Intelektinės veiklos rezultatų apsauga: tikslai, uždaviniai, apsaugos sistema, patentologijos reikšmė

Šiuolaikinės žinių ekonomikos sąlygomis intelektinė nuosavybė yra vienas iš svarbiausių mokslinės, ekonominės ir socialinės pažangos veiksnių bei išteklių, kurio valdymas tampa gyvybiškai svarbus ne tik verslo įmonėms ar valdžios institucijoms, bet ir valstybėms apskritai. Intelektinė nuosavybė arba žinios yra inovacijų visose visuomenės gyvenimo srityse, ypač elektroninėje erdvėje, šaltinis.
Intelektinė nuosavybė (angl. intellectual property, pranc. propriété littéraire et artistique) – teisinis terminas, išreiškiantis idėją, kad nagrinėjamas klausimas yra susijęs su proto (intelekto, mąstymo, minties) produktu ir kartu, kad jis yra saugomas įstatymo, kaip ir bet kuri kita nuosavybės forma.
Darbo tema – Intelektinės veiklos rezultatų apsauga: tikslai, uždaviniai, apsaugos sistema, patentologijos reikšmė.
Darbo objektas – pagrindinės intelektinės veiklos rezultatų apsaugos koncepcijos.
Darbo tikslas – išanalizuoti intelektinės veiklos rezultatų apsaugą, tikslus, uždavinius, apsaugos sistemą, bei patentologijos reikšmę.
Darbo struktūra – darbą padalinau į penkias temas ir kiekvienoje iš jų išskyriau potemes: 1. Intelektinė nuosavybė; 2. Intelektinės veiklos rezultatų apsauga, tikslai ir uždaviniai; 3. Apsaugos sistema; 3.1. Autorinės teisės apsauga; 3.2. Pramoninės nuosavybės teisės šaltiniai; 4. Patentologijos reikšmė - kiekvienoje potemėje stengiamasi atskleisti tam tikrus intelektinės veiklos aspektus.
Darbo uždaviniai: darbe siekiama susipažinti su intelektinės veiklos rezultatų apsauga, tikslais, uždaviniais, apsaugos sistema ir patentologijos reikšme;
Surinkti ir susisteminti medžiagą apie intelektinės veiklos rezultatų apsaugą;
Išanalizuoti ir pateikti išvadas apie intelektinės veiklos apsaugos tikslus, uždavinius ir apsaugos sistemą.
1. Intelektinė nuosavybė
Intelektinės nuosavybės termino kilmė siejama su XVIII a. Prancūzijos įstatymų leidyba. Tuo laiku susiformavo požiūris į intelektinės veiklos rezultatus – literatūros, mokslo, meno kūrinius, išradimus - kaip nuosavybės objektus, kuris rėmėsi prigimtinės teisės teorija. Bet kokio kūrybinio rezultato autoriaus teisės buvo laikomos neatimamomis, prigimtinėmis, kylančiomis iš pačios kūrybinės veiklos prigimties ir egzistuojančiomis nepriklausomai nuo jų pripažinimo. Kūrėjo teisė intelektinės veiklos rezultatą, buvo prilyginama asmens nuosavybės teisei į jo darbu sukurtą materialų daiktą. Nuosavybės teisė į kūrybinės veiklos rezultatą suteikia jos turėtojui išimtinę galimybę panaudoti šį rezultatą savo nuožiūra, tuo pačiu uždraudžiant kitiems asmenims...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!