Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią

Tyrimo problema. Besikeičianti visuomenė, kintančios sveikatos, socialinės bei ekonominės sąlygos įtakoja pokyčius sveikatos bei socialinėje politikoje bei kelia naujus tikslus, siekiančius integruoti sveikatos priežiūrą ir socialines paslaugas. Vis daugiau tyrėjų dėmesio sulaukia integralios pagalbos teikimas ir jos reikšmė užtikrinant skirtingų asmenų gyvenimo kokybę ir gerovę, todėl šiuo darbu siekiama apibrėžti integralios pagalbos reikšmę proto negalią turintiems asmenims. Atsižvelgiant į skirtingų autorių požiūrius kyla probleminiai klausimai: Kaip vyksta integralių socialinių paslaugų teikimas socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje? Kaip problemas sprendžia socialiniai darbuotojai teikdami integralią pagalbą proto negalią turintiems asmenims? Tyrimo objektas. Integralios socialinės pagalbos teikimas proto negalią turintiems asmenims. Tyrimo tikslas. Atskleisti integralios socialinės pagalbos teikimo proto negalią turintiems asmenims organizavimą. Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros ir mokslinių šaltinių analizė, apklausa raštu. Duomenų rinkimo metodas – apklausa raštu (naudojant klausimyną). Imtį sudarė – 67 socialiniai darbuotojai. Aprašomoji duomenų analizė atlikta Microsoft Excel. Rezultatai. Vertinant proto negalią turintiems asmenims teikiamas integralias paslaugas galima identifikuoti, jog jos socialinių darbuotojų požiūriu nėra pakankamos. Teikiamų paslaugų nepakankamumą gali lemti su integralios socialinės pagalbos organizavimu susijusios problemos – komandinio darbo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo problemos. Taip pat socialiniai darbuotojai pažymėjo, kad paslaugų teikimo laikotarpis yra per trumpas. Socialinis darbuotojas, teikdamas integralią socialinę pagalbą proto negalią turinčiam asmeniui atlieka įvairias veiklas. Bendradarbiavimas buvo išskirtas kaip viena svarbiausių veiklų, kuri yra laikoma integralios socialinės pagalbos teikimo pagrindu, tačiau žvelgiant į kiek specifiškesnes socialinio darbuotojo veiklas, svarbu nepamiršti, jog integralios socialinės pagalbos teikimo procese svarbūs ir socialinio darbuotojo gebėjimai. Išvados. Socialiniai darbuotojai pastebi asmenų su proto negalia elgsenos ypatumus, kurių pagrindiniais laiko – šių asmenų impulsyvumą, jautrumą, vengiantį/ baukštų ar trikdantį elgesį. Pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria proto negalią turintys asmenys, yra loginio mąstymo stoka, nesugebėjimas priimti išmintingų sprendimų, sunkumai sprendžiant problemas, savarankiškumo kasdieniame gyvenime stoka, bendravimo iššūkiai ir to nulemtos problemos. Vis dėl to, tyrimo metu nustatyta, kad šiuo metu teikiamų integralių paslaugų tenkinti asmenų su proto negalia poreikių nepakanka, o kylančių problemų priežastimis laikomos komandinio darbo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo problemos. Svarbiausiomis socialinių darbuotojų funkcijomis buvo įvardintas bendravimas ir bendradarbiavimas su asmeniu turinčiu proto negalią bei socialinio darbuotojo gebėjimas įtraukti proto negalią turintį asmenį į pagalbos procesą, ugdant jo savarankiškumą, atstatant tarpasmeninius santykius su aplinkiniais, koreguojant proto negalią turinčio asmens elgseną, ugdant socialinius įgūdžius. Reikšminiai žodžiai: proto negalia, integrali socialinė pagalba. Research problem. A changing society, changing health, social and economic conditions are influencing changes in health and social policies and setting new goals for the integration of health care and social services. The provision of integral care and its role in ensuring the quality of life and well-being of different individuals is receiving more and more attention from researchers, therefore the aim of this work is to define the significance of integrated assistance for people with intellectual disabilities. Given the views of different authors, problematic questions arise: How is the provision of integrated social services in a social service provider? How do social workers solve problems by providing integrated assistance to people with intellectual disabilities? Research object. Providing integrated social assistance to people with intellectual disabilities. Research aim. To reveal the organization of providing integrated social assistance to persons with intellectual disabilities. Research methods. Analysis of scientific literature and scientific sources, written survey. Data collection method - written survey (using a questionnaire). The sample consisted of 67 social workers. Descriptive data analysis was performed in Microsoft Excel. Results. When assessing the integrated services provided to persons with intellectual disabilities, it can be identified that they are not sufficient from the point of view of the social workers. The insufficiency of the provided services may be caused by the problems related to the organization of integrated social assistance - the problems of teamwork and inter-institutional cooperation. Social workers also noted that the service delivery period is too short. A social worker performs various activities by providing integrated social assistance to a person with a mental disability. Cooperation has been singled out as one of the most important activities, which is considered to be the basis for the provision of integrated social assistance, but looking at the more specific activities of a social worker, it is important to keep in mind the skills of a social worker. Conclusions. Social workers notice the peculiarities of the behavior of persons with intellectual disabilities, the main ones being impulsivity, sensitivity, avoidance / distraction or disturbing behavior. The main difficulties faced by people with intellectual disabilities are a lack of logical thinking, an inability to make wise decisions, difficulties in solving problems, a lack of independence in everyday life, communication challenges and the resulting problems. Nevertheless, the study found that the current integrated services are not sufficient to meet the needs of people with intellectual disabilities, and that the problems of teamwork and inter-institutional cooperation are considered to be the causes of the problems. The most important functions of social workers were communication and cooperation with a person with a mental disability and the ability of a social worker to involve a person with a mental disability in the assistance process, developing his / her independence, restoring interpersonal relationships with others, correcting the person with a mental disability. Key words: mental disability, integral social assistance. Eil. Nr. Lentelės pavadinimas Puslapis 1. Klausimyno struktūra 23 Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS Eil. Nr. Paveikslo pavadinimas Puslapis 1. Proto negalios lygiai ir požymiai 11 2. Socialinių darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį, proc. 25 3. Socialinių darbuotojų pasiskirstymas pagal amžių, proc. 25 4. Socialinių darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilaiminimą, proc. 26 5. Socialinių darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo patirtį, proc. 26 6. Socialinių darbuotojų išskiriami proto negalią turinčių asmenų elgsenos ypatumai, vidurkis 27 7. Socialinių darbuotojų išskiriami proto negalią turinčių asmenų sunkumai, vidurkis 28 8. Socialinių darbuotojų išskiriami proto negalią turinčių asmenų poreikiai, vidurkis 30 9. Integralios socialinės pagalbos metu teikiamų paslaugų pakankamumo vertinimas, vidurkis 31 10. Integralios socialinės pagalbos metu teikiamų paslaugų problemos ir trūkumai, vidurkis 32 11. Papildomų socialinių paslaugų įtraukimo į integralios socialinės pagalbos teikiamų paslaugų sąrašą, poreikio vertinimas, vidurkis 33 12. Socialinio darbuotojo veiklų teikiant integralią socialinę pagalbą proto negalią turintiems asmenims vertinimas, vidurkis 35 13. Pagrindinių socialinio darbuotojo veiklos sričių teikiant integralią socialinę pagalbą proto negalią turintiems asmenims vertinimas, vidurkis 36 14. Socialiniam darbuotojui svarbių kompetencijų teikiant integralią socialinę pagalbą proto negalią turintiems asmenims vertinimas, vidurkis 37 Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 SĄVOKŲ ŽODYNAS Asmuo turintis proto negalią – dėl įgimtos ar įgytos protinės negalios iš dalies ar visiškai negali kontroliuoti savo asmeninio arba socialinio gyvenimo, atlikti pareigų, naudotis savo teisėmis, sunkiau įsimena naujus dalykus, mokosi, susiduria su problemomis dirbti darbus, kurie reikalauja aukštos protinės veiklos. Naudota literatūra: 1. Kerševičiūtė, A., (2018). Ar tai, ką žinome apie proto negalią, pagrįstai laikome tiesa? Bernardinai. Interneto adresas: https://www.bernardinai.lt/2018-06-02-ar-tai-ka-zinome-apie-protine-negalia-pagristai-laikome-tiesa/ (žiūr. 2022.02.23). 2. Staponkutė, V. (2019). Asmenų, turinčių proto negalią, diskriminacijos raiška dėl jų negalios. Interneto adresas: https://vb.kvk.lt › object › elaba:40268779 (žiūr. 2022.03.15). Integrali socialinė pagalba – visuma socialinių paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, siekiant patenkinti bendruosius poreikius per daugialypes ir persipynusias paslaugas vienoje vietoje. Naudota literatūra: 1. Crowe, A. Mullen, P.R. Littlewood, K. (2018). Self-Stigma, MentalHealthLiteracy, andHealthOutcomesinIntegrated Care. JournalofCounseling&Development, Volume 96, 267-277. 2. Norfleet, K. R., Ratzliff, A. D. H., Chan, Y.-F., Raney, L. E., Unutzer, J. (2016). The role oftheintegrated care psychiatristincommunitysettings: A surveyofpsychiatrists’ perspectives. PsychiatricServices, 67, 346–349. Socialinė pagalba – tai socialinės paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Naudota literatūra: 1. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas. 2006 m. sausio 19 d. Nr. X-493. Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 8 ĮVADAS Temos aktualumas. Socialinės paslaugos yra viena iš socialinės apsaugos sričių, užtikrinant pagalbos teikimą tam tikroms visuomenės grupėms ir taip garantuojant jų socialinį saugumą bei atitinkamą gyvenimo lygį. Viena iš tokių asmenų grupių, turinčių socialinių paslaugų poreikių, yra asmenys, turintys proto negalią. Proto negalią turintys asmenys, priklausomai nuo proto negalios lygio, išsiskiria iš sveikųjų visuomenės narių savo elgsena, socialiniais ir funkciniais gebėjimais, tarpasmeninių santykių kūrimu bei integracija visuomenėje. Dėl šių skirtybių viešojoje erdvėje ir visuomenėje vis dar susiduriama su stereotipais apie proto negalią turinčius žmones, todėl dažnai pasitaikanti problema – jų socialinė atskirtis ir diskriminacija. Šių žmonių integracijos ir socialinės atskirties problemų sprendime svarbus vaidmuo tenka socialiniams darbuotojams, kurių teikiamos socialinės paslaugos ir naudojami socialinio darbo metodai, padeda palengvinti proto negalią turinčių asmenų integracijos procesus į visuomenę ir (ar) darbo rinką, taip pat padeda ugdyti ir išmokti valdyti neadaptyvų elgesį, galintį lemti ne tik kitų, bet ir pačio proto negalią turinčio asmens su(si)žalojimą (Rodgers et al., 2018). Sveikatos ir socialinės priežiūros sistemos įgyvendina esminius organizacinės struktūros ir darbo praktikos pokyčius, siekdami užtikrinti integralios socialinės pagalbos teikimą proto negalią turintiems asmenims. Šiuose priežiūros modeliuose dažnai teikiamos tarpprofesinės gydytojų, gydytojų padėjėjų, slaugytojų, socialinių darbuotojų ir kitų specialistų paslaugos. Integralios ir į asmenį orientuotos priežiūros teikimas proto negalią turintiems asmenims yra laikomas veiksminga ir efektyvia priemone, padidinančia priežiūros ir proto negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybę (Tuneuet al., 2016). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2015 m. priėmė įsakymą, kuriuo patvirtino integralios pagalbos plėtros planą, galiojantį ir šiuo metu, kurio tikslas – „kokybiškos integralios pagalbos namuose neįgaliems vaikams, darbingo amžiaus neįgaliems asmenims, senyvo amžiaus asmenims ir konsultacinės pagalbos šeimos nariams, prižiūrintiems neįgalius vaikus, darbingo amžiaus neįgalius asmenis, senyvo amžiaus asmenis, kūrimas ir plėtra.“ (TAR, 2015-07-15, Nr. 11355). Šio plano priėmimas ir jame pateiktos nuostatos atskleidžia, kad integralios socialinės pagalbos poreikis vis auga, o norint padėti asmenims turintiems proto negalią, integruotis į visuomenę, ugdyti jų savarankiškumą, integraciją į darbo rinką ir kt., būtina pasirinkti ir teikti įvairias socialines paslaugas. Lietuvoje vis daugiau dėmesio pradėta skirti bendruomeninių paslaugų plėtrai, o integralios pagalbos teikimas yra vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant ne tik skirtingų sričių specialistams, tačiau įtraukiant ir negalią turinčio asmens šeimos narius bei artimuosius. Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims, turintiems proto negalią, tematika yra aktuali Lietuvos visuomenei, o integralios socialinės pagalbos teikimo reikšmės augimas, skatina vis labiau domėtis šia sritimi, vertinti teorines prielaidas ir jų praktinį įgyvendinimą. Be to, remiantis visuotinėmis žmogaus teisėmis kiekvienas žmogus turi teisę į orų gyvenimą, todėl proto negalią turintiems asmenims integralios pagalbos teikimas gali padėti pagerinti jų gyvenimo kokybę ir užtikrinti jų orumą. Tyrimo problema. Besikeičianti visuomenė, kintančios sveikatos, socialinės bei ekonominės sąlygos įtakoja pokyčius sveikatos ir socialinėje politikoje bei kelia naujus tikslus, siekiančius integruoti sveikatos priežiūrą ir socialines paslaugas. Vis daugiau tyrėjų dėmesio sulaukia integralios pagalbos teikimas ir jos reikšmė užtikrinant skirtingų asmenų gyvenimo kokybę ir gerovę, todėl šiuo darbu siekiama apibrėžti integralios pagalbos reikšmę proto negalią turintiems asmenims. Mokslininkai (Petružytė, 2013; Raudeliūnaitė ir Buškevičiūtė, 2014) išsamiai analizuoja socialinio darbuotojo veiklas dirbant su asmenimis, turinčiais proto negalią. Petružytė (2013) pabrėžia, kad kiekvieno socialinio darbuotojo bendradarbiavimo su proto negalia turinčiu asmeniu siekis turėtų būti jo savirealizacija ir įsitraukimas į visuomenę. Raudeliūnaitė ir Buškevičiūtė (2014)išryškina socialinio darbuotojo veiklos ypatumus, pristato socialinio darbuotojo vaidmenis bei funkcijas, siekiant teikti veiksmingas socialines paslaugas. Integralios pagalbos teikimo specifiką bei socialinių darbuotojų vaidmenį teikiant integralią socialinę pagalbą asmenims, turintiems proto negalią, analizavo skirtingi Lietuvos ir užsienio mokslininkai (Kvieskienė, Čiužas, Vaicekauskienė, ir Šalaševičiūtė, 2015; Beneševičiūtė, 2013; Crowe, MullenirLittlewood, 2018; Norfleet, Ratzliff, Chan, Raney ir Unutzer, 2016; Fraser, Lombardi, Wu, Zerden, Richman ir Fraher, 2018). Atsižvelgiant į skirtingų autorių požiūrius kyla probleminiai klausimai: Kaip vyksta integralių socialinių paslaugų teikimas socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje? Kaip problemas sprendžia socialiniai darbuotojai teikdami integralią pagalbą proto negalią turintiems asmenims? Tyrimo objektas. Integralios socialinės pagalbos teikimas proto negalią turintiems asmenims. Tikslas. Atskleisti integralios socialinės pagalbos teikimo proto negalią turintiems asmenims organizavimą. Uždaviniai: 1. Charakterizuoti asmenų, turinčių proto negalią elgsenos ypatumus. 2. Išanalizuoti integralių paslaugų teikimą asmenims su proto negalia; 3. Išnagrinėti socialinio darbuotojo veiklos funkcijas teikiant integralią socialinę pagalbą proto negalią turinčiam asmeniui. Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros ir mokslinių šaltinių analizė; apklausa raštu. Reikšminiai žodžiai: proto negalia, integrali socialinė pagalba. 1. TEORINĖ DALIS 1.1. PROTO NEGALIĄ TURINČIŲ ASMENŲ PSICHOSOCIALINĖ CHARAKTERISTIKA 1.1.1. Proto negalios apibrėžtis Pasaulinės sveikatos organizacijos 1980 m. pirmą kartą pateikta negalios samprata - dėl žmogaus organizmo sutrikimo atsiradęs nesugebėjimas atlikti veiklos, kurią visuomenėje priimta traktuoti kaip normalią (Mikutavičienė ir Guščinskienė, 2012). Negalia visais laikotarpiais buvo suvokiama kaip asmens skirtingumo požymis, nenormalumas, nukrypimas nuo normos, nuo to, kas visuotinai priimta. Negalia apibūdinama kaip „istoriniame - kultūriniame kontekste konstruojamas socialinis vaizdinys, atspindintis stereotipinį visuomenės požiūrį į daugiau ar mažiau žymius raidos, kūno, intelekto ir/ ar psichikos sutrikimus, kurie traktuojami, kaip nukrypimas nuo visuotinai įsigalėjusių normų bei vertybių, ir kurių vertinimas pasižymi kraštutinumu, dažniausiai neigiamas (Dubodelova ir Mačiulaitis, 2012, p. 24). Proto negalia tampa iššūkiu žmogui, visuomenei, bendruomenei, kultūrai. Shree ir Shukla (2016) proto negalią apibrėžia, kaip žmogaus būsena, kai susilpnėja kognityviniai gebėjimai, dėl kurių žmogus įgyja, įsimena ir naudoja naujas žinias, palyginti su bendra populiacija, greičio ir efektyvumo skirtumus. Kazou (2017) negalią turinčius asmenis apibrėžia kaip socialiai sukurta problema, kurią sukelia socialiniai ir aplinkos barjerai, neleidžiantys žmonėms su negalia dalyvauti visuomenės gyvenime ir kuri visiškai skiriasi nuo jų individualių sutrikimų. Remiantis šiuo apibrėžimu, asmenų, turinčių negalią, situacija yra dviprasmiška ir atspindi, kad asmenys susiduria su sveikatos ir dalyvavimo visuomenėje problemomis. Patel, Apple, Kanungo ir Akkal (2018) proto negalią apibrėžia, kaip asmens raidos sutrikimą, kuris pasižymi tam tikrais kriterijais: bendrosios pažinimo funkcijos, socialinių įgūdžių ir adaptyvaus/ prisitaikančio elgesio sutrikimais. Schalock, Luccasson ir Tasse (2019) proto negalią apibrėžia panašiai, pažymėdami, kad proto negalia – tai sutrikimas, atsirandantis asmens vystymosi laikotarpiu, apimantis tiek intelektualinį, tiek adaptyvaus elgesio trūkumus konceptualioje, socialinėje ir praktinėje gyvenimo srityse. Staponkutė (2019) pažymi, kad „proto negalia pasižymi pažintinės veiklos, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimais ir adaptyvaus elgesio sutrikimu, o pastarasis elgesys būdingas komunikuojant, susitvardant bei organizuojant veiklas“ (p. 416). Analizuojant „proto negalios“ sampratą yra išskiriamas suaugusiųjų proto negalios skirstymas pagal požymius į 4 lygius, kurie gali atskleisti jų elgsenos sutrikimus (1 pav.). Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 11 1 pav. Proto negalios lygiai ir požymiai Šaltinis: sudaryta autorės pagal Shree, A. ir Shukla, P.C. (2016). IntellectualDisability: definition, classification, causesandcharacteristics. LearningCommunity, 7(1), p. 13-14. Pirmo lygmens proto negalią turintys asmenys pripažįstami visiškai neįgaliais, kai jų psichologinė būklė visiškai riboja galimybę orientuotis, dirbti, integruotis ir būti ekonomiškai savarankiškiems. Vidutinio sutrikimo lygis – tai asmenys, kurie negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu ir jiems reikalinga nenuolatinė kitų žmonių slauga, pagalba ir priežiūra. Lengvo sutrikimo negalia – asmenys, kurie neturi darbinių įgūdžių (ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (negalios) nustatymo tvarka) (Shree ir Shukla, 2016). Taigi, proto negalią turintis asmuo iš dalies arba visiškai nėra pajėgus kontroliuoti ne tik savo asmeninio, bet ir socialinio gyvenimo. Taip pat šiam asmeniui sudėtinga laikytis pareigų arba suvokti ir naudotis savo teisėmis. Pagrindiniai kriterijai, kurie būdingi proto negalią turintiems asmenims: IQ mažesnis nei 70, socialinio ar adaptacinio funkcionavimo sutrikimas. Galima pastebėti, kad egzistuoja du požiūriai į proto negalią. Medicininis požiūris akcentuoja sveikatos pokytį, tai, ko žmogus neteko. Remiantis šiuo požiūriu išryškinami asmens sutrikimai, pabrėžiamas gydymas ir medicininė reabilitacija. Socialinėje terpėje asmenys, turintys negalią, suvokiami, kaip „kitokie“, be perspektyvos, nepilnaverčiai visuomenės nariai. Tai sukuria riboto dalyvavimo, integracijos galimybes, apriboja asmens teises, o neįgalumas tampa asmens problema (Mikutavičienė ir Guščinskienė, 2012). Požiūrį į asmenį, turintį proto negalią, formuoja visuomenė, o Zalkauskaitė (2012) išskiria žiniasklaidą, kaip vieną pagrindinių neigiamo požiūrio į asmenis, turinčius proto negalią, formavimo šaltinių. Pabrėžiama, kad žiniasklaidoje yra formuojamas asmens, turinčio proto negalią „paveikslas“, negalia yra stereotipizuojama. Dažnai žiniasklaidoje asmenys, turintys proto negalią, pateikiami kaip patiriantys smurtą iš aplinkinių, todėl suformuojamas visuomenės požiūris į juos, kaip į silpnus individus. Pagrindinės proto negalią turinčių asmenų socialinės atskirties priežastys yra neigiamas sveikų visuomenės narių požiūris į juos ir to požiūrio nulemiamas elgesys, todėl proto negalią turintys asmenys dėl savo negalios susiduria su gausybę asmenybės sutrikimų. Dėl suformuoto požiūrio asmenims, turintiems proto 1. Labai sunkus • elgesio, emocijų ir kt. sutrikimai • IQ yra iki 20 2. Sunkus • elgesio, emocijų ir kt. sutrikimai • IQ yra 20-35 3. Vidutinio sunkumo • IQ yra 36-51 • elgesio sutrikimai 4. Lengvas • IQ yra 50-59 • nėra darbinių įgūdžių Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 12 negalią, sunku integruotis į visuomenę, todėl sprendžiant socializacijos problemas, svarbu skirti dėmesį jų korekciniam ugdymui arba gydymui. Apibendrinant galima teigti, kad proto negalia yra asmens raidos sutrikimas, pasireiškiantis tokiais požymiais kaip pažinimo funkcijų sutrikimai, atminties spragos, socialinių įgūdžių stoka, savarankiškumo trūkumas, adaptacijos prie aplinkos sutrikimai. Proto negalią yra skirstoma pagal sunkumą į keturis lygius pagal intelekto išsivystymą, atliekant tam tikrus standartizuotus testus. Būtent šių testų pagalba yra nustatoma, kokio sunkumo yra asmens raidos sutrikimai bei pagal šias kategorijas sprendžiama, kokia pagalba gali būti reikalinga. 1.1.2. Proto negalią turinčių asmenų elgsenos ypatumai Asmenys, turintys proto negalią, turi elgesio problemų, pasireiškiančių agresija ir smurtu, dėl kurių gali susižaloti ir padaryti žalą kitiems, sunaikinti kitų turtą ir pan. Toks elgesys yra žalingas ne tik pačiam asmeniui, kuris demonstruoja tokį elgesį, tačiau tai tampa iššūkiu socialiniams darbuotojams, artimiesiems ir globėjams. Minėtas elgesys laikomas sudėtingu, kai jis yra tokio intensyvumo, dažnumo ar trukmės, kuri kelia grėsmę pačio asmens ar kitų saugumui (Ahmadet al., 2022).Tyrimai atskleidė, kad 10 proc. asmenų, turinčių proto negalią, pasireiškia sunkios elgesio problemos, pasireiškiančios savęs žalojimu, destruktyvumu, agresija ir trikdančiu elgesiu. Dėl sąmoningumo ir žinių stokos nenormalus elgesys tarp asmenų, turinčių proto negalią, gali būti laikomas proto negalios nulemtu reiškiniu (Lakhan ir Kishore, 2018). Asmenys, turintys proto negalią, yra nerimastingi, jautresni, impulsyvūs, dažnai jų reakcijos yra nenuspėjamos. Dėl ribotumo mažėja jų kontaktas su aplinka. Susidūrę su sunkumais, tokie asmenys situacijas išgyvena emociškai, jiems trūksta ryžtingumo, jie nepatenkinti savo sveikata, socialine ir medicinos pagalba, šeimyniniu gyvenimu, darbu, galimybėmis realizuoti savo sugebėjimus (Raudeliūnaitė ir Buškevičiūtė, 2014). Proto negalios poveikis adaptyviam individų elgesiui gali turėti įtakos jų bendram gyvenimo būdui. Asmenims gali būti sunku kalbėti, gali kilti problemų atsiminti dalykus, nesugebėti suprasti, kaip vyksta įvairių užduočių ir funkcijų atlikimas, sunku suprasti socialines taisykles, sunku stebėti savo veiksmų rezultatus. Taip pat asmenys, turintys proto negalią, sunkiai sprendžia įvairias problemas, nemoka priimti išmintingų sprendimų, nemoka logiškai mąstyti, nesugeba savo elgesyje vadovautis moralės, etikos normomis, taip pat standartais ir principais. Pažymima, kad apie 87 proc. asmenų, turinčių proto negalią, lėčiau nei vidutiniškai mokosi naujų įgūdžių ir kompetencijų (Kapur, 2018). Šiam požiūriui pritaria ir Elshani, Dervishi, Ibrahimi, NikairKuqi (2020), pabrėžiantys, jog proto negalią turintiems asmenims dažniausiai pasireiškia supratimo, samprotavimo, problemų sprendimo, planavimo ir abstraktaus mąstymo stoka. Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 13 Proto negalia yra anomalija, turinti didžiulį socialinį poveikį. Tai paliečia ne tik nuo jo kenčiančius žmones, bet ir šeimą bei visuomenę kaip grupę (Shree, Shukla, 2016). Vaikai, turintys proto negalią, dažnai gali dalyvauti įvairiose veiklose (pvz., žaisti, lipdyti iš molio, grupiniai šokiai, muzika, kūrybinis menas) su kitais savo amžiaus vaikais, kurie neturi negalios. Svarbu, kad su proto negalią turinčiais vaikais būtų elgiamasi maloniai ir teisingai, nes gyvenimo kokybė, sveikata, švietimas, užimtumas, poilsis ir kt. taip pat yra pagrindinės jų teisės. Kai kurie mokslininkai pažymi, kad diagnozavus proto negalią vaikui, tiek pats vaikas, tiek šeimos nariai susiduria su naujais iššūkiais. Pavyzdžiui, iššūkiai, susiję su apsirengimu ar maisto ruošimu, taisyklių laikymusi ir santykių su kitais kūrimu bei palaikymu (Picardiet al., 2018; Wolfeet al., 2018). Elshaniet al. (2020) pažymi, kad labai dažnai proto negalią turintys vaikai turi akivaizdžių bendravimo sunkumų, palyginti su jų bendraamžiais, susijusiais su gebėjimu suprasti ir reaguoti gavus pranešimą iš kito asmens, kuris bando su jais bendrauti. Merviset al. (2015) pabrėžia, kad vaikams, kuriems diagnozuota proto negalią, pasireiškia sunkumai rašyti ir perduoti žinutes įvairiomis formomis. Kaip ir suaugusiems, taip ir vaikams su proto negalia pasireiškia gebėjimų trūkumas savarankiškai vykdyti veiklas, susijusias su kasdienių poreikių patenkinimu. Akivaizdūs ir tarpasmeninių santykių kūrimo spragos, žaidimai ir kitos sritys. Analizuojant skirtingų mokslininkų darbus ir siekiant nustatyti proto negalią turinčių asmenų elgsenos ypatumus, pastebima, kad vienas pagrindinių proto negalią turinčių asmenų elgsenos bruožų – neadaptyvus elgesys, kuris nustatomas vertinimo metu. Rodas, Chavira ir Baker (2017) pabrėžia, kad vertinant neadaptyvų elgesį galima nustatyti pagrindines problemines sritis, susijusias su proto negalią turinčio asmens elgseną ir taip užtikrinti, kad laiku identifikuotos problemos būtų kuo skubiau sprendžiamos, apsaugant proto negalią turintį asmenį nuo neadaptyvaus elgesio pasekmių. Rojahn, Zaja, Turygin, Moore ir vanIngen (2012) pažymi, kad neadaptyvus proto negalią turinčių asmenų elgesys gali būti įvairių formų ir kartais paprastai apibrėžiamas, kaip elgesys, kuris yra dažnas ir (arba) pakankamai sunkus, apribojantis asmens gebėjimą veikti kasdieniame gyvenime, įgyti naujų įgūdžių ir integruotis aplinkoje. Autoriai pabrėžia, kad neadaptyvaus elgesio nulemtos elgsenos charakteristikos yra susijusios su savęs žalojimu arba agresyviu elgesiu. Taip pat neadaptyvus elgesys gali pasireikšti per tokius, proto negalią turinčio asmens veiksmus, kaip smogimas sau, savęs kandžiojimas, savęs įbrėžimas. Apibendrinant galima teigti, kad asmenys, turintys proto negalią, susiduria su simptomais, kurie gali apimti žmogaus suvokimą, emocijas, valią, pažinimą, atmintį, intelektą, asmenybės ir kitus pakitimus. Tokie pakitimai sutrikdo asmenybės ir aplinkos darnų bendravimą, sumažina galimybes savarankiškai save realizuoti gyvenime. Šie asmenys susiduria su įvairiomis socializacijos problemomis, kurios daro poveikį jų elgsenos pakitimams. Tokių asmenų elgsena dažnai yra nenuspėjama, atstumianti sveikuosius visuomenės narius. Proto negalią turinčių asmenų Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 14 emocinė būklė yra nestabili, išryškėja jų emociniai sutrikimai, kritinis savęs vertinimas, uždarumas, suprastėja jų bendravimo įgūdžiai. Iš to seka, kad proto negalią turinčių asmenų pagrindinės problemos susijusios su jų socialine integracija į visuomenė ir (ar) darbo rinką. 1.2. SOCIALINĖS PASLAUGOS IR INTEGRALIOS PAGALBOS TEIKIMAS ASMENIMS, TURINTIEMS PROTO NEGALIĄ Pastaraisiais metais daugelis Europos šalių įvykdė esmines reformas socialinės gerovės ir sveikatos sektoriuose. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas paslaugų integravimui, kurių pagrindinis dėmesys skiriamas vartotojų poreikiams (Montero, Duijn, Zonneveld ir Minkman, 2016). Integruotos paslaugos apima koordinavimą, kad būtų užtikrintas paslaugų tęstinumas (Minkman, 2017). Integruotos priežiūros terminas reiškia kelių sveikatos priežiūros paslaugų sujungimą (Heath, WiseRomero ir Reynolds, 2013). Paprastai integruota priežiūra apima tarp profesinę praktiką, kuri apima ir elgesio, ir fizinę sveikatą. Svarbus į vartotoją orientuotų integruotų paslaugų teikimo aspektas yra daugiadisciplinis bendradarbiavimas tinkluose, kurie apima organizacijas ir sektorius (Monteroet al., 2016; Minkman, 2017). Kai vartotojui reikia tam tikrų paslaugų, viršijančių tai, ką gali pasiūlyti darbuotojas ir darbuotojo organizacija, darbuotojas turi įtraukti kitus, galinčius suteikti alternatyvias ar papildomas paslaugas. Pike ir Morgan (2014) integruotą priežiūrą apibrėžia, kaip „slaugos teikimo organizavimo principas, kuriuo siekiama pagerinti pacientų priežiūrą geriau koordinuojant teikiamas paslaugas“. Šie autoriai skiria integruotą priežiūrą nuo susijusios integracijos termino, kurį jie apibrėžia, kaip „kombinuotą metodų, procesų ir modelių rinkinį, kuriuo siekiama pagerinti priežiūros koordinavimą“. Trumpai tariant, integruota priežiūra yra tikslas, o integracija yra priemonė. Zonneveld, Nies, Wijk ir Minkman (2021) teigimu, integruotos priežiūros siekimas yra sudėtingas darbas. Jos įgyvendinimas susideda iš daugelio veiklos sričių, apimančių kelias sritis, tokias kaip darbo jėga, finansiniai modeliai, informacinės ryšių technologijos ir valdymas, ir, žinoma, paslaugų vartotojų ir paslaugų gyventojų interesai. Veikla turi būti koordinuojama su asmenimis, organizacijomis ir valdymo organais, įskaitant paslaugų vartotojus ir jų šeimas, specialistus, priežiūros paslaugų teikėjus, draudikus ir nacionalines ar vietos valdžios institucijas. Be didelio suinteresuotųjų šalių skaičiaus, kiekvienas kontekstas, kuriame įgyvendinama integruota priežiūra, yra skirtingas. Atokioje kaimo vietovėje projektavimui keliami kiti reikalavimai ir reikšmės nei miesto zonai. Kontekstai taip pat skiriasi atsižvelgiant į gyventojų ir darbo jėgos ypatybes, kultūrą, darbo metodus ir sveikatos bei socialinės globos sistemą. Praktiškai integruotos priežiūros programos ir tinklai turi būti pritaikyti vietos poreikiams ir aplinkybėms. Pavyzdžiui, Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 15 daugelis integruotų priežiūros programų apima atvejo valdymo formą, kaip koordinavimo mechanizmą, kartu su pritaikyta parama žmonėms, kuriems reikia sudėtingų paslaugų. Tačiau tiksli organizacija ir darbo metodas dažnai skiriasi. Integralios pagalbos teikimas yra laikomas vienu iš būdų, galinčių padėti didinti psichinės sveikatos raštingumą. Šiuo požiūriu integrali pagalba yra suvokiama, kaip psichinės sveikatos, elgesio, bendros sveikatos ir pirminės sveikatos priežiūros paslaugų integravimas arba integruota priežiūra. Integrali pagalba užsienio mokslininkų darbuose apibūdinama, kaip elgesio ir psichinės sveikatos paslaugų koordinavimas (Crowe, Mullen ir Littlewood, 2018). Tai integruota priežiūra, kuria siekiama patenkinti bendruosius sveikatos priežiūros poreikius per daugialypes ir persipynusias paslaugas vienoje vietoje. Integralios pagalbos poreikis kasmet vis didėja, o šių paslaugų poreikį nulemia tai, kad integruota priežiūra didina pacientų pasitenkinimą, priežiūros kokybę ir priežiūros ekonomiškumą (Norfleet, Ratzliff, Chan, Raney ir Unutzer, 2016). Jungtinėse Amerikos Valstijose integruota priežiūra pirmiausia buvo sutelkta į klinikinių sveikatos priežiūros paslaugų integravimą ir finansavimą (Valentijn, Schepman, Opheij ir Bruijnzeels, 2013). Tačiau Europoje integruotos priežiūros reformos buvo platesnės ir apėmė valdymo ir teikimo struktūrų, susijusių su sveikatos ir socialinių paslaugų sistemomis, pertvarkymą (Back ir Calltorp, 2015). Klinikinė integracija paprastai apibūdinama, kaip paslaugų koordinavimas ir priežiūros integravimas į vieną procesą visoje laike, vietoje ir disciplinoje. Klinikinė integracija dažniausiai apima paslaugų teikėjų pasiskirstymą, tarpprofesinių komandų sukūrimą, dalijimąsi elektroninėmis medicinos dokumentais ir suderinto paciento priežiūros plano naudojimą (Heath, WiseRomero ir Reynolds, 2013). Jungtinėse Valstijose integruota priežiūra buvo įgyvendinta siekiant išspręsti fragmentišką sveikatos priežiūros pobūdį vykdant reformas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama paslaugų paskirstymui, tarpprofesiniam prevenciniam bendradarbiavimui ir išlaidų ribojimui. Tarptautiniu mastu integruota priežiūra yra labiau susijusi su sveikatos priežiūros sistemomis bei socialinės rūpybos sistemomis, siekiant pabrėžti visišką socialinės priežiūros įtraukimą, kaip pacientui teikiamų sveikatos paslaugų elementą (Fraseret al., 2018). Pavyzdžiui, daugelis Europos šalių sukūrė integruotus globos modelius, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas visapusiškai vietos valdymo reformai, įskaitant tai, kaip sprendimai dėl mokėjimo ir vietos finansavimo yra sukonfigūruoti, kad patenkintų gyventojų poreikius (Back ir Calltorp, 2015; Valentijnet al., 2013). Integruotą priežiūrą sudaro įvairūs komponentai, kuriems įtakos turi klinikos ar praktikos, organizaciniai ir su politika susiję apribojimai. Į integraciją paprastai įeina šie komponentai ar elementai: • praktikos ar klinikos lygiu - sistemingas visuotinis patikrinimas ir išsamus standartizuotas vertinimas; gydymo protokolai, siekiant patenkinti individualius pacientų priežiūros planus, Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 16 įskaitant priežiūros valdymą, trumpą psichoterapiją ir nukreipimą į bendruomenės paslaugas; bendros priežiūros planavimas; bendri klinikiniai įrašai; dažnas gydymo komandos bendravimas; nuolatinis paciento stebėjimas; • organizacinis lygis - paslaugų paskirstymas, tarpprofesinis mokymas ir švietimas, integruotos informacinės sistemos ir komunikacija, daugiadisciplininės gydymo grupės, kokybės užtikrinimo kultūra, bendros organizacijos misija ir kultūra, strateginiai bendruomenės aljansai ar priežiūros tinklai, tarpžinybinis bendradarbiavimas, vartotojų ir bendruomenės dalyvavimas; • politikos lygis - kompensavimo mechanizmai (pvz., Išankstinio apmokėjimo lėšos), skirti skatinti vertės ir išlaidų apribojimą, išteklių dalijimąsi ir mobilizavimą, bendras technologijas ir informacines sistemas, kad būtų galima nuolat vertinti rezultatus (Frasar, 2018). Galimybė pagerinti gyventojų sveikatą ir sutaupyti išlaidų skatina reformas, kurios daro įtaką sveikatos priežiūros darbuotojams. Socialiniai darbuotojai jau yra pagrindinė sveikatos priežiūros darbuotojų dalis. Jie vis dažniau samdomi integruotose sveikatos priežiūros įstaigose dėl savo įgūdžių spręsti elgesio sveikatos problemas ir fizinės sveikatos problemas, turinčias didelę priklausomybę nuo elgesio (Andrews, Darnell, McBride ir Gehlert, 2013; Stanhope, Videka, Thorning ir McKay, 2015). Jungtinėse Valstijose darbo departamentas numato, kad iki 2026 m. reikės 35 400 papildomų sveikatos priežiūros socialinių darbuotojų (20 proc. daugiau nei 2016 m.) ir 23 900 elgesio sveikatos socialinių darbuotojų (19 proc. daugiau nei 2016 m.) (Frasaret al., 2018). Socialiniai darbuotojai atlieka daugybę vaidmenų įvairiose sveikatos srityse (Muskat, Craig ir Mathai, 2017; Stanhopeet al., 2015). Kaip tai darė beveik šimtmetį, socialiniai darbuotojai dažnai padeda pacientams rasti bendruomenės paslaugas. Tokios paslaugos gali būti labai svarbios sprendžiant socialinius sveikatos veiksnius, kurie gali turėti įtakos gydymo įsisavinimui ir laikymuisi. Iš tiesų, tyrimai rodo, kad psichosocialinių poreikių tenkinimas, t.y. socialinių sveikatos veiksnių nustatymas ir įsikišimas į juos, greičiausiai pagerins gydymo atitiktį ir fizinę bei elgesio gerovę. Kai kuriose aplinkose socialiniai darbuotojai atlieka lėtinės sveikatos būklės ir sudėtingų poreikių turinčių pacientų priežiūrą (Coquillette, Cox, Cheek ir Webster, 2015). Kitose aplinkose socialiniai darbuotojai atlieka klinikinių grupių, kurios valdo elgesio sveikatos būklę, uždavinius. Tyrimai rodo, kad 30–80 proc. pirminės sveikatos priežiūros vizitų bent iš dalies lemia elgesio sveikatos problemos. Kaip integruotų sveikatos priežiūros komandų nariai, socialiniai darbuotojai padeda diagnozuoti ir gydyti tokias problemas kaip depresija, nerimas ir šizofrenija (Stanhopeet al., 2015). Socialinių darbuotojų vaidmens plėtrai sveikatos priežiūros įstaigose įtakai iš dalies daro profesijos vertybių suderinimas. Pagrindiniai sveikatos priežiūros įstatymų tikslai siejami su Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 17 prevencija ir išankstine intervencija, keliamus įsipareigojimus dėl vienodo paslaugų panaudojimo, sveikatos skirtumų mažinimo ir „paciento“ gydymu, taikant į asmenį orientuotą priežiūrą (Stanhopeet al., 2015). Socialinio darbo ugdymo metu socialiniai darbuotojai parengiami prisiimti tam tikrus vaidmenis, atkreipdamas dėmesį į tai, kaip socialiniai ir aplinkos kontekstai daro įtaką gerovei - tai perspektyva, kai visas biopsichosocialinių veiksnių rinkinys laikomas priežastiniu ryšiu su sveikata. Socialinių darbuotojų pasirengimas vaidmenims sveikatos priežiūros srityje apima klasės ir lauko mokymą - apibrėžiančią profesijos pedagogiką - metų metus trunkančiose praktikose sveikatos ir elgesio sveikatos kontekstuose (McCabe ir Sullivan, 2015). Norint integruoti kelių paslaugų teikėjų priežiūrą į darnią ir supaprastintą į klientą orientuotą paslaugą, reikia įgyvendinti daugybę veiklų ir susitarimų, pavyzdžiui, supaprastinti informacijos srautus ir tinkamai perduoti klientams. Esant daugybei galimų veiklų, dažnai nėra aišku, kokia yra pagrindinė veikla ir nuo ko pradėti ar tęsti. Taip pat reikalingos žinios, kaip toliau plėtoti integruotas priežiūros paslaugas (Minkman ir Vat, 2012). Apibendrinant galima teigti, kad socialinių paslaugų teikimo sistema nuolat tobulinama ir pastaraisiais metais naują reikšmę įgauna integralios socialinės pagalbos teikimas. Integrali socialinė pagalba yra pagrįsta tarpdisciplininiu bendradarbiavimu ir skirtingų asmens poreikių patenkinimą vienoje vietoje. Glaudus specialistų bendradarbiavimas, dalinimasis informacija yra pagrindiniai veiksniai, galintys lemti proto negalią turinčių asmenų savarankiškumo didėjimą, gebėjimą integruotis į socialinį gyvenimą bei darbo rinką. Integralios socialinės pagalbos poreikis kasmet vis didėja, o šių paslaugų poreikį nulemia tai, kad integrali socialinė pagalba didina proto negalią turinčių asmenų pasitenkinimą socialinės pagalbos sistema bei gaunamų paslaugų kokybe. 1.3. SOCIALINIO DARBUOTOJO VEIKLOS DIRBANT SU PROTO NEGALIĄ TURINČIAIS ASMENIMIS IR TEIKIANT INTEGRALIAS PASLAUGAS Asmenims, turintiems proto negalią reikalinga kompleksinė socialinė parama, kuria siekiama sudaryti būtiniausias sąlygas sėkmingai integracijai į visuomenę. Atkreipiamas dėmesys, kad proto negalią turintys asmenys yra pasmerkti socialinei atskirčiai, jie apsiriboja ar yra apribojami minimaliu išsilavinimu, iškritimu iš darbo rinkos ir atsiduria uždarytame rate. Šie asmenys kenčia nuo socialinės atskirties padarinių, todėl trūksta tiesiog kasdienio gyvenimo, bendravimo ir kitų įgūdžių. Proto negalią turintis asmuo tiesiog iškrenta iš visuomenės: laikinai tampa nedarbingas arba netenka darbo, susiaurėja ir gali visiškai nunykti socialiniai ryšiai, mažiau dalyvaujama socialiniame gyvenime, atsiranda savęs nuvertinimo ir menkinimo jausmas (Raudeliūnaitė ir Buškevičiūtė, 2014). Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 18 Socialiniai darbuotojai užima unikalią padėtį pagalbos procese žmonėms, turintiems proto negalią, jiems padedant visapusiškai dalyvauti bendruomenės gyvenime. Dirbdami įvairiose sistemose ir individualiu, bendruomenės ir politikos lygmeniu, socialiniai darbuotojai gali suprasti problemas, su kuriomis susiduria neįgalieji kasdieniame gyvenime. Be to, socialiniai darbuotojai taip pat gali prisiimti vaidmenis. Pavyzdžiui, specialistai vadinami profesiniais konsultantais, profesinės karjeros specialistais, darbo treneriais, tarpininkais, profesinės reabilitacijos specialistais ir pan. Jų darbo spektras apima nuo ankstyvojo konsultavimo, profesinio orientavimo iki tam tikrų veiklų profesinio rengimo, įdarbinimo ir profesinės adaptacijos srityse (Munford ir Bennie, 2015). Socialinio darbo sėkmė priklauso ne tik nuo asmens, kuriam teikiama pagalba, galimybių, bet ir nuo specialisto sąmoningumo. Įgyvendinant intervenciją svarbus reikalingų įgūdžių ugdymas ir pagalbos priemonės, orientuotos į palankios aplinkos kūrimą klientui ir žmogaus funkcionavimui. Įgūdžiai yra praktinės veiklos elementas, atspindintis gebėjimą realizuoti teorines žinias veiksmais. Įgūdžiai atspindi socialinio darbuotojo gebėjimą įtraukti klientą į pagalbos procesą, kurio metu turi būti atsižvelgiama į proto negalią turinčių asmenų gebėjimus (Kavaliauskienė ir Rimkuvienė, 2017). Socialinės pagalbos asmenims, turintiems proto negalią, yra sudėtingas dėl skirtingo sunkumo proto negalios ir kiekvienam iš lygių reikalingos socialinės pagalbos pobūdžio. Dažniausiai proto negalią asmenys susiduria su socializacijos problemomis (Mačiulis, Buginytė ir Mickienė, 2015). Socializacijos problemas įžvelgia ir kiti autoriai, kurie nurodo, kad neįgaliajam sutrinka socialiniai ryšiai ir santykiai, todėl nukenčia asmens asmenybė, gali sutrikti ir atskiros funkcijos, kaip motorika, kalba ar kt. (Kazou, 2017). Bartkutė ir Čižikienė (2013) taip pat nurodo, kad pagrindinė asmenų, turinčių proto negalią problema – jų integracija visuomenėje, ypač darbo rinkoje. Asmenims su negalia kyla sunkumų: jie privalo išmokti gyventi su negalia, bandyti įrodyti savo darbine kvalifikaciją aktyvioje darbo rinkoje. Asmenims su negalia reikia daugiau visuomenės paramos, siekiant užtikrinti jų integraciją į visuomenę. Socialinis darbas apima daugybę įgūdžių, kurias Trevithick (2012) skirsto į: • bendravimo, stebėjimo, klausymo ir vertinimo įgūdžiai; • interviu įgūdžiai; • pagalbos, nurodymų ir nurodymų teikimas; • įgalinimo, derybų ir partnerystės įgūdžiai; • profesinė kompetencija ir atsakomybė. Įgūdžių raiška praktikoje priklauso nuo socialinio darbuotojo kompetencijos, kliento poreikių ir konkrečios įstaigos teikiamų socialinių paslaugų pobūdžio. Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 19 Kvieskienėet al. (2015) pažymi, kad specialiųjų poreikių asmenų socializacijos bei integracijos procesuose, kartu su asmenimis, turinčiais negalią, aktyviai dalyvauja daug socialinių partnerių, bendradarbiaujančių įvairiomis socialinės partnerystės formomis: • Kai į socialinį dialogą tam tikrais atvejais įsijungia valstybės ar savivaldybių institucijos, sudarančios trišales ir dvišales tarybas, komisijas, komitetus; • Kai naudojantis informavimo bei konsultavimo procedūromis pasikeičiama informacija bei nuomonėmis, vyksta geranoriškas dialogas; • Kai vykdomos derybos dėl pagalbos ar darbo sąlygų, reguliuojami tarpusavio santykiai, pasiekiama socialinė taika. Taigi, socialinės partnerystės pagrindinis tikslas – sukurti bendradarbiavimo socialinius ryšius, ieškoti ir plėsti socialinę veiklą diskusijomis ir identiškumo paieškomis. Socialiniai darbuotojai gali atlikti pagrindinį vaidmenį propaguojant integruotas paslaugas. Tokios paslaugos apima bendradarbiavimo praktiką ir skatina bendradarbiavimą bei dalijimąsi žiniomis ir ištekliais. Taikant integruotus metodus, tarnybos yra pasirengusios skirtingai bendrauti su savo bendruomenėmis ir bendradarbiauti su kitomis tarnybomis, siekiant užtikrinti, kad paslaugų teikimas būtų jautrus ir lankstus. Šios paslaugos yra įsipareigojusios ieškoti naujoviškų sprendimų sunkiai išsprendžiamoms problemoms dirbti kartu ir įveikti kliūtis, trukdančias mokymosi negalią turintiems žmonėms gauti išteklių ir galimybių dalyvauti. Tokios paslaugos glaudžiai bendradarbiauja su negalia turinčiais asmenimis, kad gautų nuolatinį grįžtamąjį ryšį apie jų veiklą irjų galimą vaidmenį veiksmingiau palengvinant prieigą prie išteklių (Munford, 2012). Jurgelėnas, Juozulynas, Venalis ir Stukas (2012) pažymi, kad žmonių psichikos sveikata, jos išsaugojimas, o susirgus paveikimo galimybės priklauso nuo daugybės veiksnių – šeimos, aplinkos, ekonominės, kultūrinės, socialinės situacijos. Šių veiksnių visumą galėtume įvardinti kaip psichikos sveikatos socialiniu saitu. Beneševičiūtės (2013) teigimu, analizuojant pagalbos teikimą asmenims, turintiems negalią, svarbus tampa socialinis dalyvavimas, kurio svarba siejama su kooperacija, savanorystė ir kaimyninių ryšių palaikymu, socialinių vilčių kritika. Sukuriama dinamiška aplinka daro poveikį atviresnio individo sukūrimą, kuris geba keistis savo ideologiniais, religiniais, kultūriniais įsitikinimais, todėl asmenys renkasi ir kuria toje dinamiškoje aplinkoje, transformuoja savo vertybes ir požiūrį į save. Socialinio darbuotojo viena iš veiklos aspektų turėtų būti asmenų, turinčių sutrikusį intelektą, socialinio dalyvavimo skatinimą, kuris tampa alternatyva socialinei jų integracijai. Šiuo atveju socialinis darbuotojas prisiima įgalintojo vaidmenį. Apibendrinant socialinio darbuotojo veiklų, dirbant su proto negalią turinčiais asmenimis, teorinę analizę galima pastebėti, kad vienas iš pagrindinių socialinio darbuotojo veiklos tikslų – proto negalią turinčio asmens socialinė integracija, kurią pasiekti galima teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas, sukuriant grįžtamąjį ryšį su klientu bei nuolat bendradarbiaujant su Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 20 kolegomis, priimant profesionalius ir didžiausią klientui naudą teikiančius sprendimus. Siekiant užtikrinti veiksmingą problemų sprendimo yra svarbu tinkamai planuoti ir koordinuoti socialinį darbą, teikiant kompleksinio pobūdžio socialines paslaugas, ugdant asmenų pasitikėjimą savimi, atstatant bendravimo įgūdžius, didinant motyvaciją. Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 21 2. TYRIMO METODOLOGIJA 2.1. TYRIMO PROCESAS Siekiant išlaikyti darbo vientisumą bei išvengti fragmentiškumo, empirinis tyrimas buvo atliekamas remiantis iš anksto parengtu tyrimo planu, kurį sudaro nuoseklūs etapai: 1. Baigiamojo darbo tyrimo parametrų suformulavimas (2022-01-08/ 2022-01-25); 2. Mokslo šaltinių atranka ir analizė (2022-02-01/ 2022-03-01); 3. Mokslo šaltinių analizės apibendrinimas ir teorinės dalies parengimas (2022-03-01/ 2022-03-29); 4. Tyrimo instrumento sudarymas bei pagrindimas (2022-04-04/ 2022-04-11); 5. Tyrimo duomenų rinkimas (2022-04-12/ 2022-04-21); 6. Tyrimo duomenų analizė (2022-04-19/ 2022-04-25); 7. Baigiamojo darbo tyrimo parametrų tikslinimas (2022-04-01/ 2022-04-29); 8. Tyrimo rezultatų interpretavimas (2022-04-21/ 2022-04-26); 9. Empirinės baigiamojo darbo dalies parengimas (2022-04-25/ 2022-05-10); 10. Išvadų ir rekomendacijų parengimas (2022-05-12/2022-05-18); 11. Pirminės baigiamojo darbo ataskaitos parengimas (2022-04-09/2022-04-22); 12. Galutinės baigiamojo darbo ataskaitos parengimas (2022-04-30/2022-05-28). Tyrimo duomenys buvo renkaminuo2022-04-11iki 2022-04-21apklausos anketą patalpinant svetainėje www.apklausa.lt, o nuorodą į apklausą pasidalinant socialiniame tinkle Facebook sukurtoje grupėje „Socialinis darbas“. Nuotolinis apklausos atlikimo būdas tikintis sulaukti didesnio socialinių darbuotojų, teikiančių integralią pagalbą proto negalią turintiems asmenims aktyvumo. Be to, nuotolinis apklausos atlikimo būdas leido tyrime sutikusiems dalyvauti socialiniams darbuotojams pasirinkti jiems patogiausią paros laiką, kada gali atsakyti į pateikiamus klausimus. Socialiniai darbuotojai, nusprendę dalyvauti tyrime, prieš atsakant į klausimus pirmiausia susipažįsta su pagrindine informacija. Apklausos anketos pradžioje pateikiamoje anotacijoje socialiniams darbuotojams buvo paaiškinta, koks tai tyrimas, kodėl jis atliekamas, kaip pildyti klausimyną, jog kiekvienam yra užtikrintas anonimiškumas, kad socialinis darbuotojas nuoširdžiai ir sąžiningai galėtų atsakyti į klausimus. Per numatytą apklausos atlikimo laikotarpį tyrime sutiko dalyvauti 67 socialiniai darbuotojai, todėl duomenų analizei panaudotos šios anketos. Dėl apklausos atlikimo nuotolinių būdų, apklausos anketų grįžtamumas – 100 procentų. Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 22 2.2.TYRIMO ETIKA Žydžiūnaitė (2011) nurodo, kad bet kurio atliekamo tyrimo metu, turi būti užtikrintas laisvanoriškas tiriamųjų dalyvavimas tyrime, todėl prieš atveriant nuorodą į klausimyną, socialiniai darbuotojai žinojo apie tyrimą ir turėjo laisvą galimybę apsispręsti (jiems nebuvo daromas tiesioginis ar netiesioginis spaudimas) dėl dalyvavimo anketinėje apklausoje internetu. Jiems panorėjus, bet kada, patys galėjo nutraukti dalyvavimą. Taip pat buvo laikomasi teisės gauti tikslią informaciją principas, kuris įgyvendintas prieš bei klausimyno pildymo metu. Socialiniai darbuotojai prieš tyrimą buvo supažindinti su tyrimo tema, turiniu, tikslu, kaip bus pateikti ir susisteminti duomenys. Tyrimas buvo atliekamas remiantis anonimiškumo principu. Socialiniams darbuotojams išplatintuose klausimynuose nebuvo prašoma nurodyti jų vardo, pavardės, ar kitos asmeninės informacijos, kuri padėtų atpažinti socialinį darbuotoją. Po tyrimo, rezultatai buvo iškart surinkti ir suvesti į tyrimo autorės kompiuterines bylas, kurios yra prieinamos tik jai, o gauti tyrimo duomenys skelbiami tik apibendrinti, kad iš pateikto aprašo nebūtų galima susieti socialinių darbuotojų pateiktos informacijos su jų asmenybe. Lygiavertiškumo principas buvo pasiektas išlaikant lygiavertį santykį, tarp socialinių darbuotojų ir tyrimo vykdytojo. Socialiniams darbuotojams buvo suteiktos vienodos tyrimo atlikimo sąlygos. , 2.3.TYRIMO IMTIS Teorinė tyrimo populiacija – socialiniai darbuotojai. Tikroji tyrimo populiacija – socialiniai darbuotojai, dirbantys su proto negalią turinčiais asmenimis ir teikiantys integralią socialinę pagalbą. Imties dydis. Tyrimo imtis sudaryta remiantis atsitiktinės patogiosios atrankos principu, kai tyrimo imtis sudaroma iš tyrėjui lengviausiai prieinamų vienetų. Tyrimą nusprendus atlikti nuotoliniu būdu, nebuvo apribota socialiniams darbuotojams galimybė dalyvauti tyrime, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietovės ar įstaigos, kurioje dirba, tačiau buvo numatyti tam tikri atrankos kriterijai, kuriais remiantis socialiniai darbuotojai buvo įtraukiami į tyrimą. Socialinių darbuotojų atrankos kriterijai. Socialiniai darbuotojai buvo įtraukti remiantis šiais kriterijais: • Užimamos socialinio darbuotojo pareigos; • Darbas su asmenimis, turinčiais proto negalią; Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 23 • Gebėjimas atsakyti į klausimus lietuvių kalba. Tyrime dalyvavo 67 socialiniai darbuotojai. 2.4.TYRIMO METODAI Duomenų rinkimo metodas. Temai atskleisti buvo atliktas kiekybinis tyrimas taikant anoniminę anketinę apklausa internetu, naudojant uždaro tipo klausimyną. Duomenų analizės metodas. Tyrimų rezultatų analizė buvo atlikta naudojant Microsoft Excel programos paketą. Buvo skaičiuojamas absoliutus ir procentinis socialinių darbuotojų pasiskirstymas atsakant į klausimus. Taip pat taikomi statistinio reikšmingumo tarp kintamųjų nustatymo metodai, vertinant socialinių darbuotojų atsakymų į klausimus priklausomybę nuo jų socialinių-demografinių charakteristikų. Taikant Microsoft Excel programą pritaikytas vaizdavimo metodas - anketinės apklausos rezultatai buvo susisteminti ir pateikti histogramose. Duomenys buvo pateikiami absoliučiais skaičiais ir procentine išraiška, vidurkiais ir standartiniu nuokrypiu, atliktas jų apibendrinimas ir palyginimas su kitų mokslininkų duomenimis bei pateiktos išvados. 2.5.TYRIMO INSTRUMENTAS Siekiant atskleisti integralios socialinės pagalbos teikimo proto negalią turintiems asmenims organizavimą buvo sudarytas ir naudojamas klausimynas, kurį sudarė 13 uždaro tipo klausimų (1 priedas). Klausimynas sudarytas baigiamojo darbo autorės, remiantis teorinėje baigiamojo darbo dalyje pateikiama mokslinių šaltinių analize. Klausimynas pagal tematiką yra suskirstytas į tam tikras klausimų grupes, kurios išsamiau pristatomos 1 lentelėje. 1lentelė. Klausimyno struktūra KLAUSIMŲ GRUPĖS TEMA TEMOS KRITERIJAI KLAUSIMAI AUTORIUS (-IAI) (1) Socialinių darbuotojų charakteristikos Lytis, amžius, išsilavinimas, darbo patirtis. 1, 2, 3, 4 klausimai Darbo autorė (2) Proto negalią turinčių asmenų elgsenos ypatumai Proto negalią turinčio asmens elgsenos ypatumai, iššūkiai, su kuriais susiduria proto negalią turintis asmuo, proto negalia turinčio asmens poreikiai. 5, 6, 7 klausimai Lakhan ir Kishore, 2018; Raudeliūnaitė ir Buškevičiūtė, 2014; Kapur, 2018; Elshani, Dervishi, Ibrahimi, Nika ir Kuqi, 2020; Picardi et al., 2018; Wolfeet al., 2018 Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 24 (3) Proto negalią turintiems asmenims teikiamos integralios paslaugos Paslaugų pakankamumas, integralios socialinės pagalbos teikimo problemos/ trūkumai, papildomų paslaugų poreikis. 8, 9, 10 klausimai Montero et al., 2016; Minkman, 2017; Zonneveld, Nies, Wijk ir Minkman. 2021; Frasar, 2018; Stanhopeet al., 2015; McCabe ir Sullivan, 2015 (4) Socialinio darbuotojo veiklos funkcijas teikiant integralią socialinę pagalbą proto negalią turinčiam asmeniui. Socialinio darbuotojo atliekamos veiklos teikiant integralią socialinę pagalbą, socialinio darbuotojo veiklos sritys teikiant integralią socialinę pagalbą, socialinio darbuotojo kompetencijos. 11, 12, 13 klausimai Raudeliūnaitė ir Buškevičiūtė, 2014; Munford ir Bennie, 2015; Kavaliauskienė ir Rimkuvienė, 2017; Trevithick, 2012; Kvieskienė et al., 2015 Anketoje naudojama Likert‘o 5 balų skalė, kur:1 – visiškai nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 4 – sutinku, 5 – visiškai sutinku. Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 25 3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 3.1.SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ SOCIALINĖS-DEMOGRAFINĖS CHARAKTERISTIKOS Atskleidžiant integralios socialinės pagalbos teikimo proto negalią turintiems asmenims organizavimą pirmiausia svarbu vertinti socialinių darbuotojų socialines - demografines charakteristikas, kurios bus panaudojamos lyginant jų pateikiamus atsakymus į anketos klausimus. Pirmiausia socialinių darbuotojų buvo prašoma nurodyti jų lytį. Vertinant gautus tyrimo rezultatus nustatyta, kad dešimtadalis tyrime dalyvavusių socialinių darbuotojų (11,9 proc.) buvo vyrai, o likusioji dalis socialinių darbuotojų (88,1 proc.) – moterys (2 pav.). 2 pav. Socialinių darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį, proc. Tyrimo metu taip pat buvo siekiama nustatyti socialinių darbuotojų amžių. Pagal 3 paveiksle pateikiamus tyrimo rezultatus galima matyti, kad trečdalis socialinių darbuotojų (35,8 proc.) yra 50-59 m., ketvirtadalis socialinių darbuotojų (25,4 proc.) yra 40-49 m. (3 pav.). 3 pav. Socialinių darbuotojų pasiskirstymas pagal amžių, proc. 11,9 88,1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Vyras Moteris P ro c. 12 19,4 25,4 35,8 7,5 0 5 10 15 20 25 30 35 40 18-29 m. 30-39 m. 40-49 m. 50-59 m. 60 m. ir daugiau P ro c. Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 26 Pagal 3 paveiksle pateikiamus duomenis taip pat galima pastebėti, jog penktadalis socialinių darbuotojų(19,4 proc.) nurodė, jog jie priklauso 30-39 m. amžiaus grupei, dešimtadalis socialinių darbuotojų (12,0 proc.) – 18-29 m. grupei ir mažiausia dalis socialinių darbuotojų (7,5 proc.) – 60 m. ir vyresni. Analizuojant socialinių darbuotojų socialines - demografines charakteristikas taip pat atsižvelgiama į socialinių darbuotojų pasiskirstymą pagal išsilavinimą (4 pav.). 4 pav. Socialinių darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą, proc. Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad tyrime sutikę dalyvauti socialiniai darbuotojai pagal įgytą išsilavinimą pasiskirto tolygiai, t.y. pusė socialinių darbuotojų (52,2 proc.) nurodo įgiję aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, o likusioji pusė socialinių darbuotojų (47,8 proc.) – aukštąjį universitetinį. Paskutinysis socialinių - demografinių charakteristikų vertinimui skirtas klausimas yra susijęs su socialinių darbuotojų turima darbo patirtimi. 5 paveiksle pristatomi tyrimo metu gauti duomenys atskleidžia, kad daugiau nei du penktadaliai socialinių darbuotojų (44,8 proc.) turima darbo patirtis – 11 metų ir daugiau (5 pav.). 5 pav. Socialinių darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo patirtį, proc. 52,2 47,8 45 46 47 48 49 50 51 52 53 Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis P ro c. 9 9 19,4 17,9 44,8 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Mažiau nei 1 metai 1-3 metai 4-6 metai 7-10 metų 11 m. ir daugiau P ro c. Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 27 Paveiksle (5 pav.) pateikiami duomenys apie socialinių darbuotojų pasiskirstymą pagal turimą darbo patirtį atskleidžia, kad penktadalis socialinių darbuotojų (19,4 proc.) turi 4-6 metų darbo patirtį, beveik penktadalis socialinių darbuotojų (17,9 proc.) – 7 - 10, dešimtadalis socialinių darbuotojų (9,0 proc.) – 1-3 metus, o dešimtadalis (9,0 proc.) nurodo turintys mažesnę nei 1 metų darbo patirtį. Apibendrinant socialinių darbuotojų socialines demografines charakteristikas, galima suformuoti tyrime sutikusio dalyvauti socialinio darbuotojo socialinį - demografinį „paveikslą“: vyresnė nei 50 m. moteris, turinti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą bei turinti 11 metų ir daugiau darbo patirties šioje srityje. 3.2.PROTO NEGALIĄ TURINČIŲ ASMENŲ ELGSENOS YPATUMAI Šioje baigiamojo darbo dalyje pagrindinis dėmesys skiriamas socialinių darbuotojų išskiriamiems, proto negalią turinčių asmenų, elgsenos ypatumams, identifikuojant iššūkius, su kuriais susiduria proto negalią turintis asmuo bei jo poreikius. Tyrimo pradžioje siekta išsiaiškinti kokiais elgsenos ypatumais pasižymi asmenys, turintys proto negalią. Šiuo atveju socialiniai darbuotojai turėjo pasirinkti jiems priimtiniausią atsakymo variantą Likert‘o 5 balų skalėje, todėl pristatant tyrimo metu gautus rezultatus yra apskaičiuojamas vidurkis ir standartinis nuokrypis, atskleidžiantis socialinių darbuotojų pritarimo laipsnį pateiktam teiginiui. Kuo didesnė vidurkio reikšmė, tuo socialiniai darbuotojai labiau linkę pritarti pateiktam teiginiui (6 pav.). 6 pav. Socialinių darbuotojų išskiriami proto negalią turinčių asmenų elgsenos ypatumai, vidurkis* 2,4 2,85 2,93 3 3,06 3,28 3,28 3,31 3,36 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 Polinkis į savižudybę Smurtas prieš save/ savęs žalojimas Agresija prieš aplinkinius Smurtas prieš aplinkinius Vengiantis/ baikštus Trikdantis elgesys Neadaptyvus elgesys Jautrumas Impulsyvumas Vidurkis Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 28 *Likert‘o skalės reikšmės: 1 – visiškai nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 4 – sutinku, 5 – visiškai sutinku Gauti tyrimo rezultatai (6 pav.) atskleidė, kad socialiniai darbuotojai buvo labiau linkę dvejoti ar pritarti, ar nepritarti pateiktiems elgesio ypatumams, kadangi aukščiausia vidurkio reikšmė siekė 3,36. Išsamiau analizuojant socialinių darbuotojų pritarimą galima pastebėti, kad labiausiai socialiniai darbuotojai pritaria, jog proto negalią turintys asmenys pasižymi impulsyvumu, jautrumu, neadaptyviu elgesiu, trikdančiu elgesiu ir vengiančiu/ baukščiu elgesiu. Tyrimo metu gauti rezultatai leidžia pagrįsti Raudeliūnaitės ir Buškevičiūtės (2014) įžvalgas, kad asmenys, turintys proto negalią, yra nerimastingi, jautresni, impulsyvūs, dažnai jų reakcijos yra nenuspėjamos. Tiesa, šiame tyrime labiausiai socialiniai darbuotojai buvo linkę nesutikti, kad proto negalią turintys asmenys turi polinkį į savižudybę. Tai paneigia Lakhan ir Kishore (2018) pateiktą nuomonę, kad net 10 proc. proto negalią turinčių asmenų turi polinkį į savižudybę. Nors socialiniai darbuotojai buvo linkę nepritarti, jog proto negalią turintys asmenys turi polinkį į savižudybę, tačiau kiek labiau dvejonių kilo dėl pritarimo asmenų pasireiškiančiam smurtiniam elgesiui prieš aplinkinius ar smurtiniam elgesiui prieš save. Agresyvus elgesys ne tik prieš save, bet ir prieš kitus, pasak Lakhan ir Kishore (2018), yra būdingas proto negalią turintiems asmenims. Elshaniet al. (2020) pažymi, kad proto negalios poveikis adaptyviam individų elgesiui gali turėti įtakos jų bendram gyvenimo būdui, ypač dažnai pasireiškia socialiniai sunkumai. Siekiant atskleisti, su kokiais sunkumais susiduria proto negalią turintys asmenys, socialinių darbuotojų buvo prašoma pritarti. Nepritarti mokslininkų išskiriamiems sunkumams (7 pav.). 7 pav. Socialinių darbuotojų išskiriami proto negalią turinčių asmenų sunkumai, vidurkis* 2,96 3,19 3,25 3,28 3,4 3,43 3,45 3,66 3,72 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 Nepasitenkinimas įvairias gyvenimo aspektais Nesugebėjimas integruotis aplinkoje Bendravimo sunkumai Mažėjantis tarpasmeniniai santykiai su aplinkiniais Naujų įgūdžių įgijimo sunkumai Sunkumai sprendžiant įvairias problemas Savarankiškumo gebėjimų stoka įgyvendinant kasdienes veiklas Nemokėjimas priimti išmintingų sprendimų Loginio mąstymo stoka Vidurkis Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 29 *Likert‘o skalės reikšmės: 1 – visiškai nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 4 – sutinku, 5 – visiškai sutinku Pateikti 7 paveiksle tyrimo rezultatai atskleidžia, kad socialiniai darbuotojai labiausiai buvo linkę pritarti, jog proto negalią turintys asmenys dažniausiai susiduria su loginio mąstymo stoka, nemokėjimu priimti išmintingų sprendimų, savarankiškumo stoka įgyvendinant kasdienes veikla ir sunkumai sprendžiant įvairias problemas. Lyginant su mokslininkų atliktais tyrimais galima teigti, kad šio tyrimo metu gauti rezultatai leidžia pagrįsti mokslininkų įžvalgas, kadangi Elshaniet al. (2020) pabrėžė, jog proto negalią turintiems asmenims dažniausiai pasireiškia supratimo, samprotavimo, problemų sprendimo, planavimo ir abstraktaus mąstymo stoka., o Merviset al. (2015), Picardiet al. (2018) ir Wolfeet al. (2018) išskyrė sunkumus dėl kasdienių veiklų atlikimo. Elshaniet al. (2020) taip pat atkreipia dėmesį į bendravimo sunkumus, kurie taip pat šiame tyrime sulaukė didesnio socialinių darbuotojų pritarimo. Kapur (2018) pabrėžė ir tai, kad apie 87 proc. asmenų, turinčių proto negalią, lėčiau nei vidutiniškai mokosi naujų įgūdžių ir kompetencijų. Lyginant šias įžvalgas su socialinių darbuotojų įžvalgomis galima teigti, kad ir šiame tyrime dalyvavę socialiniai darbuotojai nurodė, jog vienas iš pagrindinių sunkumų – naujų įgūdžių įgijimas. Pagal bendras vidurkio reikšmes (7 pav.) galima pastebėti, kad socialiniai darbuotojai apskritai buvo linkę labiau pritarti nei nepritarti pateiktiems sunkumams, todėl galima teigti, kad priklausomai nuo proto negalią turinčio asmens priklauso, kokie sunkumai jam kyla gyvenime. Išsiaiškinus socialinių darbuotojų išskiriamus proto negalią turinčių asmenų elgsenos ypatumus, jiems kylančius sunkumus, taip pat tyrimo metu atkreipiamas dėmesys ir į proto negalią turinčių asmenų poreikius. Šis vertinimo aspektas yra svarbus šiame darbe, kadangi integralios socialinės pagalbos tikslas yra patenkinti tam tikros paslaugų gavėjų grupės poreikius. Atsižvelgiant į tai, socialiniams darbuotojams buvo pateikiami skirtingi poreikiai, pagal mokslininkų aptariamus teorinius aspektus, o tyrimo metu gauti rezultatai pateikiami 8 paveiksle. Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 30 8 pav. Socialinių darbuotojų išskiriami proto negalią turinčių asmenų poreikiai, vidurkis* *Likert‘o skalės reikšmės: 1 – visiškai nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 4 – sutinku, 5 – visiškai sutinku Pateikti tyrimo rezultatai 8 paveiksle atskleidžia, kad visi pateikti teiginiai sulaukė didesnio socialinių darbuotojų pritarimo arba dvejojimo, nei nepritarimo. Pagrindiniu poreikiu yra išskiriamas gebėjimas bendrauti, gebėjimas apsitarnauti ir gebėjimas būti savarankišku. Gebėjimas bendrauti gali būti pagrindžiamas, kaip vienas pagrindinių poreikių, kadangi Elshaniet al. (2020) bei Merviset al. (2015) nurodė, jog pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria proto negalią turintys asmenys yra susiję su bendravimu, o kartu tai daro poveikį ir jų gebėjimams kurti tarpasmeninius santykius. Savarankiškumo ir savęs apsitarnavimo poreikius taip pat galima grįsti sunkumais, kurie buvo aptariami 7 paveiksle. Poreikis atsiranda, kai asmuo susiduria su tam tikrais iššūkiais, o gebėjimas apsitarnauti ir savarankiškumas yra neatsiejami nuo kasdienių veiklų, su kurių atlikimo sunkumais ir susiduria proto negalią turintys asmenys. Apibendrinant galima teigti, kad socialinių darbuotojų išskirti proto negalią turinčių asmenų elgesio ypatumai, sunkumai ir poreikiai leido charakterizuoti proto negalią turinčių asmenų elgseną. Pagrindiniai elgsenos ypatumai, kuriuos įžvelgia šiame tyrime dalyvaujantys socialiniai darbuotojai – proto negalią turinčių asmenų impulsyvumas, jautrumas, vengiantis/ baukštus ar trikdantis elgesys. Pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria proto negalią turintys asmenys, yra loginio mąstymo stoka, nesugebėjimas priimti išmintingų sprendimų, sunkumai sprendžiant problemas, savarankiškumo kasdieniame gyvenime stoka, bendravimo iššūkiai ir to nulemtos problemos. Kylantys sunkumai sąlygoja atsirandančius proto negalią turinčių asmenų poreikius, kurių pagrindiniais galima laikyti – gebėjimą bendrauti, gebėjimą apsitarnauti ir gebėjimą būti savarankišku. Šio tyrimo metu gauti rezultatai leido pagrįsti mokslininkų pateikiamas įžvalgas apie proto negalią turinčių asmenų elgsenos ypatumus. 2,96 3 3,06 3,21 3,27 3,3 2,7 2,8 2,9 3 3,1 3,2 3,3 3,4 Gebėjimas kontroliuoti savo elgesį Gebėjimas mokytis Gebėjimas dirbti Gebėjimas būti savarankišku Gebėjimas apsitarnauti Gebėjimas bendrauti Vidurkis Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 31 3.3.PROTO NEGALIĄ TURINČIŲ ASMENŲ GAUNAMŲ INTEGRALIŲ PASLAUGŲ VERTINIMAS Šioje baigiamojo darbo dalyje yra aptariamos proto negalią turintiems asmenims teikiamos integralios paslaugos, vertinamas jų pakankamumas, identifikuojamos socialinių paslaugų teikimo problemos ir trūkumai bei vertinamas papildomas paslaugų poreikis. Pirmiausia socialinių darbuotojų buvo prašoma įvertinti integralios socialinės paslaugos metu teikiamų paslaugų pakankamumą. Šiuo atveju socialiniams darbuotojams pateikiamas sąrašas teikiamų paslaugų ir prašoma Likert‘o 5 balų skalėje įvertinti, ar šios paslaugos yra pakankamos. Kuo didesnė vidurkio reikšmė, tuo didesnis šios paslaugos pakankamumas. Socialinių darbuotojų vertinimas pristatomas 9 paveiksle. 9 pav. Integralios socialinės pagalbos metu teikiamų paslaugų pakankamumo vertinimas, vidurkis* Pagal 9 paveiksle pateikiamus tyrimo rezultatus galima pastebėti, kad didžioji dauguma nurodytų paslaugų yra vertinamos labiau nepakankamomis nei pakankamomis. Aukščiausia vidurkio reikšmė siekia tik 3,18, o tai rodo, jog socialiniai darbuotojai buvo labiau linkę pritarti nei nepritarti pateiktos paslaugos pakankamumui. Toks paslaugų vertinimas leidžia teigti, kad teikiamos paslaugos yra nepakankamos tenkinant proto negalią turinčių asmenų poreikius, o tai galima laikyti viena iš pagrindinių identifikuotų problemų. Išsamiau analizuojant pateiktus 2,75 2,85 2,9 2,93 2,94 2,97 2,99 3,13 3,13 3,15 3,18 2,5 2,6 2,7 2,8 2,9 3 3,1 3,2 3,3 Ūkio darbai Kitos paslaugos, reikalingos asmeniui pagal jo savarankiškumo lygį Informavimas Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas Pagalba sprendžiant asmens problemas Tarpininkavimas ir atstovavimas Konsultavimas Asmens higienos paslaugų organizavimas Maitinimo organizavimas Pagalba buityje ir namų ruošoje Sveikatos priežiūros organizavimas Vidurkis Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 32 socialinių darbuotojų vertinimus galima teigti, kad tam tikros paslaugos sulaukė aukštesnio pakankamumo vertinimo: sveikatos priežiūros organizavimas, pagalba buityje ir namų ruošoje, asmens higienos paslaugų organizavimas ir maitinimo organizavimas. Labiau nepakankamomis laikomos ar dvejojama buvo dėl šių paslaugų: konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, pagalba sprendžiant asmens problemas, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas, informavimas ir kitos paslaugos, kurios reikalingos asmeniui pagal jo savarankiškumo lygį. Tyrimo metu nustačius, jog socialiniai darbuotojai dauguma paslaugų laiko nepakankamomis, labai svarbu vertinti, kokias problemas ir trūkumus jie įžvelgia dėl šių paslaugų teikimo. Probleminių aspektų ir trūkumų identifikavimas leis nustatyti galimas žemo paslaugų pakankamumo vertinimo priežastis, kuriomis grindžiant baigiamajame darbe bus galima teikti pasiūlymus situacijos gerinimui. Taigi, socialinių darbuotojų išskiriamos integralios socialinės pagalbos metu teikiamų paslaugų problemos ir trūkumai pristatomi 10 paveiksle. 10 pav. Integralios socialinės pagalbos metu teikiamų paslaugų problemos ir trūkumai, vidurkis* *Likert‘o skalės reikšmės: 1 – visiškai nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 4 – sutinku, 5 – visiškai sutinku Gauti tyrimo rezultatai, kurie pateikiami 10 paveiksle, atskleidžia, kad socialiniai darbuotojai nepateikia aiškaus požiūrio į paslaugų teikime kylančias problemas ir trūkumus, tačiau kai kurių teiginių vertinimas sulaukė didesnio pritarimo nei nepritarimo, todėl šie teiginiai gali būti vertinami, kaip probleminės sritys, kurioms turi būti skiriamas atskiras dėmesys. Taigi, socialiniai darbuotojai labiau sutiko su šiomis problemomis/ trūkumais: trumpas paslaugų teikimo laikas, 2,88 3 3 3,09 3,18 3,27 3,33 2,6 2,7 2,8 2,9 3 3,1 3,2 3,3 3,4 Socialinių darbuotojų dėmesingumo ir supratimo stoka Socialinių darbuotojų kompetencijos stoka Socialinių darbuotojų nepakankamas profesinis pasirengimas Paslaugų prieinamumas Tarpinstitucinio bendradarbiavimo problemos Komandinio darbo trūkumas Trumpas paslaugų teikimo laikas Vidurkis Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 33 komandinio darbo trūkumas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo problemos. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir komandinio darbo svarbą teikiant integralią socialinę pagalbą pabrėžė ir Monteroet al. (2016), Minkman (2017), Minkman ir Vat (2012) ir Zonneveldet al. (2021). Šie mokslininkai, pateikdami įžvalgas apie integralią socialinę pagalbą, pažymėjo, kad šio pobūdžio pagalbos teikimas yra neatsiejamas nuo gebėjimo efektyviai dalintis informaciją ne tik tarpinstituciniu lygiu, tačiau ir klientu, o daugdisciplininės praktikos organizavimas gali sukelti iššūkių, labiausiai susijusių su skirtingų suinteresuotųjų šalių veiklos derinimu. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad nesant visapusiškam ir kryptingam integralios socialinės pagalbos organizavimui, nepavyksta užtikrinti, jog teikiamos paslaugos klientui leistų pasiekti norimų rezultatų. Tuo pačiu tai gali lemti ir šių paslaugų pakankamumo trūkumą. Tolimesnio tyrimo metu, išsiaiškinus integralios socialinės pagalbos paslaugų (ne)pakankamumą ir galimas paslaugų teikimo problemas ir trūkumus, atkreipiamas dėmesys į papildomų paslaugų poreikio nustatymą (11 pav.). 11 pav. Papildomų socialinių paslaugų įtraukimo į integralios socialinės pagalbos teikiamų paslaugų sąrašą, poreikio vertinimas, vidurkis* *Likert‘o skalės reikšmės: 1 – visiškai nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 4 – sutinku, 5 – visiškai sutinku Remiantis 11 paveiksle pristatomais tyrimo rezultatais galima pastebėti, kad socialiniai darbuotojai buvo labiau linkę sutikti su papildomų socialinių paslaugų įtraukimo į integralios socialinės pagalbos metu teikiamų paslaugų sąrašą. Didžiausio pritarimo sulaukė kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo paslauga, taip pat maitinimosi įgūdžių ugdymo paslauga. Taip pat 3,39 3,48 3,49 3,6 3,61 3,25 3,3 3,35 3,4 3,45 3,5 3,55 3,6 3,65 Savitvarkos įgūdžių ugdymas Informacijos-komunikacijos įgūdžių ugdymas Intensyvi krizių įveikimo pagalba Maitinimosi įgūdžių ugdymas Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas Vidurkis Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 34 socialiniai darbuotojai buvo linkę pritarti, jog į paslaugų sąrašą galima įtraukti ir intensyvią krizių įveikimo pagalbą ir informacijos - komunikacijos įgūdžių ugdymą. Apibendrinant galima teigti, kad vertinant proto negalią turintiems asmenims teikiamas integralias paslaugas galima identifikuoti, jog jos socialinių darbuotojų požiūriu nėra pakankamos. Teikiamų paslaugų nepakankamumą gali lemti su integralios socialinės pagalbos organizavimu susijusios problemos – komandinio darbo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo problemos. Taip pat socialiniai darbuotojai pažymėjo, kad paslaugų teikimo laikotarpis yra per trumpas. Siekiant tobulinti integralios socialinės pagalbos teikimo proto negalią turintiems asmenims situaciją, siūloma įtraukti tam tikras papildomas paslaugas, kaip: kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas; maitinimosi įgūdžių ugdymas; intensyvios krizių įveikimo pagalbos teikimas ar informacijos - komunikacijos įgūdžių ugdymą. Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 35 3.4.SOCIALINIO DARBUOTOJO VEIKLOS FUNKCIJŲ TEIKIANT INTEGRALIĄ SOCIALINĘ PAGALBĄ PROTO NEGALIĄ TURINTIEMS ASMENIMS VERTINIMAS Šioje baigiamojo darbo dalyje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į socialinio darbuotojo veiklos funkcijas, atskirą dėmesį skiriant socialiniam darbuotojui reikalingų kompetencijų vertinimui. Pirmiausia socialinių darbuotojų buvo prašoma nurodyti, kokias veiklas socialinis darbuotojas atlieka, teikdamas integralią socialinę pagalbą proto negalią turintiems asmenims. Gauti tyrimo rezultatai pateikiami 12 paveiksle. 12 pav. Socialinio darbuotojo veiklų teikiant integralią socialinę pagalbą proto negalią turintiems asmenims vertinimas, vidurkis* *Likert‘o skalės reikšmės: 1 – visiškai nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 4 – sutinku, 5 – visiškai sutinku Pagal 12 paveiksle pateikiamus tyrimo rezultatus galima išskirti pagrindines socialinio darbuotojo veiklas, kurias išskiria socialiniai darbuotojai kaip tas, kurios atliekamos teikiant integralią socialinę pagalbą proto negalią turintiems asmenims. Pagrindine išskiriama veikla, sulaukusia didžiausio socialinių darbuotojų pritarimo, galima išskirti bendradarbiavimą. Didelio socialinių darbuotojų pritarimo sulaukė ir šios veiklos: veiklos organizavimas; koordinavimo; informacijos rinkimo; socialinės paramos teikimo; veiklos planavimas; rezultatų vertinimas; 3,3 3,31 3,4 3,45 3,45 3,45 3,52 3,58 3,64 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 3,7 Pagalbos proceso vertinimo Poreikio vertinimo Rezultatų vertinimo Veiklos planavimo Socialinės paramos teikimo Informacijos rinkimo Koordinavimo Veiklos organizavimo Bendradarbiavimo Vidurkis Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 36 poreikio vertinimas; pagalbos proceso vertinimas. Vertinant socialinių darbuotojų pasiskirstymą pagal pritarimo lygį išskirtoms socialinio darbuotojo veikloms galima pastebėti, kad bendradarbiavimas yra vienas pagrindinių aspektų teikiant integralią socialinę pagalbą, tačiau siekiant užtikrinti, jog paslaugos padėtų tenkinti proto negalią turinčių asmenų poreikius, poreikių vertinimas turėtų sulaukti didesnio socialinių darbuotojų pritarimo. Veiklos organizavimas ir koordinavimas yra labai svarbios socialinio darbuotojo veiklos, o tam pritaria ir tyrime dalyvavę socialiniai darbuotojai. Tik kryptingai ir tinkamai organizuotas integralios socialinės pagalbos procesas leidžia užtikrinti veiksmingesnį pagalbos procesą ir geresnius rezultatus proto negalią turintiems asmenims tenkinant jų poreikius. Siekiant konkretizuoti socialinio darbuotojo veiklos sritis teikiant integralią socialinę pagalbą proto negalią turintiems asmenims, socialinių darbuotojų buvo prašoma jas išskirti (13 pav.). 13 pav. Pagrindinių socialinio darbuotojo veiklos sričių teikiant integralią socialinę pagalbą proto negalią turintiems asmenims vertinimas, vidurkis* *Likert‘o skalės reikšmės: 1 – visiškai nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 4 – sutinku, 5 – visiškai sutinku Vertinant 13 paveiksle pateikiamą socialinių darbuotojų pritarimo socialinio darbuotojo veiklos sritims lygį galima matyti, kad socialiniai darbuotojai labiausiai pritarė, jog pagrindinė socialinio darbuotojo veiklos sritimi išskiriamas savarankiškumo įgūdžių ugdymas. Tiesa, pagal pateikiamas vidurkio reikšmes galima matyti, kad socialiniai darbuotojai pritaria visoms pateikiamoms veikloms, o vidurkio reikšmės yra panašios: tarpasmeninių santykių su aplinkiniais atstatymas; elgesio koregavimas; socialinių įgūdžių ugdymas; užimtumo organizavimas. 3,54 3,64 3,64 3,66 3,7 3,45 3,5 3,55 3,6 3,65 3,7 3,75 Užimtumo organizavimas Socialinių įgūdžių ugdymas Elgesio koregavimas Tarpasmeninių santykių su aplinkiniais atstatymas Savarankiškumo įgūdžių ugdymas Vidurkis Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 37 Paskutiniuoju tyrimo klausimu buvo siekiama nustatyti, kokios kompetencijos socialiniam darbuotojui, teikiančiam integralią socialinę pagalbą proto negalią turinčiam asmeniui. Šiuo atveju socialiniams darbuotojams pateikiamos kompetencijos, kurias savo darbuose išskyrė mokslininkai, kaip svarbias, dirbant su proto negalią turinčiais asmenimis (14 pav.). 14 pav. Socialiniam darbuotojui svarbių kompetencijų teikiant integralią socialinę pagalbą proto negalią turintiems asmenims vertinimas, vidurkis* *Likert‘o skalės reikšmės: 1 – visiškai nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 4 – sutinku, 5 – visiškai sutinku Remiantis 14 paveiksle pateikiamais tyrimo rezultatais galima matyti, kad visos nurodytos kompetencijos sulaukė didelio socialinių darbuotojų pritarimo: gebėjimas išklausyti; gebėjimas tiksliai ir aiškiai pateikti informaciją; sugebėjimas lygiaverčiai bendradarbiauti; gebėjimas spręsti problemas; gebėjimas tikslingai veikti; gebėjimas planuoti veiklą; gebėjimas atvirai komunikuoti ir būti empatiškam. Gauti tyrimo rezultatai leidžia pagrįsti Kavaliauskienės ir Rimkuvienės (2017) nuomonę, kad socialiniam darbuotojui yra svarbūs įgūdžiai, kurių praktinis pritaikymas lemia integralios socialinės pagalbos rezultatyvumą, proto negalią turinčio asmens įtraukimą į pagalbos procesą. Turimos socialinio darbuotojo kompetencijos daro poveikį socialinio darbuotojo veiklos organizavimui, kadangi turimų kompetencijų pagalba yra tikslingai realizuojami socialinio darbuotojo turimi įgūdžiai. Tokio požiūrio laikosi Trevithick (2012), kurio teigimu įgūdžių raiška praktikoje priklauso nuo socialinio darbuotojo kompetencijos, kliento poreikių ir konkrečios įstaigos teikiamų socialinių paslaugų pobūdžio. 3,9 3,93 3,93 3,94 3,96 4 4 4,01 3,84 3,86 3,88 3,9 3,92 3,94 3,96 3,98 4 4,02 Būti empatiškam Gebėjimas atvirai komunikuoti Gebėjimas planuoti veiklą Gebėjimas tikslingai veikti Gebėjimas spręsti problemas Sugebėjimas lygiaverčiai bendradarbiauti Gebėjimas aiškiai ir tiksliai pateikti informaciją Gebėjimas išklausyti Vidurkis Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 38 Apibendrinant galima teigti, kad socialinis darbuotas, teikdamas integralią socialinę pagalbą proto negalią turinčiam asmeniui atlieka įvairias veiklas. Bendradarbiavimas buvo išskirtas kaip viena svarbiausių veiklų, kuri yra laikoma integralios socialinės pagalbos teikimo pagrindu, tačiau žvelgiant į kiek specifiškesnes socialinio darbuotojo veiklas, svarbu nepamiršti, jog integralios socialinės pagalbos teikimo procese svarbus ir socialinio darbuotojo gebėjimas įtraukti proto negalią turintį asmenį į pagalbos procesą, ugdant jo savarankiškumą, atstatant tarpasmeninius santykius su aplinkiniais, koreguojant proto negalią turinčio asmens elgseną, ugdant socialinius įgūdžius. Siekiant integralios socialinės pagalbos rezultatų socialiniai darbuotojai sutinka, kad svarbios socialinio darbuotojo turimos kompetencijos, nuo kurių priklauso, kaip socialinis darbuotojas geba praktikoje pritaikyti turimus įgūdžius. Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 39 IŠVADOS 1. Charakterizuojant asmenų su proto negalią elgsenos ypatumus nustatyta, kad proto negalia yra asmens raidos sutrikimas, pasireiškiantis tokiais požymiais, kaip pažinimo funkcijų sutrikimai, atminties spragos, socialinių įgūdžių stoka, savarankiškumo trūkumas, adaptacijos prie aplinkos sutrikimai. Asmenų su proto negalia simptomai pakitimai sutrikdo asmenybės ir aplinkos darnų bendravimą, sumažina galimybes savarankiškai save realizuoti gyvenime, o taip pat daro reikšmingą poveikį jų elgsenos pakitimams. Pagrindiniai asmenų su proto negalia elgsenos ypatumai - nenuspėjamumas, sveikųjų visuomenės narių atstūmimas, emocinės būklės nestabilumas, emocinių sutrikimų išryškėjimas, kritinis savęs vertinimas, uždarumas, bendravimo įgūdžių suprastėjimas. 2. Integrali socialinė pagalba yra pagrįsta tarpdisciplininiu bendradarbiavimu ir skirtingų asmens poreikių patenkinimą vienoje vietoje. Integralios paslaugos yra skirtos didinti asmenų su proto negalia savarankiškumą, jų gebėjimus integruotis į socialinį gyvenimą bei darbo rinką. Vienas iš pagrindinių socialinio darbuotojo veiklos tikslų – proto negalią turinčio asmens socialinė integracija, kurią pasiekti galima teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas, sukuriant grįžtamąjį ryšį su klientu bei nuolat bendradarbiaujant su kolegomis, priimant profesionalius ir didžiausią klientui naudą teikiančius sprendimus. 3. Socialiniai darbuotojai pastebi asmenų su proto negalia elgsenos ypatumus, kurių pagrindiniais laiko – šių asmenų impulsyvumą, jautrumą, vengiantį/ baukštų ar trikdantį elgesį. Pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria proto negalią turintys asmenys, yra loginio mąstymo stoka, nesugebėjimas priimti išmintingų sprendimų, sunkumai sprendžiant problemas, savarankiškumo kasdieniame gyvenime stoka, bendravimo iššūkiai ir to nulemtos problemos. Teikiamų integralių paslaugų tenkinti asmenų su proto negalia poreikių nepakanka, o kylančių problemų priežastimis laikomos komandinio darbo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo problemos. Svarbiausiomis socialinių darbuotojų funkcijomis buvo įvardintas bendravimas ir bendradarbiavimas su asmeniu turinčiu proto negalią bei socialinio darbuotojo gebėjimas įtraukti proto negalią turintį asmenį į pagalbos procesą, ugdant jo savarankiškumą, atstatant tarpasmeninius santykius su aplinkiniais, koreguojant proto negalią turinčio asmens elgseną, ugdant socialinius įgūdžius. Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 40 REKOMENDACIJOS Atsižvelgiant į atlikto kiekybinio tyrimo rezultatus, kuriais buvo siekiama vertinti asmenų su proto negalia gaunamas integralias paslaugas bei socialinio darbuotojo atliekamas funkcijas, buvo nustatytas integralių paslaugų asmenims su proto negalia teikimo sistemos tobulinimo galimybės, į kurias atsižvelgiant pateikiamos rekomendacijos. Įstaigoms, teikiančioms integralias paslaugas asmenims su proto negalia: 1. Siūloma įtraukti tam tikras papildomas paslaugas, kaip: kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas; maitinimosi įgūdžių ugdymas; intensyvios krizių įveikimo pagalbos teikimas ar informacijos-komunikacijos įgūdžių ugdymą. 2. Organizuoti mokymus socialiniams darbuotojams, kurių metu būtų ugdomos socialinio darbuotojo turimos kompetencijos integralių paslaugų teikimo srityje, pristatomos rekomendacijos, kaip teorines žinias pritaikyti praktikoje. Socialiniams darbuotojams: 1. Domėtis ir plėsti turimas žinias apie asmenų su proto negalia elgsenos ypatumus, darbo su šiais asmenimis tobulinimo galimybes, siekiant užtikrinti kokybiškesnį integralių paslaugų teikimą, labiau pritaikyta asmenų su proto negalia poreikiams; 2. Informuoti įstaigos vadovą apie kylančius iššūkius teikiant integralias paslaugas asmenims su proto negalia. Socialinio darbo studentams: 1. Tęsti tyrimus, kuriuose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas integralių paslaugų teikimo asmenims su proto negalia situacijos vertinimui bei probleminių sričių identifikavimui, siūlymų šių problemų sprendimui paieškai. Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 41 LITERATŪRA 1. Ahmad, W., Arun, P., Nazli, N., Ratnam, V., Mehta, S. ir Raina, D. (2022). Understanding of Behavioral Problems Among Young Persons with Intellectual Disability: A Self-Report. Journal of Neurosciences in Rural Practice, 1-6. 2. Back, M. ir Calltorp, J. (2015). The Norrtaelje model: A unique model for integrated health and social care in Sweden. International Journal of Integrated Care, 15(6), 1–11. 3. Bartkutė, I. ir Čižikienė, J. (2013). Asmenų su fizine judėjimo negalia socialinė integracija Lietuvoje: padėties analizė. Sveikatos mokslai, 23 tomas, Nr. 1, 91-95. 4. Beneševičiūtė, I.(2013). Įgalinančio dialogo poreikis ir patirtis plėtojant socialines paslaugas nevyriausybinėje neįgaliųjų organizacijoje. Socialinis darbas: patirtis ir metodai, 11(1), p. 157- 179. 5. Bigby, Ch. ir Beadle-Brown, J. (2018). Improving Quality of Life Outcomes in Supported Accommodation for People with Intellectual Disability: What Makes a Difference? Journal of Applied Research in Intellectual Disabilities, 31, e182–e200. 6. Coquillette, M., Cox, J. E., Cheek, S. ir Webster, R. A. (2015). Social work services utilization by children with medical complexity. Maternal and Child Health Journal, 19, 2707–2713. 7. Crowe, A. Mullen, P.R. ir Littlewood, K. (2018). Self-Stigma, Mental Health Literacy, and Health Outcomes in Integrated Care. Journal of Counseling & Development, Volume 96, 267- 277. 8. Dubodelova, Ž. ir Mačiulaitis, R. (2012). Meno terapija kaip gydymo metodas asmenims, turintiems specialiųjų poreikių (psichikos sutrikimų). Sveikatos mokslai, 22(4), 23-28. 9. Elshani, H., Dervishi, E., Ibrahimi, S., Nika, A. ir Kuqi, M.M. (2020). Adaptive Behavior in Children with Intellectual Disabilities. Mediterranean Journal of Social Sciences, Vol 11, No 6, 33-40. 10. Fraser M.W., Lombardi, B.M., Wu, S., Zerden, L., Richman E. ir Fraher, E.(2018). Integrated Primary Care and SocialWork: A Systematic Review. Journal of the Society for Social Work and Research, Volume 9, Number 2, 175-215. 11. Geus-Neelen. K.C.J.M., Oorsouw. W.M.W.J., Hendrix. L.A.H.C. ir Embregts. P.J.C.M. (2019). Perceptions of staff and family of the quality of life of people with severe to profound intellectual disability. Journal of intellectual & developmental disability, Vol. 44, No. 1, 42–50. 12. Haines, D. ir Wright, J. (2018). Occupational Therapy Empowering Support Workers to Change How They Support People with Profound Intellectual and Multiple Disabilities to Engagein Activity. Journal of Policy and Practice in Intellectual Disabilities, Volume 15, Number 4, 295–306. Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 42 13. Heath, B., Wise Romero, P. ir Reynolds, K. A. (2013). Review and proposed standard framework for levels of integrated healthcare.Washington. 14. Jurgelėnas, A., Juozulynas, A., Venalis, A. ir Stukas, R. (2012). Jaunų ir senyvo amžiaus žmonių psichikos sveikatos, poreikių ir vertybių socialinė sąveika. Gerontologija, 13(1), p. 15- 21. 15. Kapur, R. (2018). Factors Influencing the Students Academic Performance in Secondary Schools in India. https://www.researchgate.net/publication/324819919_Factors_Influencing_the_Students_Acad emic_Performance_in_Secondary_Schools_in_India. 16. Kazou, K. (2017). Analysing the definition of disability in the unconvention on the rights of persons with disabilities: is it really based on a “social model“ approach? International Journal of Mental Health and Capacity Law, 23:25. 17. Kvieskienė G., Čiužas, R., Vaicekauskienė, V. ir Šalaševičiūtė, R. (2015). Kompleksinė pagalba neįgaliems asmenims. Vilnius: Lietuvos Edukologijos universiteto leidykla. 18. Lakhan, R. ir Kishore, MT. (2018). Behaviour problems in children with intellectual disabilities in a resource-poor setting in India - part 1: association with age, sex, severity of intellectual disabilities and IQ. J Appl Res Intellect Disabil, 31(01):43–50. 19. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymas „Dėl Integralios pagalbos plėtros veiksmų plano patvirtinimo“. TAR, 2015-07-15, Nr. 11355. 20. Mačiulis, V., Buginytė, A. ir Mickienė, F. (2015). Sutrikusios psichikos asmenų subjektyviosios ir objektyviosios gyvenimo kokybės kintamųjų sąsajos. Sveikatos mokslai, 25 tomas, Nr. 1, 90-100. 21. Mc Cabe, H. A. ir Sullivan, W. P. (2015). Social work expertise: An overlooked opportunity for cutting edge system design under the Patient Protection and Affordable Care Act. Health & SocialWork, 40, 155–157. 22. Mervis, C. B., Klein-Tasman, B. P., Huffman, M. J., Velleman, S. L., Pitts, C. H., Henderson, D., ..., Osborne, L. R. (2015). Children with duplication syndrome: psychological characteristics. American journal of medical genetics, 167(7), 1436–1450. 23. Mikutavičienė, I. ir Guščinskienė, J. (2012). Socialinė psichikos negalią turinčių asmenų sveikatos dimensija: socialinės politikos atspindžiai. Sveikatos mokslai, 22(1), 39-48. 24. Minkman, M. ir Vat, L. (2012). A self-evaluation tool for integrated care services: the Development Model for Integrated Care applied in practice. International Journal of Integrated Care, Volume 12 (4), 1-3. 25. Minkman, M.M.N. (2017). Longing for Integrated Care: The Importance of Effective Governance. Int J Integr Care, 17(4), 10. Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 43 26. Montero, L.A., Duijn, S., Zonneveld, N. ir Minkman, M.M.N. (2016). Integrated Social Services in Europe. A study looking at how local public services are working together to improve people's lives. https://www.researchgate.net/publication/295010673_Integrated_Social_Services_in_Europe_ A_study_looking_at_how_local_public_services_are_working_together_to_improve_people's_ lives 27. Munford, R. (2012). Supporting families: Building strenghts and Resilience. Keynote presentation at the ASID conference. NewZeland. 28. Munford, R. ir Bennie, G. (2015). Learning Disability and Social Work. Iš: Wright, J.D. (red.). Internation Encyclopedia of the Social & Behavioral Sciences, 2nd Edition, Vol. 13. Oxford: Elsevier, 684-689. 29. Muskat, B., Craig, S. L. ir Mathai, B. (2017). Complex families, the social determinants of health and psychosocial interventions: Deconstruction of a day in the life of hospital social workers. Social Workin Health Care, 56, 765–778. 30. Norfleet, K. R., Ratzliff, A. D. H., Chan, Y.-F., Raney, L. E. ir Unutzer, J. (2016). The role of the integrated care psychiatrist in community settings: A survey of psychiatrists’ perspectives. Psychiatric Services, 67, 346–349. 31. Patel, D.R., Apple, R., Kanungo, S. ir Akkal, A. (2018). Intellectual disability: definitions, evaluation and principles of treatment. Pediatric Medicine, Vol. 1. https://pm.amegroups.com/article/view/4626/html. 32. Petružytė, D. (2013). Kliento savirealizacija kaip socialinio darbo tikslas: pagalbos teikimo organizavimo galimybės. Tiltai,4(65), 139-159. 33. Picardi, A., Gigantesco, A., Tarolla, E., Stoppioni, V., Cerbo, R., Cremonte, M., ..., Nardocci,F. (2018). Parental Burden and its Correlates in Families of Children with Autism Spectrum Disorder: A Multicentre Study with Two Comparison Groups. Clinical practice and epidemiology in mental health, 14, 143–176. 34. Pike, B. ir Morgan, D. (2014). The integration of health and social care services. HRB. 35. Raudeliūnaitė, R. ir Buškevičiūtė, E. (2014). Socialinių darbuotojų veiklos ypatumai teikiant socialines paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose: socialinių darbuotojų patirties analizė. Socialinis darbas, 13(2), 204-220. 36. Rodas, N. V., Chavira, D. A. ir Baker, B. L. (2017). Emotion socialization and internalizing behavior problems in diverse youth: A bidirectional relationship across childhood. Research in developmental disabilities,62, 15–25. 37. Rodgers, M., Dalton, J., Harden, M., Street, A., Parker, G. ir Eastwood, A. (2018). Integrated Care to Address the Physical Health Needs of People with Severe Mental Illness: A Mapping Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 44 Review of the Recent Evidence on Barriers, Facilitators and Evaluations. Int J Integr Care, 18(1): 9. 38. Rojahn, J., Zaja, R.J., Turygin, N., Moore, L. ir vanIngen, D.J. (2012). Functions of maladaptive behavior inintellectual and developmental disabilities: Behavior categories and topographies. Researchin Developmental Disabilities, 33, 2020-2027. 39. Schaap, F.D., Dijkstra, G., Stewart, R.E., Finnema, E.J. ir Reijneveld, S.A. (2019). Effects of Dementia Care Mapping on well‐being and quality of life of older people with intellectual disability: A quasi‐ experimental study. J Appl Res Intellect Disabil, 32, 849–860. 40. Schalock, R.L., Luccasson, R. ir Tasse, M.J. (2019). The contemporary view of intellectual and developmental disabilities: Implications for psychologists. Psicothema, Vol. 31, No. 3, 223- 228. 41. Shree, A. ir Shukla, P.C. (2016). Intellectual Disability: definition, classification, causes and characteristics. Learning Community, 7(1), 9-20. 42. Stanhope, V., Videka, L., Thorning, H. ir McKay, M. (2015). Moving toward integrated health: An opportunity for social work. Social Workin Health Care, 54, 383–407. 43. Staponkutė, V. (2019). Asmenų, turinčių proto negalią, diskriminacijos raiška dėl jų negalios. file:///C:/Users/hp/Downloads/40268779.pdf 44. Trevithick, P. (2012). Social work skills and knowledge: A practice handbook. Glasgow: Open University Press. 45. Tuneu, C.N., Pueyo, B.C., Vila, C.M., Gomez, B.A., Carrascosa, M.A., Pascual, A.M.J., ..., Casals, R.A. (2016). Providing integrated care to persons with severe intellectual disabilities living in a residential facility. International Journal of Integrated Care, 16(6):A105, 1-8. 46. Valentijn, P. P., Schepman, S. M., Opheij, W. ir Bruijnzeels, M. A. (2013). Understanding integrated care: A comprehensive conceptual framework based on the integrative functions of primary care. International Journal of Integrated Care, 13, 1–12. 47. Wolfe, K., Stueber, K., McQuillin, A., Jichi, F., Patch, C., Flinter, F., ..., Bass, N. (2018). Genetic testing in intellectual disability psychiatry: Opinions and practices of UK child and intellectual disability psychiatrists. Journal of applied research in intellectualdisabilities: JARID,31(2), 273–284. 48. Zalkauskaitė, U. (2012). Crystallization of Disability Stereotypes in Lithuanian Media. Socialiniai mokslai, 75(1). 49. Zonneveld, N., Nies, H., Wijk, E. ir Minkman M.M.N. (2021). Values in Integrated Help. Iš: How to DeliverIntegrated Care (EuropeanHealthManagementinTransition). Emerald Publishing Limited, 95-114. Daiva Pučkorienė Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims turintiems proto negalią Klaipėdos valstybinė kolegija, 2022 45 PRIEDAI 1 priedas. Apklausos anketa Gerb. Soc. darbuotojau (-a), Esu Klaipėdos valstybinės kolegijos baigiamojo kurso studentė Daiva Pučkorienė ir atlieku tyrimą tema „Integralios socialinės pagalbos teikimas asmenims, turintiems proto negalią“. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip vertinate proto negalia turinčiam asmeniui teikiamą integralią socialinę pagalbą. Apklausa anoniminė, todėl Jūsų asmeninių duomenų nurodyti nereikia. Gauti tyrimo rezultatai bus panaudoti tik apibendrinta forma baigiamajame darbe. Iš anksto dėkoju už Jūsų dalyvavimą! 1. Jūsų lytis: o Vyras o Moteris 2. Jūsų amžius: o 18-29 m. o 30-39 m. o 40-49 m. o 50-59 m. o 60 m. ir daugiau 3. Jūsų išsilavinimas: o Aukštasis neuniversitetinis o Aukštasis universitetinis 4. Jūsų darbo patirtis: o Mažiau nei 1 metai o 1-3 metai o 4-6 metai o 7-10 metų o 11 metų ir daugiau 5. Kokiais elgsenos ypatumais pasižymi proto negalią turintis asmuo? Kiekvienoje eilutėje pasirinkite Jums labiausiai priimtiną atsakymo varianta 5 balų skalėje: 1 – visiškai nesutinku,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!