Referatai

Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje

9.4   (2 atsiliepimai)
Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje 1 puslapis
Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje 2 puslapis
Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje 3 puslapis
Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje 4 puslapis
Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje 5 puslapis
Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje 6 puslapis
Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje 7 puslapis
Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje 8 puslapis
Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje 9 puslapis
Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje 10 puslapis
Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje 11 puslapis
Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje 12 puslapis
Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje 13 puslapis
Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje 14 puslapis
Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje 15 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

 Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. REFERATAS Vilnius, 2004 TURINYS   Įvadas 2 psl. 1. Informacijos visuomenė ir informacijos technologijos 3 psl. 2. Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Europos Sąjungoje 5 psl. 3. Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Lietuvoje 7 psl. Išvados 13 psl. Bibliografinių nuorodų sąrašas 14 psl. ĮVADAS Informacijos technologijos pasaulyje plinta žaibiškai ir nepaisydamos nacionalinių ribų ar ekonominių skirtumų. Toks globalus plitimas skatina informacinės visuomenės- visuomenės, paremtos žiniomis ir informacija, kūrimąsi bei vis didesnį informacinių technologijų diegimą. Europos Sąjungoje intensyviai vykdomi informacinės visuomenės kūrimo projektai, nukreipti į įvairias gyvenimo sritis: šalys laikosi principinių nuostatų, kad visi projektai gerintų kiekvieno šalies piliečio socialines sąlygas, laiduotų lygiateisiškumą ir informacijos prieinamumą, informacinių technologijų diegimą visose socialinėse srityse. Lietuva- ne išimtis. Šiandien mūsų šalyje naudojama informacinė sistema iš esmės susiformavo pereinant iš agrarinės visuomenės į industrinę ir iš industrinės palengva pereinant į informacinę, kur žinios ir informacija tampa svarbiausiu aspektu visuomenėje, produktu ir ištekliu. Pastaruoju metu Lietuvoje ypač daug dėmesio skiriama informacinės visuomenės plėtrai: vyriausybė siekia sudaryti sąlygas elektroniniam parašui naudoti, ketinama įdiegti elektroninio atsiskaitymo sistemas, taip pat per viešuosius tinklus atlikti muitinės, mokesčių, mokėjimo ir pajamų deklaravimo procedūras. Smarkiai didėja darbuotojų kompiuterinio išsilavinimo poreikis [1]. Lietuva pavyzdžių ir patirties semiasi iš kaimyninių Europos Sąjungos šalių, kuriose pirmiausiai Europoje prasidėjo informacijos visuomenės kūrimas bei efektyvi informacinių technologijų plėtra. Naujausios Europos Sąjungos priimtos direktyvos dėl informacinės visuomenės bei strategijos tapo rodomuoju planu ne tik tuometinėms Europos Sąjungos šalims, bet dar Sąjungoje nare nebuvusiai Lietuvai ir kitoms narėms kandidatėms. Europos Sąjunga suprato, kad informacijomis, žiniomis ir informacinėmis technologijomis paremta valstybė gali ir yra pilnavertiškai socialiai ir ekonomiškai išsivysčiusi. Todėl informacinių technologijų ir informacinės visuomenės plėtros klausimas yra įtrauktas į visų šalių informacijos politikos dienotvarkę. Turint omenyje šio atvejo aktualumą, šiame darbe panagrinėsiu informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijas: iš arčiau pažvelgsiu į informacinės visuomenės reiškinį bei informacinių technologijų raidą tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje. 1. INFORMACIJOS VISUOMENĖ IR INFORMACIJOS TECHNOLOGIJOS Informacinė visuomenė – tai atvira, besimokanti visuomenė, kurios nariai geba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis šalies ir pasaulio informaciniais ištekliais, valstybinės institucijos užtikrina informacijos patikimumą ir prieinamumą, nuosekliai plėtoja šalies informacinę infrastruktūrą ir jos tarptautinę integraciją, o ekonomika remiasi veiksmingu informacijos apdorojimu ir jos taikymu įvairiose gamybos srityse [2]. Taip informacinę visuomenę mes apibūdiname XI amžiuje, o pirmiausiai apie informacinę visuomenę pradėta šnekėti dar septinto dešimtmečio pradžioje. Istorijos laikotarpių eigoje, kintant socialiniams prioritetams, visuomenė transformavosi iš agrarinės į industrinę, o šioji- į informacinę. Būtent pastarojo kitimo pasekoje, septinto dešimtmečio pradžioje pastebėta, kad technologijos gali naudingo pasiūlyti visuomenei. Pastebima, informacinės visuomenės kūrimas didžiausios įtakos turi ekonomikos augimui: stiprėja privatus verslas, kokybiškai gerėja ir gausėja valstybės viešosios paslaugos, auga nauja, išsimokslinusi ir daug naudingų žinių sukaupusi žmonių kartą, gebanti panaudoti ir taikanti žinias praktikoje. Stiprėjant ekonomikai - kyla pragyvenimo lygis, sukuriama daugiau darbo vietų, lengviau sprendžiamos socialinės problemos [3]. Dėl šių priežasčių dauguma užsienio valstybių, kurios informacinės visuomenės kūrimą jau įgyvendina praktikoje, ėmėsi ryžtingų veiksmų: gerai žinomi JAV, Japonijos, Airijos pavyzdžiai, kuomet šių šalių vyriausybės deklaravo politinį pasiryžimą kurti ir vystyti žinių visuomenę, o ekonomikos plėtrą ėmė vystyti informacinių technologijų ir telekomunikacijų pagalba [3]. Technologiniu požiūriu, informacija yra laikoma produktu, kurį informacinės technologijos siekia efektyviai kaupti, valdyti ir pateikti ir apdoroti. Telekomunikacijos šiame procese siekia sparčiai ir tiksliai perduoti skirtingų pavidalų ir formų informaciją įvairiais atstumais. Visas šias sąlygas informacinei visuomenei technologiniu požiūriu kurti galima pavaizduoti taip: Kokie yra pagrindiniai gyvenimo informacinėje visuomenėje bruožai? Informacinės visuomenės kūrimo metu formuojasi naujos atskiro piliečio ir visuomenės bendravimo formos, kuriasi nauji visuomenės ekonominio ir socialinio gyvenimo bruožai bei jo organizavimo būdai. Galima išskirti šiuos aspektus [4]: •Nuolatinis mokymasis (long life learning); •Nuotolinis darbas; •Elektroninis verslas bei paslaugos; •IT valstybės valdyme (elektroninė demokratija); •Informacinės visuomenės kūrimo socialiniai pavojai (pvz., galimas visuomenės socialinis padalijimas į tuos kurie turi galimybę ir moka naudoti IT ir neturinčius tokios galimybės; virtualusis bendravimas skatina žmonių tarpusavio susvetimėjimą ir tiesioginio bendravimo stoką; Internete sukaupta daug nereikalingos ir net žalingos informacijos). Bet kuriame iš minėtų procesų ar visose socialinio gyvenimo sferose informacinės technologijos vaidina esminį vaidmenį, kaupiant, saugojant ir apdorojant informaciją. Informacinė technologija (IT)- tai procesas, naudojantis duomenų rinkimo, apdorojimo bei perdavimo metodus ir priemones siekiant gauti naujos kokybės informaciją apie objekto, proceso ar reiškinio būklę. Tai informacijos kaupimo, laikymo, apdorojimo ir pateikimo būdų ir priemonių visuma. Pagrindinės informacinių technologijų funkcijos gali būti įvardintos šios šešios IT funkcijos: Grafikas Nr. 1: Pagrindinės informacinių technologijų funkcijos [4] Informacinės technologijos yra naudingos tik tuo atveju, jeigu jos yra efektyvios, t.y. pagerina veiklos rezultatus ar aplinką. Informacinės technologijos gali būti apibūdinta tokiais kriterijais: Grafikas Nr. 3: informacinių technologijų kriterijai [4]: Taigi, informacinės technologijos vaidina lemtingą vaidmenį informacinės visuomenės kūrime: šios priemonės ne tik suteikia informaciją, bet leidžia ją kaupti, saugoti, rūšiuoti, apdoroti ir t.t. Informacijų technologijų efektyvumas yra esminis stabilaus informacinės visuomenės, paremtos technologijomis ir žiniomis, kūrimo elementas. 2. Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Europos Sąjungoje Aleksas Ikamas, Europos komiteto prie LR Vyriausybės narys, teigia, kad analizuojant Europos Sąjungos (toliau - ES) informacijos politiką, pirmiausia į akis krenta informacinės visuomenės termino neužbaigtumas arba neapibrėžtumas. Nė viename ES informacinės visuomenės formavimo strateginiame dokumente nėra tiksliai apibrėžta, kas yra informacinė visuomenė [4]. Dominuoja požiūris, kuris pabrėžia informacinės visuomenės dinamiškumą, o informacinė visuomenė suprantama kaip procesas, fundamentalių permainų metas. Šių permainų priežastis yra sparti informacijos ir komunikacijos technologijų raida bei ekonomikos, grindžiamos informacija, kaip žinių išraiška, atsiradimas. Pokyčiai savo fundamentalumu prilygsta naujai pasaulinei industrinei revoliucijai. Pabrėžiama informacijos ir komunikacijos technologijų bei informacijos įtaka ekonomikos raidai bei visuomenės struktūrai - ekonomikos pajėgumą bei augimą lemia informacijos ir žinių pramonė, sugebėjimas įdiegti naujas technologijas; kinta santykiai tarp valdžios ir žmonių, tarp valstybės ir rinkos. Naujos informacijos ir komunikacijos technologijos persmelkia visas visuomenės struktūros ląsteles ir keičia žmonių gyvenimą, laisvalaikį bei darbą [4]. Taigi, anot Ikamo, Europos Sąjunga informacinę visuomenę traktuoja kaip terminą, vartojamą siekiant apibūdinti ekonominius ir socialinius pokyčius, kuriuos sukelia naujos technologijos[4]. Toks informacinės visuomenės plėtros lygiagretumas su informacinių technologijų raida nėra stebinantis dalykas: juk informacinė visuomenė galėjo atsirasti ir toliau sėkmingai vystytis dėka naujų informacinių technologijų. Tai ES ypač suprato 9 dešimtmečio viduryje: prasidėjo ESPRIT Programos informacinių technologijų tyrimai, po kurių sekė specializuotos telematinės pritaikymo programos (transporto, sveikatos, nuotolinio mokymo) bei RACE pažengusių telekomunikacinių technologijų programa. Telekomunikacijos politika ypač suaktyvėjo 1987 metais išleidus Žalią Knygą apie telekomunikacijų liberalizavimą. Informacinės technologijos kuriant ES informacinę visuomenę buvo vis labiau ir labiau tobulinamos. Prisiminkime: 1977 metais Apple ir Radio Shack pristatė pirmuosius plačiai naudojamus asmeninius kompiuterius. Po keturių metų tai padarė IBM. Vienas svarbiausių informacinių technologijų raidos aspektų buvo internetas, kai 1979 metais Xerox Corporation visiems pristatė Ethernet’ą, kuris iškart tampa standartinis kompiuterio komunikacijos tinklas. Internetas ir elektroninės programos masiškais tempais spartino organizacijų veiklos tempus. Štai 1985 metais IRS pradėjo kompiuterizuotą mokesčių grąžinimo auditą. 1989 metais Tim Berners-Lee ir kolegos sukūrė pirmąjį tinklo paieškos langą, paremtą HTTP protokolu. Šis pasiekimas standartizavo serverių ir klientų komunikaciją. 1997 metais Londone ir Paryžiuje atsidaro didžiosios bibliotekos su didelėmis skaičiavimo įranga [5]. Tai yra vieni esminių informacinių technologijų pažangos rodiklių informacinės visuomenės kūrimosi pradžioje, neminint kitų naujų telekomunikacinių bei kitų buitinių technologijų atradimų. Internetas vaidina bene svarbiausią vaidmenį kuriant informacinę visuomenę. 2000 metais Europoje net 38 procentais padaugėjo namų ūkių, kurie naudojasi internetu. Asmeninių kompiuterių skaičius tais pačiais metais padidėjo 16 procentų ir siekė 180 milijonų. Tačiau, nepaisant tokių akivaizdžių pokyčių, ES pasiekimai lyginant su pasauline statistika vis dar tebėra gana kuklūs. 2000 gruodžio mėnesio duomenimis 100 ES šalių gyventojų teko tik 35 asmeniniai kompiuteriai, kai tuo tarpu JAV – 59 (Japonijoje šis skaičius buvo 32). 2001 metų rugpjūčio mėnesio duomenimis tik 38 ES gyventojai iš 100 galėjo naudotis internetu (JAV- 63, Japonijoje – 42). Kita vertus, 2000 metų gruodžio mėnesio duomenimis ES šalys mobiliųjų telefonų naudotojų skaičiumi (63 vartotojai 100 gyventojų) lenkė JAV (40) bei Japoniją (53) [6]. Todėl siekdama užtikrinti pokyčių informacinės visuomenės srityje efektyvumą, ES 2000 metais priėmė pirmąjį veiksmų planą “e Europa: informacinė visuomenė visiems”. Tai buvo kvietimas visai Europai vytis technologijų amžių. Pagrindinis minėto veiksmų plano tikslas – integruoti informacinės visuomenės pasiekimus į visas gyvenimo sritis, sukurti galimybes kiekvienam gyventojui, mokyklai, kiekvienai verslo įmonei naudotis pasauliniu tinklu, diegti naujų idėjų finansavimo bei plėtojimo praktiką. Įgyvendinant šį planą ES šalims pavyko pasiekti gerų rezultatų: interneto naudojimas namų ūkiuose padvigubėjo, sumažėjo prisijungimo kainos, dauguma mokyklų bei įmonių turi galimybę naudotis internetu, daugelis vyriausybinių paslaugų teikiamos on-line (interneto) būdu [6]. Siekiant įgyvendinti ambicingą ES tikslą – iki 2010 metų tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje – Sevilijoje Europos Taryba patvirtino naują “eEuropos 2005” veiksmų planą. Šio plano tikslas – sukurti palankias sąlygas privačioms investicijoms, naujų darbo vietų kūrimui, padidinti produktyvumą, modernizuoti viešąsias paslaugas bei kiekvienam piliečiui suteikti galimybę dalyvauti pasaulinėje informacinėje visuomenėje. Remiantis šiuo planu, iki 2005 metų Europa turėtų turėti: moderniai on-line būdu (internetu) teikiamas paslaugas (e-vyriausybė, e-mokslas, e-sveikatos apsauga); dinamišką e-verslo aplinką; platų ir įvairiapusį naudojimąsi internetu prieinamomis kainomis; patikimą informacinę infrastruktūrą [6]. Remiantis šiuo planu informacinių technologijų diegimas yra skatinamas ir Lietuvoje- jau dabartinėje ES šalyje. Tačiau tai, kaip informacinė visuomenė vystosi Lietuvoje ir kaip ją sąlygojo informacinių technologijų diegimas, pažvelgsiu skyriuje “ Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Lietuvoje”. 3. Informacinės visuomenės technologijų raidos tendencijos Lietuvoje. Informacinės visuomenės plėtra Lietuvoje prasidėjo šiek tiek vėliau nei ES, tačiau kaip valstybės informacijos politikos sudedamoji dalis, informacinė visuomenė yra vienas iš prioritetų šiuolaikinėje Lietuvoje. Viena iš institucijų, atsakinga informacijos visuomenės plėtrą, yra Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Kaip teigiama šios institucijos oficialiajame puslapyje, vienas pirmųjų technologijų Lietuvoje buvo asmeninis kompiuteris, pirmąkart sukurtas ir pagamintas 1989 metais [7]. Kaip toliau vystėsi informacinių technologijų raida Lietuvoje bei informacinės visuomenės plėtra? Kaip minima plėtros komiteto tinklalapyje www.ivpk.lt, mūsų šalyje progresas vystėsi šiomis stadijomis [7]: • 1991 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė įsteigti Lietuvos informatikos tarybą ir pavesti jai vykdyti valstybinės informacijos politikos eksperto funkcijas. • 1991 m. spalio 3 d. Įsteigta Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministeriją. Įkurta bendrovė "Omnitel"; Įrengtas pirmasis Lietuvoje X.25 palydovinio ryšio kanalas tarp Oslo Universiteto ir Matematikos informatikos instituto Vilniuje. Veiklą pradėjo LITNET - Lietuvos mokslo, studijų ir kitų pelno nesiekiančių organizacijų asociacija; LITNET - Lietuvos Mokslo ir Studijų kompiuterių tinklas teisėtai vadinamas Interneto pradininku Lietuvoje Pradėtas informacinės visuomenės plėtros projektas "Lietuva 2000". • 1992 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė pradėti nacionalinės informacinės infrastruktūros sukūrimo ilgalaikį projektą "Lietuva 2000". • 1994 m. Lietuvoje pradėtos teikti komercinės bevielio interneto paslaugos. • 1995 m. spalio 24 d. Pradėjo veikti "Bitės GSM" tinklas, mobliliojo ryšio tinklas dengė Vilnių ir Kauną. • 1995 m. rugsėjo mėn. Įkurta informacinių technologijų, telekomunikacijų ir raštinės įrangos įmonių asociacija "Infobalt". • 1996 m. Prasidėjo Lietuvos švietimo įstaigų kompiuterizavimas. IBM korporacija šiems darbams paskolino 7mln. USD • 1997 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė pavesti Ryšių ir informatikos ministerijai parengti Informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje programą, suderintą su atitinkamomis Europos Sąjungos nuostatomis. • 1998 m. vasario 1 d. įvedami nauji ryšio paslaugų tarifai, "Lietuvos telekomas" apmokestina vietinius telefono pokalbius; Panaikinta Ryšių ir informatikos ministerija; Švietimo įstaigų kompiuterizavimui Vyriausybė skiria 1,6mln. litų; • 1998 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė sudaryti nuolatinę informacinės visuomenės komisiją. • 1999 m. Švietimo įstaigų kompiuterizavimui lėšų neskiriama visai; • 1999 m. spalio 23 d. Pagrindinės parlamentinės partijos ir pasirašo memorandumą "Dėl informacinės visuomenės sukūrimo Lietuvoje"; • 2000 m. vasario mėn. Bendrovė "Omnitel" įdiegia GPRS technologiją. Lietuva tapo pirmąja Rytų Europos valstybę, kurioje galima naudotis GPRS paslaugomis; • 2000 m. liepos 11 d. Priimtas Elektroninio parašo įstatymas. • 2000 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarė sudaryti nuolatinę Seimo Informacinė visuomenės plėtros komisiją. • 2000 m. rugsėjo 22 d. įsteigta UAB "Rinkis pats" - pirmoji Lietuvoje elektroninė bendrovė; • 2001 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė įsteigti Informacinės visuomenės plėtros departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos. • 2001 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros koncepciją. • 2001 m. kovo 14 d. Darbo grupė E-Valdžios koncepcijai patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė patikslintą e-Valdžios koncepciją. • 2001 m. birželio 25 d. LR Vyriausybė pritarė Elektroninio verslo koncepcijai (DOC, PDF) • 2001 m. liepos 5 d. LR Vyriausybė patvirtino Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatus Tai svarbiausieji mūsų šalies technologijų pritaikymo etapai kuriant informacinę visuomenę. Kokia situacija šiuo metu? Nors šalis stengiasi kuo daugiau įdiegti informacinių technologijų, tam reikia nemažai finansų ir iniciatyvos. Uždavinys aiškus- kuo labiau priartėti prie ES šalių lygio: įstojus į ES, ne tik Lietuva, bet ir kitos naujosios narės turi ne tik pasivyti Europos Sąjungą informacinių technologijų plėtroje, bet taip pat užtikrinti reikiamą plėtros tempą ir neatsilikti, teigia vyriausiasis derybininkas P. Auštrevičius [8]. Jis tvirtina, kad Europos Sąjunga atveria Lietuvai naujas galimybes pritraukti investicijas informacinės bei telekomunikacinės technologijos srityje, plėsti infrastruktūrą, pasinaudoti patyrusių ekspertų patirtimi, organizuoti mokymus bei plėtoti paslaugų sferą. Kokie buvo ir dabar yra pasirengimo Lietuvos narystei ES privalumai telekomunikacijos ir informacinių technologijų srityje? Kaip teigiama Europos komiteto padalinio Lietuvoje oficiali svetainė www.euro.lt: • Rengiantis narystei ES, buvo įkurta Ryšių reguliavimo tarnyba, kuri užtikrina, jog nebūtų diskriminuojami vartotojai ir lygiomis teisėmis galėtų naudotis bendraisiais telekomunikacijų tinklais bei paslaugomis, taip pat nebūtų diskriminuojami telekomunikacijų operatoriai. • Nuo 2003 m. sausio mėnesį į rinką įžengė nauji nacionaliniai, regioniniai ir vietiniai bendrojo fiksuoto telekomunikacijų tinklo operatoriai ir paslaugų teikėjai, kas leido didinti paslaugų pasirinkimą ir kokybę. • Naudą pajus telefono ryšio vartotojai (nes atsiradus konkurencijai fiksuoto ryšio rinkoje, sumažės tarifai, atsiras operatoriaus pasirinkimo galimybė), telekomunikacijų operatoriai (telekomunikacijų veiklai bus išduodami bendrieji leidimai. Taip pat leidimai bus išduodami naudotis ribotais resursais – radijo dažniais ir telefono ryšio numeriais). • Teigiamą poveikį pajus verslo grupės (dėl palankesnių sąlygų veiklai informacinių technologijų srityje dirbančioms įmonėms, elektroninės komercijos plėtros ir elektroninių dokumentų apyvartos užtikrinimo, verslo informacijos tinklo sukūrimo ir informacinių duomenų bazių steigimo, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos), visuomenė (dėl galimybių integruotis į visuomeninį gyvenimą, gauti informaciją, kelti kvalifikaciją nuo centrų nutolusių vietovių gyventojams padidėjimo, informacijos prieinamumo ir patikimumo), viešojo administravimo institucijos (dėl palankesnių sąlygų šalies informacinei struktūrai plėtoti, galimybių plėsti tarptautinius informacijos mainus, informacijos prieinamumo piliečiams) [8]. Atsižvelgiant į ES rekomendacijas, Lietuva turi visas galimybes įgyvendinti informacinės visuomenės plėtojimo strategiją, kuria bus siekiama formuoti palankias sąlygas intelektualiam verslui, investicijų į ateitį švietimo ir mokslo srityje, skatinti žmonių pažangą, tobulinti valstybės valdymo struktūras. Tai esminis mūsų valstybės raidos strateginis tikslas – žinių visuomenė. Ypač aktuali problema Lietuvoje yra informacijos ir komunikacijos technologijos diegimas, apimantis visas švietimo sistemos grandis ir sritis ir darantis poveikį ugdymo sampratai bei mokymo sistemai. Pokyčiai vienoje srityje sukelia pokyčius kitoje ir atvirkščiai – nepakeitus vienos srities, neįmanomi spartūs pokyčiai kitoje. Dauguma šių sričių jau pradėtos pertvarkyti. Pagrindinės reformos kryptys, įvardytos Lietuvos švietimo koncepcijoje ir Bendrosiose programose, atitinka informacinės visuomenės tikslus, tačiau pasigendama ryškesnių pastangų ir lėšų sutelkimo informacinės visuomenės formavimo Lietuvoje aktualiausiems darbams. Tai dar kartą patvirtina būtinybę skirti daugiau dėmesio informacijos ir komunikacijos technologijos diegimui, suderinti ir koordinuoti vykstančius procesus[ smm]. Lietuvos švietimui reikia kryptingos, sistemingos, apimančios įvairias ugdymo sritis informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo politikos. Strategijos būtinumą sąlygoja šios pagrindinės priežastys [2]: • Informacinės visuomenės kūrimas tampa viena iš prioritetinių sričių Europoje; orientuodamasi į šią tendenciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė ta linkme pradeda modernizuoti švietimo sistemą, kurioje informacijos technologijai turėtų būti skiriamas išskirtinis dėmesys. • Reaguojant į pasaulio socialinės ir ekonominės pažangos iššūkius, informacijos ir komunikacijos technologijos diegimą švietime būtina pabrėžti kaip vieną iš svarbiausių strateginių švietimo kaitos sandų. • Įgyvendinant informacinei visuomenei būdingą paradigmą “mokytis visą gyvenimą” keičiasi esminiai švietimo sistemos uždaviniai ir ugdymo metodai. • Randasi neigiamų informacijos ir komunikacijos technologijos socialinių ir kultūrinių padarinių – būtina numatyti jų prevencijos priemones. • Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimas Lietuvos švietime vyksta chaotiškai ir lėtai – svarbu šiam darbui suteikti daugiau tikslingumo ir kryptingumo. • Nėra sistemingos informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo švietime finansavimo politikos – būtina įvertinti reikalingas finansines investicijas ir numatyti adekvatų nuolatinį jų skyrimą iš valstybės biudžeto. Esminiai pokyčiai turi vykti įvairiose švietimo srityse. Svarbiausios iš jų [2]: • švietimo ir visuomenės santykis (mokymasis visą gyvenimą, švietimo paslaugų įvairovė ir prieinamumas, lygios piliečių galimybės, distancinis švietimas, naujos technologijos švietimo vadyboje bei visuomenės informavime ir kt.); • gyvenimas mokykloje (mokymosi motyvacijos ir atsakomybės ugdymas, informacijos gausa ir įvairovė, lygios moksleivių galimybės, asmenybės atsparumas virtualaus pasaulio negerovėms, nacionalumo puoselėjimas, higiena, naujos technologijos mokyklos vadyboje ir kt.); • ugdymo turinys ir metodai (informacinės visuomenės piliečio kompetencijos ugdymas, distancinis švietimas, informacijos ir komunikacijos technologijos diegimas visuose bendrojo lavinimo ugdymo turinio koncentruose, ugdymo rezultatų tarptautinis lygmuo ir kt.); • aprūpinimas kompiuterių įranga ir mokymo priemonėmis (technikos šiuolaikiškumas, prieinamumas ir taikymų įvairovė, programinės įrangos ir mokymosi šaltinių įvairovė, bibliotekų modernizavimas, informacinės infrastruktūros sukūrimas, technikos parko vadyba, mokytojų kompiuterių centrų tinklo išplėtimas ir kt.); • mokytojo vaidmuo ir kvalifikacija (mokymo mokytis kompetencija, nenutrūkstamo pedagogų švietimo paslaugų plėtojimas, nauji kvalifikaciniai reikalavimai, numatantys išplėtotą naujų technologijų integravimą, kvalifikacijos tobulinimo institucijų potencialo plėtimas ir panaudojimas, mokytojų mokymasis mokykloje ir kt.); • mokslo ir švietimo sanglauda (moksliniai ir taikomieji darbai, tarptautiniai lyginamieji tyrimai, socialinių ir kultūrinių pokyčių analizė bei reikalingos intervencijos modeliavimas, eksperimentavimas, taikymų analizė, pasaulinės patirties lokalizavimas ir kt.); • informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo valdymas ir finansavimas (lėšų telkimas, atsakomybės pasiskirstymas, decentralizacija, strategiškumas, lėšų panaudojimo lankstumas ir efektyvumas, laiku atliekamas institucionalizavimas, viešumas, bendradarbiavimas ir partnerystė, žmonių įtraukimas, investicijų į švietimą skatinimas, bendrųjų švietimo tikslų paisymas, pedagogų skatinimas ir kt.). Informacijos technologijų švitimo srityje diegimas priklauso nuo visų švietimo sistemos lygmenų (šalies, vietos valdžios ir mokyklos) darbų koordinavimo, bendradarbiavimo bei išorinės paramos. Svarbu surasti optimalų centralizacijos ir decentralizacijos santykį, aiškiai suvokti įvairių institucijų misiją, pasiskirstyti įsipareigojimus ir atsakomybę. Tačiau svarbiausia- rasti pakankamai finansų. Tam gali padėti ES struktūriniai fondai. Tačiau technologijomis aprūpintas švietimo sektorius nėra vienintelė sfera, kurioje būtinas technologijų švietimas. Būtina įdiegti elektroninio atsiskaitymo sistemas, taip pat per viešuosius tinklus atlikti muitinės, mokesčių, mokėjimo ir pajamų deklaravimo procedūras. Tikslų esama daug, tačiau juos reikia derinti su valstybės biudžetu arba tikėtis Europos Sąjungos paramos. Visgi vadovaujantis “eEuropa 2005” veiksmų planu, kurio tikslas – sukurti palankias sąlygas privačioms investicijoms, naujų darbo vietų kūrimui, padidinti produktyvumą, modernizuoti viešąsias paslaugas bei kiekvienam piliečiui suteikti galimybę dalyvauti pasaulinėje informacinėje visuomenėje, ir esant iniciatyvai bei aiškiai valstybės informacijos politikai, informacinių technologijų plėtra informacinės visuomenės kūrimo procese gali žymiai paspartėti. IŠVADOS Šiame darbe apžvelgiau pagrindines informacinių technologijų raidos tendencijas informacinėje visuomenėje tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje. Referato eigoje apibendrinau informacinės visuomenės sąvoką: tai žinių visuomenė, atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios nariai gali bei sugeba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis informacijos ištekliais. Informacinės visuomenės kūrime svarbiausią vaidmenį atliko informacinės technologijos. Jų kūrimo ir diegimo dėka buvo įmanomas efektyvesnis informacinės visuomenės kūrimas. Kompiuterio išradimas, vėliau Internetas, mobilieji tinklai, telekomunikacijos ir visos kitos technologijos bei paslaugos pirmiausia pastebimai paspartino viešųjų paslaugų sektorių ir apskritai viso socialinio sektoriaus veiklą. Pirmiausia tokie pokyčiai matėsi Europos Sąjungos šalyse, turinčiose bendrą rinką ir veiksmų politiką. Vėliau prie informacinių technologijų ir informacinės visuomenės plėtros prisidėjo ir šalys kandidatės) jau dabartinės ES šalys. Tarp jų- ir Lietuva. Informacinės technologijos Lietuvoje nebuvo itin sparčiai diegiamos dėl finansinės situacijos, tačiau vadovaujantis ES veiksmų planu bei strategijomis po truputį ir Lietuvoje vystosi informacinės technologijos bei jų diegimas. Itin aktuali sritis Lietuvoje laikoma švietimas: viena aktualiausių problemų yra kompiuterių trūkumas. Apskritai, Lietuvoje kompiuterių ir kitų informacinių technologijų diegimas būtinas ne tik švietime, bet ir visuose socialiniuose sektoriuose, ypač- viešųjų paslaugų srityse. Kaip teigiama Lietuvos Respublikos parlamentinių partijų ir asociacijos „Infobalt“ memorandume “Dėl informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje”, Lietuvos valstybei, neturinčiai turtingų žaliavų ir pigių energijos išteklių, yra ypatingai svarbu laiku suskubti į informacinės visuomenės ekspresą [9]. Šalis, siekianti būti lygiaverte išsivysčiusių valstybių partnere ir stipria konkurente, turi užtikrinti, kad jos piliečiai, visi eiliniai gyventojai ir visų lygių vadovai taptų aktyviais informacinės visuomenės nariais, mokėtų ir galėtų naudotis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis savo kasdieniniame darbe . Bibliografinių nuorodų sąrašas 1. “Informacijos visuomenės plėtra pasaulyje”. Informacinės visuomenės plėtros komitetas. 2003- [žiūrėta 2004 m. birželio 22 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 3435 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
15 psl., (3435 ž.)
Darbo duomenys
  • Informacijos ir informacinės visuomenės referatas
  • 15 psl., (3435 ž.)
  • Word failas 177 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį referatą

www.nemoku.lt Panašūs darbai

Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt