Informacinė visuomenė ir jos kūrimas Lietuvoje

Gyvename pasaulyje vykstančių didelių permainų laikotarpiu, kai iš industrinės ir poindustrinės visuomenės sparčiai pereinama į žinių ir informacinių technologijų visuomenę. Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi, nuolatos besimokanti, žiniomis savo veiklą grindžianti visuomenė, kurios nariai, eiliniai gyventojai ir visų lygių vadovai, turi galimybę ir sugeba visose savo veiklos srityse efektyviai naudoti šiuolaikinių informacinių technologijų priemones, naudotis savo šalies bei viso pasaulio kompiuterizuotais informacijos ištekliais, o valstybės ir savivaldybių institucijos, pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, priimti sprendimus bei užtikrinti gyventojams viešosios informacijos prieinamumą ir patikimumą. Ateinati epocha iš esmės keičia senąją naujomis, vadinamosiomis skaitmeninėmis, technologijomis. Be jų, sparčiai plintančių ir tobulėjančių, civilizuotas pasaulis jau dabar negali apsieiti. Būdingiausi nauji ateinančios epochos ekonomikos bruožai – tai globaliniu mastu laisvas (laikantis tik tam tikrų teisinių normų) ir greitas žinių, kapitalo ir intelekto judėjimas.
Formuojasi pasaulis, kuriame klestės tik tos šalys ir tautos (jeigu neturi ypatingų gamtos turtų), kur bus geras kapitalo ir intelekto lydinys. Abi komponentės būtinos. Kapitalas šalyje su menku intelektu duos jai mažesnę naudą, gali veikti sunkiai kontroliuojamas, pasitraukdamas kitur gali palikti gyventojams ir vyriausybėms rimtų problemų. Intelektas be kapitalo retai gali visiškai atsiskleisti ir panaudoti savo galimybes. Todėl žmogiškojo intelekto kapitalas, taip pat kaip ir finansinis kapitalas, visada bus linkęs migruoti ten, kur jam naudingiau, neišvengiami jo nuostoliai dėl „protų nutekėjimo“.
Nors naujos technologijos gali turėti ir turi pozityvius aspektus žmonijos raidai ir gali padėti išspręsti daug problemų, gali sąlygoti ir naujas socialines problemas. Skirtumas tarp tų, kurie gali gauti informaciją ir žinias, ir tų, kurie negali, didėja. Tai svarbu, nes žmonės negaunantys informacijos, turi mažiau galimybių naudotis globalizacijos privalumais ir dalyvauti žiniomis grįstoje ekonomikoje. To pasekmės yra nestabilus darbas, socialinė ir ekonominė nelygybė, atskirtis, skurdas. Reikalingos tam tikros priemonės (ypač švietimo) šioms problemoms spręsti. Globalizacija atveria daug galimybių, bet tik mažas skaičius žmonių gali tuo pasinaudoti. Svarbus praktinis uždavinys padaryti globalizacijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!