Inovacijų įvairovė. Inovacinės veiklos plėtojimo problemos

 Nustatant bei įvardijant inovacinės veiklos plėtojimo problemas bei ieškant būdų joms spręsti, pirmiausia būtina apibrėžti pagrindines ino­vacijų ir inovacinės veiklos sąvokas. Inovacijos suvokiamos labai plačiai ir įvairiai: Bendru atveju galima teigti, kad inovacija – tai funk­cinė, iš esmės pažangi naujovė, orientuota į seno pakeitimą nauju. Ino­vacija gali būti laikoma idėja, veikla ar koks nors materialus objek­tas, kuris yra naujas žmonėms, jų grupei ar organizacijai, kuri jį įgyven­di­na ar naudoja. Inovacinė veikla traktuotina kaip kryptingas inovacijų for­ma­vimas ir įgyvendinimas. Pabrėžtina, kad svarbiausias kiekvienos veiklos, taip pat ir inova­ci­nės, subjektas yra žmogus. Veiklos procese žmogus su kiekvienu daiktu sąveikauja ne kaip šiam daiktui svetimo poreikio ar tikslo reiškėjas, o atsi­žvelgdamas į to daikto prigimtį ir ypatybes. Jis išmoksta valdyti daik­tą, padaro jį savo veiklos matu ir objektu, kartu tenkindamas savo ir visuomenės poreikius. O poreikiai savo esme yra savotiškas pažangos ka­talizatorius, nes žmogus, tenkindamas juos per tikslinę veiklą, pa­žįs­ta gam­tos paslaptis, daro atradimus bei kuria kokybiškai naujas ma­te­ria­li­­nes ir dvasines vertybes. Inovacinės veiklos vietos nustatymas bendroje veiklų klasi­fi­ka­ci­jo­je padeda kompleksiškai suvokti inovacinės veiklos globalinį pobūdį ir jos svarbą visuomenės vystymuisi. Inovacijų įvairovė ir jų klasifikavimas Atsižvelgiant į inovacijų įvairovę, tikslinga suformuoti universalų ino­vacijų klasifikacijos modelį, išskiriant galimas svarbiausias kla­si­fi­ka­cines grupes: 1. Klasifikacija inovacijų turinio prasme: • produkto; tokių inovacijų prasmė – naujų galutinių produktų (ga­mybos priemonės, vartojimo reikmenys, materialiniai ar intelektiniai pro­duktai ir t.t.) sukūrimas, gaminimas ir naudojimas, • technologinės; tokių inovacijų prasmė – naujų technologijų su­kū­rimas ir taikymas įvairiose veiklos srityse, • socialinės; tokių inovacijų prasmė – naujų ekonominių, val­dy­mo, organizacinių ir kitų struktūrų bei formų sukūrimas ir diegimas įvai­riose veiklos srityse, • kompleksinės; tokių inovacijų prasmė – produktų, technologinių ir socialinių inovacijų sintezuotas kompleksas. 2. Klasifikacija inovacijų įgyvendinimo lygio prasme: • žmogus, • įmonės, įstaigos ar institucijos tipo organizacija, • ūkio šaka ar kita veikla pasižyminčio sektoriaus tipo orga­ni­za­ci­ja, • visuomenė ir valstybė, • ekosistema, • pasaulis. 3. Klasifikacija inovacijų įgyvendinimo masto prasme: • vienkartinės; tokių inovacijų prasmė – jų įgyvendinimas vieną kar­tą, • daugkartinės; tokių inovacijų prasmė – jų įgyvendinimas keletą ir daugiau kartų. 4. Klasifikacija inovacijų naujumo lygio prasme: • radikalios; tokių inovacijų prasmė – iš principo naujų priemo­nių, skirtų tenkinti naujus arba jau žinomus poreikius, kurie kokybiškai keičia visuomenės veiklos būdus, sukūrimas, • modifikuojančios; tokių inovacijų prasmė – gerinimas ir pa­pil­dy­mas; tobulėjimo laidavimas esamomis priemonėmis, prisitaikant prie kintančių visuomenės poreikių. 5. Klasifikacija inovacijų organizacinių ypatybių prasme: • vidaus organizacinės; tokių inovacijų prasmė – inovacijos įgy­ven­dinamo proceso (kūrimo, diegimo, vystymo) organizavimas tik vie­no­je organizacijoje, • tarporganizacinės; tokių inovacijų prasmė – inovacijos įgy­ven­di­nimo proceso atskirų funkcijų paskirstymas tarp įvairių organizacijų, pvz.: mokslinių tyrimo institutų, konstravimo biurų, įmonių ir kt. 6. Klasifikacija inovacijų pobūdžio prasme: • kiekybinės; tokių inovacijų prasmė – našumo, gamybos apimčių ir t.t. didinimas kiekybiniais aspektais, • kokybinės; tokių inovacijų prasmė – gamybos, valdymo ir t.t. ko­kybės gerinimas. Šis modelis vi­siškai neatspindi inovacinės veiklos specifikos ir neleidžia suprasti sisteminio inovacijų pobūdžio. Todėl būtų tikslinga papildyti inovacijų kla­sifikaciją inovacinės veiklos galutinio rezultato prasmę išryškinančia klasifikacija. Pastarojoje gali būti išskirtos: • fundamentinė; jos prasmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra mokslinė teorija, pateikta rašytine forma. Šios inovacinės veiklos organizavimas ir valdymas yra labai toli pažengęs ir atitolęs nuo kitų inovacijų, • eksperimentinė; jos prasmė – inovacinės veiklos galutinis rezul­ta­tas yra remiantis moksline teorija sukurtas eksperimentinis produkto (tech­nika, technologinė linija ir t.t.) pavyzdys, • bazinė; jos prasmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra su­kurto eksperimentinio produkto pavyzdžio naudojimas masinei ga­my­bai konkrečioje organizacijoje pirmą kartą, • difūzinė; jos prasmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra kažkur jau gaminamo produkto gamybos patirties pritaikymas masinei ga­my­bai konkrečioje organizacijoje, tam tikrame regione, pasižymin­čia­me individualia specifika, • sąlyginė; jos prasmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra masinėje gamyboje esančio produkto dalinis modernizavimas ir at­nau­jinimas, kuo remiantis gaunamas visai kitas ar panašus, bet kitų tech­ninių charakteristikų produktas. Kartu šis klasifikavimas padeda kompleksiškai suvokti ir įvertinti inovacijas kaip sistemą, turinčią kompleksinį pobūdį, bei sudaro prie­lai­das formuoti inovacijų valdymo metodus ir algoritmus, taip pat numa­ty­ti visuminės inovacinės veiklos, aprėpiančios smulkaus ir vidutinio vers­lo sferą, tikslines nišas. 1.1. Inovacinės veiklos valdymo aktualijos. 1.2. Inovacinės veiklos valdymo aktualijos Vakarų valstybėse Inovacinės veiklos valdymo problemų analizė turi būti orien­tuo­ja­ma į Vakarų valstybių patirties adaptavimą Lietuvos sąlygoms. Pabrėžtina, kad susidomėjimas inovacine veikla Vakarų valstybėse ypač suaktyvėjo XX a. penktajame dešimtmetyje. Tai lėmė pasikeitusi veiks­nių struktūra, apibūdinanti produkcijos konkurentiškumą prisotin­to­se realizavimo rinkose. Šiomis sąlygomis labai padidėjo naujų pro­duk­tų įtaka firmų išsilaikymui rinkose. Tai pasakytina ne tik apie atski­rus produktus, bet ir gamybos priemones bei darbo organizavimo for­mas. Visai suprantama, kad esant tokioms sąlygoms naujovės turėjo svar­bią reikšmę valstybių ekonominei politikai ir atsidūrė aukštų valstybinių valdymo institucijų dėmesio centre. Jau 1979 m. JAV kong­re­sas priėmė “Nacionalinį mokslinių-techninių naujovių aktą”, kuriame pabrėžiama, kad “Technologijos ir pramonės naujovės – tai pagrindinis JAV piliečių ekonominės, ekologinės ir socialinės gerovės veiksnys. Tech­nologijos ir pramonės naujovės skatina pragyvenimo lygio kilimą, didina darbo našumą valstybiniame ir privačiame sektoriuje, daro įtaką naujų gamybos sferų ir darbo vietų kūrimui, tobulina paslaugų sferas ir didina JAV gaminių konkurencines savybes pasaulinėje rinkoje

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!