Informacinė visuomenė bei jos kūrimas Lietuvoje

Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti ir žiniomis grindžianti savo veiklą, jos nariai yra tiek paprasti gyventojai, tiek visi vadovai, kurie savo veikloje gali ir sugeba efektyviai naudoti šiuolaikines informacines technologijas, kompiuterizuotus informacijos išteklius ir juos pasitelkiant priimti sprendimus, garantuoti gyventojams prieinamą ir patikimą viešąją informaciją.
Apskritai žmonės visą laiką troško žinių, jų siekė ir jomis vadovavosi, todėl siekianti žinių visuomenė gyvuoja tiek, kiek ir gyvuoja visuomenė, tik dabar ji įgavo informacinės visuomenės pavadinimą ir tapatinama su šiuolaikinėmis naujovėmis žinių sferoje ir naujomis kompiuterinėmis technologijomis, diegiamomis į jų gyvenimą.
Dabartinės visuomenės virsmą į informacinę visuomenę lemia ne tik informacinės visuomenės technologijos, bet ir visuomenėje vykstantys sociokultūriniai pokyčiai, sietini su didėjančiu informacijos pasirinkimu ir susidomėjimu informacija bei jos taikymo galimybėmis.
Informacinės visuomenės kūrimo pradžią Lietuvoje galima laikyti 1990 metus, kai buvo parengtas pirmasis Lietuvos visuomenės informatizavimo projektas.
Informacinės visuomenės pradžia siejama su Antrojo pasaulinio karo pabaiga, kai skaitmeninė technika buvo pradėta taikyti nekariniams tikslams. Petį terminą „informacinė visuomenė“ pirmą kartą 1963 m. pavartojo Tadao Umesao savo straipsnyje apie visuomenės evoliucijos teoriją, nurodydamas informacijos industrijos plitimą. Europoje šis terminas pirmą kartą buvo pavartotas Prancūzijoje 1978 m. S. Nora ir A. Mine studijoje apie visuomenės informatizavimą.
Amerikoje devintajame dešimtmetyje buvo atsisakyta teiginio apie informacinę visuomenę, kadangi informacijos technologijos išplito po visas visuomenės gyvenimo sritis ir jau šios sritys lemia dabartinę informacijos technologijų ir komunikacijų plėtrą. Kartu išnyko ir terminas „informacinė visuomenė“, jį skirtingos Amerikos valstybės pakeitė kitais terminais: „nacionalinė informacinė infrastruktūra“, „informacijos supergreitkelis“, pažengusi visuomenės informacinė infrastruktūra“.
Tik Europos šalyse vartojami terminai :informacinė visuomenė“ ir :informacinės visuomenės technologijos:, teigiant, kad tokiu būdu akcentuojami informacinės visuomenės technologijų plėtros socialiniai ir kultūriniai pokyčiai, turintys įtakos visuomenės struktūrai.
• Žmogus ir jo pilietinės teisės;
• Technologijos kaip intelektualūs darbo įrankiai;
• Informacija kaip nemažėjantis resursas.
Informacinės visuomenės atsiradimui nustatyti galima pasirinkti keletą atskaitos taškų, pvz., šį procesą galima sieti su informacijos ir komunikacijos technologijų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!