Intelekto samprata psichologijoje

Kodėl yra labai svarbu išsiaiškinti, kas tai yra intelektas, kokie veiksniai jį lemia? Kadangi intelektas yra vienas iš svarbiausių mokymosi sėkmę nulemiančių veiksnių, atsakymai į šiuos klausimus padėtų suprasti ar yra galimybių pagerinti intelektą, tuo pačiu pagerinant ir žmogaus gyvenimo kokybę.
Šio darbo tikslas yra išanalizuoti intelekto sampratą, jo struktūrą, kilmę, apžvelgti žymiausias intelekto tyrimo teorijas bei pagrindinius intelekto įvertinimo metodus.
Darbe naudotas mokslinės, metodinės literatūros analizės metodas.
Psichologai jau ilgą laiką svarsto, ar intelektą turėtume apibrėžti kaip įgimtą protinį gebėjimą, pasiektą intelekto veiklumo lygį, ar kaip priskiriamą ypatybę, kuri, kaip grožis, priklauso nuo stebėtojo nuomonės.
Apie tai, kokia yra intelekto kilmė, ilgą laiką egzistavo dvi nuomonės. Viena – kad intelektas griežtai paveldimas bruožas: žmogus gimsta arba protingas, arba ne; kita – intelektas yra susijęs su suvokimo greičiu ar reagavimu į išorės stimulus.
Intelektas yra sąvoka, turinti paaiškinti, kodėl vieni žmonės geriau už kitus atlieka pažintines užduotis. R. Sternbergas ir W. Salteris vadovėlyje apie žmogaus intelektą rašo, kad dauguma specialistų intelektu laiko žmogaus gebėjimą “tikslingai ir adaptyviai elgtis”. Intelektinė elgsena rodo gebėjimą prisitaikyti, mokantis iš patirties, sprendžiant problemas ir blaiviai protaujant [1].
Nepaisant bendro sutarimo dėl sąvokos, lieka trys ginčytini klausimai: ar intelektui turi įtakos asmens kultūra, ar intelektas – tai su kultūra nesusijęs gebėjimas spręsti problemas; ar intelektas yra vienas bendrasis gebėjimas, ar keletas skirtingų gebėjimų; ar galime matuoti intelektą kaip smegenų atliekamų informacijos apdorojimo greitį?
Taigi, ar žmogaus gebėjimas efektyviai adaptuotis aplinkoje yra vientisas objektas, ar sudarytas iš atskirų dalių? Ar egzistuoja skirtingi intelekto tipai, labiau tinkantys tam tikrų profesijų asmenims? Dauguma psichologų suvokė, jog kalbėti apie vientisą intelektą, neatsižvelgiant į visumą užduočių, kuriuos tenka spręsti žmonėms įvairiose gyvenimo situacijose, būtų klaidinga. Juk iš tikrųjų, gero matematiko intelektą lyginti su gero futbolininko, gal ir nebūtų teisinga. Kiekvienas žmogus savo kasdieniniame gyvenime veikia savitai. Statistinių metodų pagalba Torstaunas 1938 m. ištyrė įvairias intelekto dalis, kurias jis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!