas klausimynas (1 priedas). Fokusuotos grupės interviu klausimynas sudarytas iš 11 klausimų. Klausimai neturi pasirinkimo variantų, kadangi siekiama gauti kuo įvairesnės ir išsamesnės informacijos. Šis klausimynas skirtas apklausti curls.lt svetainės darbuotojus, siekiant išsiaiškinti internetinė parduotuves problemas, galimus pajamų šaltinius bei tolimesnes veiklos kryptis (1 – 4 klausimai), nustatyti curls.lt parduotuvės trūkumus, kaip būtų galima generuoti daugiau pajamų bei tolimesnių veiksmų prioritetus (4 - 8 ir 11 klausimai), sužinoti nuomonę apie naudojamų reklamos šaltinių efektyvumą (9 - 10 klausimai), identifikuoti vartotojų norus ir lūkesčius (11 klausimas). curls.lt interneto svetainės darbuotojai, kurių pareigos varijuoja nuo marketingo vadybininkų iki savininkų. Fokusuotos diskusijų grupių dalyviams netaikomi kiekybiniai parametrai: nekeliami reprezentatyvumo reikalavimai, nevertinama statistinė paklaida. Čia svarbiausia turinio gilumas, išsamumas ir interpretacija, o ne statistinė analizė. Vieta, trukmė – diskusija vyko 2015 m. kovo 25 dieną Vilniuje, combs.lt biuro patalpose, esančiose adresu Saltoniškių g.9 , Vilniuje. Diskusija užtruko 2 valandas, vieną kartą buvo padaryta 20 minučių kavos pertraukėlė. Vedančioji – moderatorė – kursinio darbo autorė. Fokusuotos diskusijų grupės pokalbio planas ir eiga. Klausimai fokusuotai diskusijų grupei sudaryti atsižvelgiant į kursinio darbo problematiką, siekiant įvertinti internetinės prekybos panaudojimo skatinimo priemones. Iš pradžių įvertintas reklamos priemonių efektyvumas. Tuomet atliktas vartotojų poreikių tyrimo apibendrinimas bei išnagrinėti sunkumai, su kuriais susiduria curls.lt parduotuvė prekiaudama Kerastase, Lorea'l Profesionel, Matrix, Sothys, GHD grožio priemonėmis bei vykdydama prekybą curls.lt parduotuvėje. Fokusuotos diskusijų grupės pokalbio eiga. Uždavus 6 klausimus ir sulaukus pasisakymų padaryta 20 min. pertrauka. Po pertraukos buvo svarstomi likusieji klausimai. Fokusuotos diskusijos grupės pasirinkimo tikslas - išsiaiškinti internetinės prekybos panaudojimo skatinimo priemonių efektyvumą bei atlikti jų įvertinimą iš ekspertų (įmonės darbuotojų) pusės. Kitais metodais (stebėjimu, interviu, apklausa) tokius duomenis surinkti gana sudėtinga. Fokusuotos diskusijų grupės apklausa, tiesiogiai bendraujant su diskusijos dalyviais, leido gauti išsamią ir naudingą informaciją. Tyrimas leis atskleisti internetinės prekybos panaudojimo skatinimo priemonių efektyvumą, vartotojų norų bei lūkesčių spektrą ir suplanuoti tolimesnes veiklos kryptis sėkmingam el. parduotuvės vystymui. .Informantų charakteristika. Atliktame kokybiniame tyrime diskusijų grupę sudarė 8 dalyviai, tai optimalus grupės didis, nes kiekvienas dalyvis gali išsakyti savo požiūrį į tiriamą problemą. Tokio dydžio grupė yra pakankama, kad jos dalyviai drąsiai bendrautų ir skatintų vienas kito pasisakymus, bei inicijuotų konstruktyvią diskusiją, atskleidžiant savo individualią patirtį ir požiūrį į situaciją (Rupšienė, 2007). Fokusuotos diskusijų grupės nariai buvo atrenkami laikantis homogeniškumo principo. Homogeniškumo principo laikymasis reiškia, kad grupės nariai turi turėti daugiau vienijančių požymių (pvz., darbo specifika, tam tikros problemos išmanymas ir t.t.), nei išskirtinumų. Grupės homogeniškumas, kaip pažymi mokslininkai (Rupšienė, 2007, p. 93) yra būtina prielaida fokusuotai diskusijų grupei atlikti (Žr. 3 lentelę). Vienas iš pagrindinių atrankos kriterijų - grožio salono Curls darbuotojai (t.y. turi priklausyti vienai organizacijai) ir darbo patirties turėjimas grožio industrijoje. 3 lentelė Diskusijų grupės dalyvių sąrašas ir charakteristika Nr. Diskusijų grupės narių charakteristika Suteiktas kodas Lytis Darbo stažas 1. Savininkas /vadovas 1E Vyr. 20 2. Rinkodaros vadybininkas 2V Mot. 4 3. Tiekėjų paieškos vadybininkas 3T Mot. 8 4. Rinkodaros vadovas 4V Mot. 15 5. Kosmetologė 5K Mot. 7 6. Rinkodaros vadybininkas 6V Mot. 6 7. Reklamos vadybininkas 7R Mot. 4 8. Klientų aptarnavimo ir IT specialistas 8I Vyr. 5 2.3. curls.lt internetinės prekybos panaudojimo skatinimo tyrimo gautų rezultatų įvertinimas Duomenų analizės etapai. Pirmame etape, buvo transkribuota visa diskusija-gautas tyrimo duomenų rašytinis tekstas. Tyrimo duomenims įrašyti buvo naudojamas diktofonas, prieš tai diskusijų grupės dalyvių buvo atsiklausta dėl diskusijos įrašymo būdo. Antrame etape vyko teksto skaitymas, analizė, siekiant suvokti tekstą ir efektyviai valdyti gautus tyrimo duomenis. Trečiame etape – reikšminių elementų išskyrimas ir teksto kodavimas pagal reikšminius elementus. Tai leido geriau suprasti atsakymų išskirtinumą ir universolumą. Ketvirtame- požymių grupavimas ir apibendrinimas (subkategorijų išskyrimas). Penktame etape- subkategorijų jungimas į kategorijas. Atliekat kokybinę tyrimo duomenų analizę buvo iš viso išskirtos 6 kategorijos ir 22 subkategorijos. Analizuojant el. parduotuvės „curls.lt“ pagrindines problemas būtų galima išskirti 2 kategorijas ir 7 subkategorijas (Žr. 4 lentelę). 4 lentelė El. parduotuvės „curls.lt“ problemos Kategorijos pavadinimas Subkategorijos Iliustruojantys teiginiai El. parduotuvės „curls.lt“ problemos susijusios su produkcija Kosmetikos asortimentas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!