Informacinės visuomenės kūrimo strateginės nuostatos ir raida Europos Sąjungoje

Įvadas Darbo aktualumas. Šiuolaikinė socialinė ekonominė raida bei mokslo ir technologijų pažanga pasižymi keliomis išskirtinėmis aplinkybėmis, kurias nulemia vis intensyviau vykstantys globalizacijos ir internacionalizavimo procesai, taip pat kokybiškai naujo tipo visuomenės — žiniomis grindžiamos visuomenės - formavimasis. Tarptautiniu mastu besiformuojančiai žiniomis grindžiamai visuomenei yra būdinga tai, kad tolesnės socialinės ekonominės raidos bei mokslo ir technologijų pažangos sąlygomis klostosi kokybiškai nauja žinių ekonomika ir plėtojasi naujo tipo vadybos ir administravimo kultūra, pasklindanti visose viešojo sektoriaus, neišskiriant valstybinio valdymo ir savivaldos, srityse, taip pat visame šiuolaikinio verslo sektoriuje bei visose kitose šiuolaikinės visuomenės gyvenimo srityse. Beje, būdingas naujo tipo vadybos ir administravimo kultūros atsiradimo ir plėtotės požymis yra e. valdžios sampratos susifotmavimas, e. valdžios ideologijų raida ir sklaida bei itin spartus e. valdžios technologijų ir organizacinių formų kūrimas, skleidimas, įgyvendinimas ir nepertraukiamas modernizavimas. Darbo tikslas – išanalizuoti informacinės visuomenės kūrimo strateginės nuostatas ir raidą Europos Sąjungoje. Darbo objektas- informacinės visuomenės kūrimo strateginės nuostatos ir raida Europos Sąjungoje. Galima teigti, kad šiuolaikinės visuomenės raidos bei pažangos perspektyvas žymiu mastu sąlygoja tos aplinkybės, kuriomis yra išreiškiama globalizacijos ir internacionalizavimo procesų įtaka bei nulemiamos žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos formavimosi galimybės, tarp jų -nusakančios e. valdžios ideologijų ir technologijų kokybinį lygį bei pasklidimo ir įgyvendinimo mastą. Darbo uždaviniai: 1. Taigi globalizacijos, internacionalizavimo, taip pat žiniomis grindžiamos visuomenės bei žinių ekonomikos formavimosi procesų, tarp jų — ir ES e. valdžios raidos procesų reikšmingumas, svarba ir vaidmuo yra akivaizdūs; 2. išsamiai ir kompleksiškai tirti išanalizuoti informacinės visuomenės ES procesus, nuolat stebėti ir prognozuoti jiems būdingas trajektorijas, daryti jiems kryptingą įtaką, valdyti ir administruoti; 3. išanalizuoti informacinės visuomenės procesų ES monitoringo, prognozavimo ir apskritai valdymo ir administravimo prasmė - suvokti ir laiku įvertinti naujus iššūkius, pagrįstai apibrėžti siekiamus tikslus ir kryptingai panaudoti visas galimybes, kad socialinė ekonominė raida ir mokslo bei technologijų pažanga pasižymėtų kuo aukštesniu efektyvumo lygiu ir įgalintų realiai įgyvendinti drąsiausius ir ambicingiausius visuomenės siekius. Ypač akcentuotinas būtinumas suvokti, kad globalizacijos ir internacionalizavimo aplinkoje spartėjant žiniomis grindžiamos visuomenės formavimuisi, socialinės ekonominės raidos ir mokslo bei technologijų pažangos procesai vis labiau pasižymi vis didėjančiu neapibrėžtumu bei įvairiais pavidalais pasireiškiančiomis rizikomis. Šios aplinkybės supratimas leidžia pagrįsti poreikius sugebėti laiku numatyti ir pagrįstai vertinti įvairaus pobūdžio pavojus ir grėsmes, kurie galėtų sukelti neigiamas ar kitaip suvokiamas nepageidautinas globalizacijos, internacionalizavimo, žiniomis grindžiamos visuomenės bei žinių ekonomikos formavimosi, taip pat ir e. valdžios raidos pasekmes, kartu siekiant laiku vykdyti reikiamą prevenciją galimų pavojų, grėsmių bei neigiamų ir nepageidautinų raidos procesų atžvilgiu. Tiek šiuolaikiniuose moksliniuose tyrimuose, tiek ir praktiniuose darbuose, skirtuose žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimui, dažnai stokojama adekvataus įvertinimo tų veiksnių ir aplinkybių, kuriais išreiškiami įvairūs pavojų ir grėsmių poveikiai. Tai reiškia, kad mokslinių tyrimų ir praktinių darbų praktikoje tam tikra prasme yra ignoruojamos gana reikšmingos ir įvairiai pasireiškiančios ar galinčios pasireikšti saugumo, taip pat tarptautinio bei regioninio saugumo, problemos, kylančios ir galinčios kilti globalizacijos bei internacionalizavimo procesų aplinkoje ir formuojantis žiniomis grindžiamai visuomenei bei žinių ekonomikai. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio problemos yra vertintinos kaip išskirtinai aktualios, todėl jų suvokimui, nagrinėjimui bei sprendimui yra teiktinas itin didelis dėmesys. Išdėstytų aplinkybių suvokimas nulemia tikslingumą detaliau aptarti šiuolaikinei visuomenei būdingas saugumo problemas, ypač tarptautinio ir regioninio saugumo, atsižvelgiant į daugialypes aplinkybes, kurios pasireiškia globalizacijos, internacionalizavimo procesų, taip pat žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos formavimosi kontekste. Detalesnis tokių problemų aptarimas, jų suvokimas ir nagrinėjimas galėtų sudaryti prielaidas jas konstruktyviai spręsti, taip pat modernizuoti pačią visuomenę. Darbo metodai: sisteminė ir loginė analizė, statistinė analizė, teisės aktų sisteminė ir lyginamoji analizė. 1.Elektroninės informacijos strateginė samprata ES aktyviai siekia užtikrinti, kad informacinės visuomenės laimėjimai būtų naudingi piliečiams ir verslo įmonėms. 2006 m. Europos Komisija ėmėsi veiksmų siekdama mažinti nepagrįstai dideles skambučių mobiliaisiais telefonais kainas išvykus į kitą ES šalį. 2007 m. šios vadinamosios tarptinklinio ryšio kainos sumažėjo vidutiniškai daugiau kaip 60 %. 2008 m. ir 2009 m. jos dar turėtų būti šiek tiek sumažintos. Kitas ilgalaikis prioritetinis uždavinys – užkirsti kelią skaitmeninei turtingesnių ir vargingesnių (dažnai atokių) ES regionų atskirčiai. Pastaruosiuose interneto prieiga ar naujų skaitmeninių paslaugų pasiūla yra ribota. Tokia atskirtis turėtų būti panaikinta ir tarp ES valstybių narių. ES ėmėsi įvairių iniciatyvų siekdama, kad namų ūkiai galėtų nesunkiai įsivesti didelės spartos plačiajuostį ryšį, būtų išplėstos e. verslo paslaugos bendrovėms, o internetu būtų teikiamos viešosios paslaugos. Naudodamosi kokybiškomis telekomunikacijų paslaugomis visų pramonės ir paslaugų sektorių įmonės dirbs našiau ir bus konkurencingesnės. Nustatyti trys šios srities prioritetai: • verslo įmonės ir piliečiai turi turėti galimybę naudotis nebrangia pasaulinio lygio ryšių infrastruktūra ir pačiomis įvairiausiomis paslaugomis; • kiekvienas pilietis turi įgyti gyventi ir dirbti informacinėje visuomenėje reikalingų įgūdžių; • galimybė mokytis visą gyvenimą turi būti vienas iš pagrindinių Europos socialinio modelio elementų. Valstybės valdymo modernizavimas, diegiant informacines technologijas valdymo procesuose, pastaraisiais metais daugelyje Europos Sąjungos šalių tapo vienu svarbiausių uždavinių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, siekiama plėtoti elektroninę valdžią, efektyviau teikti viešąsias paslaugas ir informaciją gyventojams bei verslo subjektams, palengvinti ir pagreitinti valstybės institucijų darbą, tokiu būdu modernizuojant valstybės valdymą. Kartu siekiama užtikrinti greitesnį, patogesnį ir efektyvesnį gyventojų ir verslo įmonių aptarnavimą, sudarant sąlygas taupyti laiką ir lėšas. Elektroninės valdžios koncepcijoje, kuri buvo patvirtinta 2002 m. gruodžio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 21151, iškeliamas uždavinys elektronines viešąsias paslaugas teikti internete „vieno langelio" principu. Lietuvoje veikia funkciškai susiskaidęs viešasis sektorius, todėl viešosios paslaugos teikimas „vieno langelio" principu bei interaktyvios elektroninės paslaugos teikimas internetu yra sudėtingas procesas, apimantis daugialypius informacijos ir dokumentų srautus tarp skirtingų valstybės institucijų. Kompiuterizuotai sprendžiami valstybės valdymo uždaviniai ir teikiamos viešosios elektroninės paslaugos reikalauja integruoto valstybės informacinių resursų panaudojimo. Šiuo metu tarpusavio sąsajų tarp pagrindinių valstybės registrų ir svarbiausių informacinių sistemų problemos sprendžiamos atsižvelgiant į įdiegtas technologines platformas. Sąveikai užtikrinti dažnai kuriami dubliuojantys, arba vadinamieji veidrodiniai, registrai. Šie sprendimai yra neracionalūs, reikalaujantys daug išlaidų. Tokiu būdu veikia sąveikos technologinė įvairovė. Institucijos, neskiriančios IRT priemonėms didelių lėšų, nepajėgios įdiegti technologiškai sudėtingų sąveikos priemonių, todėl nukenčia veiklos efektyvumas, o viešųjų paslaugų teikimo atveju paslaugos gavėjas verčiamas pats surinkti informaciją iš įvairių institucijų. 2007 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 875 buvo patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės. Šiose taisyklėse nustatyta asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo, taikant „vieno langelio" principą, tvarka. Asmenų prašymai priimami ir atsakymai į juos pateikiami vienoje darbo vietoje. Institucijos paslaugų teikėjos vykdo kitus įvairius viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę projektus, prioritetiniu uždaviniu tampa metodikos parengimas. Šia metodika būtų apibrėžtas komponentų kūrimas, paslaugų konstravimas, duomenų struktūros aprašymas. Taip pat būtų reglamentuojama kita veikla, susijusi su viešųjų paslaugų perkėlimu į elektronine terpę, panaudojant šio projekto rezultatus. Tik kelios viešosios paslaugos gali būti suteiktos naudojant vienos institucijos disponuojamą informaciją. Dauguma viešųjų paslaugų yra kompleksinės - informacija, reikalinga viešajai paslaugai suteikti, disponuoja kelios institucijos. Perkeldami kompleksines viešąsias paslaugas į elektroninę terpę susiduriame su reiškiniu, kai kiekvienas kompleksinės viešosios elektroninės paslaugos reikėjas sudaro individualius duomenų mainus su institucijomis, disponuojančiomis informacija, reikalinga jokiai paslaugai suteikti. Šią situaciją apsunkina ir tai, kad institucija, kuri teikia informaciją keliems kompleksinių paslaugų teikėjams, turi pateikti skirtingas duomenų struktūras.2 Šiuo projektu siekiama sumažinti minėtą individualių duomenų mainų tinklą ir palengvinti sąlygas naujoms kompleksinėms viešosioms elektroninėms paslaugoms kurti, išskaidant tokias paslaugas į komponentus (pavyzdžiui, gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugos komponentai yra duomenys apie deklaruojamą asmenį, duomenys apie savininką ir t.t.) ir nustatant kiekvieno komponento duomenų struktūrą. Taigi institucijos, disponuojančios informacija, reikalinga kompleksinėms viešosioms elektroninėms paslaugoms suteikti, tampa komponentų kūrėjomis, kurioms lieka tik vienas uždavinys — pagal pateiktą aprašą sukurti komponentą, kuris gali buri panaudojamas skirtingoms kompleksinėms viešosioms elektroninėms paslaugoms suteikti, ir per duomenų mainų platformos (sistemos) sąsają padaryti šį komponentą pasiekiamą tiems paslaugų teikėjams, kurie turi teisę naudotis šiuo komponentu. Pažymėtina, kad paslaugų teikimo procese naudojami paslaugų reikėjų ir komponentų kūrėjų turimi 2. Informacinės visuomenės kūrimo raida ES Kiekvienas informacinės visuomenės plėtros ciklas prasideda esamos padėties įvertinimu. Kol kas nėra bendros metodikos, nenustatyti bendri visoms šalims rodikliai, kuriais galima būtų įvertinti informacinę vi­suomenę. Čia nagrinėjami informacinės visuomenės raidą vertinantys projektai: 1) „eEurope + 2003"; 2) „Skaitmeninė Lietuva"; 3) „Informacinės visuomenės iššūkiai: perspektyvų analizė šalyse kandidatėse", taip pat įvairūs informacinės visuomenės raidos vertinimo rodikliai. „eEurope + 2003". 2000 m. Europos Sąjungos šalių susitikime Lisabonoje priimta Lisabonos strategija, kur iškeltas tikslas - pasiekti, kad Europos Sąjunga per dešimtmetį taptų „konkurencingiausia ir dinamiškiausią žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje, kurioje būtų suderinta darni ekonominė plėtra ir didesnis užim­tumas, tvirtesnė socialinė sanglauda" (eEurope + 2003). Pripažinta, kad Europai būtina nedelsiant išnaudoti žinių ekonomikos, ypač interneto, galimybes. 2000 m. Feiroje paskelbtas „eEurope" veiksmų planas. Tais pačiais me­tais Varšuvoje, Europos ministrų konferencijoje, Vidu­rio ir Rytų Europos šalys patvirtino Lisabonoje penkio­likos ES šalių iškeltą tikslą kaip strateginį ir nutarė pa­rengti panašų planą. Jis pavadintas „eEurope +". Šį pla­ną, padedant Europos Komisijai, parengė šalys kandida­tės. Visos šalys, taikydamos tą pačią metodiką, įvertino informacinės visuomenės raidą. Kad šalys kandidatės ne tik tarpusavyje, bet ir su ES valstybėmis narėmis galėtų keistis informacija, veiksmai sutelkiami į tris pagrindi­nius „Elektroninės Europos" numatytus tikslus, priima­mi tie patys 15-os ES šalių patvirtinti rodikliai kontro­liuoti pažangą ir ją palyginti. Šalys kandidatės pripažįs­ta, kad siekiant maksimalios naudos, reikia toliau spar­tinti efektyvų acąuis communautaire funkcionavimą su informacine visuomene susijusiose srityse. Todėl papil­domai įtrauktas naujas tikslas, kurio nebuvo „Elektroninėje Europoje", kad informacinė visuomenė būtų statoma ant tvirtų pamatų. „eEurope + 2003" in­formacinės visuomenės raidą rodantys rodikliai. Jie su­skirstyti į 4 grupes, kiekvieną rodiklį priskiriant konkre­čiam „eEurope +" veiksmų plane išsikeltam tikslui, už­daviniui: 1. Informacinės visuomenės pamatų tvirtinimas. 2. Pigesnis, greitesnis, saugesnis internetas. 3. Investicijos į žmones ir jų kvalifikaciją. 1. Naudojimosi internetu skatinimas (eEurope+2003: An Information Society for all). „Informacinės visuomenės iššūkiai: per­spektyvų analizė šalyse kandidatėse" („Factors and Impacts in the Information Society: a Prospective analysis in the candidate countries") projektas baigtas vykdyti 2004 m. pradžioje. Jo tikslas - detaliai išnagri­nėti neapibrėžtumus ir iššūkius, kurie susiję su ES plėt­ra: technologinius, ekonominius, politinius ir socialinius veiksnius, jų poveikį mokslo ir technologijų politikai, konkurencingumui ir užimtumui išsiplėtusioje Europoje per ateinančius dešimtį metų. Informacinės visuomenės pjūvis pasirinktas dėl to, kad šalių kandidačių vyriausy­bės įvardijo jos plėtrą kaip prioritetą. Ši analizė apima visas svarbiausias informacinę visuomenę apibūdinan­čias sritis: • nacionalinė ir regioninė ekonomika; • nacionalinė ir regioninė informacinių sistemų (IS) politika; • pramonės plėtra, konkurencingumas, informaci­jos ir telekomunikacijos sistemų (ITS) geografija; • svarbiausia ekonominė veikla, taikant informaci­nių sistemų technologijas (IST); • IST skverbties rodikliai (dydžiai) - laiko eilutės infrastruktūros, aprūpinimo, naudojimo; • institucijų kompetencijos ir reguliavimo, priežiū­ros pagrindas; • išsilavinimo sektorius (antrinis, tretinis), darbo jėgos pasiūla, mokymas ir su IST susiję subjek­tai; • nacionaliniai bei regioniniai demografiniai duo­menys ir perspektyvos; • kultūriniai ir sociologiniai duomenys. Projektuose „eEurope + 2003" ir „Skaitmeninė Lie­tuva 2001" informacinės visuomenės raida vertinama, skaičiuojant tam tikrus rodiklius. Lyginant šių projektų rodiklius pastebėta, kad jie suskirstyti į skirtingas gru­pes, nors dauguma jų yra panašūs (pavyzdžiui, naudo­jimasis kompiuteriu ir internetu). Skirtingų grupių iš­skyrimą ir kai kurių rodiklių skirtingumą turbūt lemia nevienodi tyrimų tikslai. „eEurope + 2003" rodikliais siekta nustatyti, kaip įgyvendinamas „eEurope + 2003" veiksmų planas, kaip jis ES šalis priartino prie pagrindi­nio tikslo. Beje, „eEurope + 2003" rodikliai skirti įver­tinti būtent šio etapo informacinės visuomenės raidą. Kitam etapui bus skaičiuojami kiti rodikliai, nežinia, ar išliks tas pats vertinimo metodas. Antrojo projekto įgy­vendinimo metu bandyta pažvelgti į informacinės vi­suomenės raidą gyventojų akimis. • Įgyvendinant „eEurope +" veiksmų planą, kiekvie­nais metais ES šalys narės ir šalys kandidatės, taikant tą pačią metodiką, skaičiuoja IV (informacinės visuome­nės) raidos vertinimo rodiklius. • „eEurope + 2003" veiksmų plane išskirti 58 IVP (in­formacinės visuomenės raidą) įvertinantys rodikliai. Šiame straipsnyje pateikiami atlikto tyrimo, kurio tiks las yra išskirti pagrindinius kiekvienos grupės, kiekvie­no pogrupio rodiklius-atstovus, rezultatai. Tyrime nau­doti 10-ies ES šalių kandidačių (Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rumu­nijos, Slovėnijos ir Slovakijos) 2003 m. IVP rodikliai. IVP vertinančių rodiklių-atstovų atrinkimo procesas vyksta keturiais etapais: • IVP sričių išskyrimas, IVP rodiklių nustatymas, klasifikavimas. • Kiekvieno IVP rodiklio statistinių duomenų rin­kimas. • IVP rodiklių-atstovų atrinkimo metodų elementų pasirinkimas. • IV raidą įvertinančių rodiklių-atstovų atrinkimas, taikant metodų elementus (2 pav.). • Svarbiausias šio modelio elementas - IVP vertinan­čių rodiklių-atstovų atrinkimo metodų parinkimas. Ši modelio dalis nagrinėtina plačiau. Tyrime naudotasi „eEurope + 2003" įgyvendinimo ataskaitoje pateiktais rodikliais, kurie suskirstyti į tris grupes ir 13 pogrupių: • Infrastruktūra ir ryšio prieinamumas („Teleko­munikacijų infrastruktūra", „Skaitmeninė atskir-tis", „Komunikacijų prieinamumas", „Saugu­mas"). • Gebėjimai ir įgūdžiai („Skaitmeninis išsilavini­mas", „Viešieji interneto prieigos taškai"). • Naudojimosi internetu skatinimas („Interneto naudojimas ir dažnumas", „Interneto prieigos vieta", „Interneto naudojimo tikslas", „E. ver­slas", „E. valdžia", „E sveikata", „Naudojimosi internetu trukdžiai"). eEuropos veiksmų planas yra sudėtinė Lisabonos strategijos dalis, siekiant iki 2010 m. ES suformuoti veiksmingą socialinę politiką, kaip pagrindą ES konkurencingumui augti, plėstis žiniomis pagrįstai ekonomikai. Vienas iš svarbiausių e. valdžios uždavinių yra e. įtraukimas, kuris leistų plėsti visuomenės grupių dalyvavimą valdymo procese ir tokiu būdu mažintų socialinę atskirtį. Kitas svarbus aspektas - ypatinga savivaldos institucijų reikšmė socialinės politikos formavimo procese: piliečių aktyvus įtraukimas į politikos formavimą savivaldos institucijose yra labai aktualus. 2.1.Duomenų saugumo problemos i2010 strategijoje Dabartinė iniciatyva i2010 skirta artimiausiam laikotarpiui. Plačiajuostė interneto prieiga, kuria užtikrinamas greitas ir pigus nuolatinis interneto ryšys, yra esminė ir būtina technologija. Apie 30 % visų ES namų ūkių turi plačiajuostį ryšį, nors ES narėmis 2004 m. ir vėliau tapusiose valstybėse šis rodiklis mažesnis. Vadovaudamiesi šūkiu „geriau internete nei eilėje“, daugiau kaip 90 % visų Europos Sąjungos viešųjų paslaugų teikėjų paslaugas jau teikia internetu. Siekiama, kad 20 svarbiausių viešųjų paslaugų (pajamų mokesčių arba PVM deklaracijos pildymas, naujo automobilio arba automobilio savininko keitimo registravimas ir t. t.) galima būtų nesunkiai gauti elektroninėmis priemonėmis. Be mokyklų ir universitetų plačiajuostį ryšį turi turėti ir bibliotekos, muziejai bei panašios įstaigos. Be to, ES valstybių narių vyriausybės piliečiams turi teikti elektronines sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant informaciją apie ligų prevenciją, sveikatos duomenis, nuotolines konsultacijas ir medicininių išlaidų kompensavimą. Duomenys nėra dubliuojami - paslaugų teikėjams ir komponentų kūrėjams priklausantys ir jų tvarkomi duomenys laikomi jų naudojamose informacinėse sistemose. O paslaugų teikėjai viešųjų paslaugų teikimą bei teikimo proceso įgyvendinimą vykdo savo informacinėse sistemose ir organizacinėje aplinkoje, nes paslaugų teikimas turi būti užtikrinamas riek tradiciniu, tiek ir elektroniniu būdu.3 Portalas yra skirtas visiems viešąsias elektronines paslaugas norintiems gauti paslaugų teikėjams ir komponentų kūrėjams. Paslaugų gavėjai galės save identifikuoti ir autentifikuoti, užsakyti norimas paslaugas, atlikti apmokėjimus už pasirinktas paslaugas, stebėti paslaugos suteikimo procesą ir, be abejo, gauti paslaugas, jei tai leidžia maksimalus paslaugos suteikimo lygis. Komponentų kūrėjai bus atsakingi už teisių dėl komponentų naudojimo valdymą, matys komponentų naudojimo statistiką ir kitas su komponentų administravimu susijusias veiklas. Paslaugų teikėjai portale galės pasirinkti reikalingus komponentus iš komponentų katalogo, kurti paslaugas ir atlikti kitas su paslaugų konstravimu susijusias veiklas. Apibendrintai galima teigti, kad įgyvendinus projektą bus sukurtos priemonės elektroninėms viešosioms paslaugoms teikti „vieno langelio" principu ir dvi viešosios elektroninės paslaugos (gyvenamosios vietos deklaravimas ir vienkartinės vaiko gimimo išmokos bei motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo laikotarpiu išdavimas), padėsiančios įsitikinti sukurtų priemonių veiksmingumu. Taip pat bus reglamentuotas duomenų mainų tarp institucijų procesas, kuris užtikrins viešųjų elektroninių paslaugų teikimą „vieno langelio" principu. Įgyvendinus projektą bus sudarytos sąlygos paprastesniam ir efektyvesniam viešųjų paslaugų perkėlimui į elektroninę terpę. Tačiau sėkmingam projekto rezultatų panaudojimui ir „vieno langelio" principo įgyvendinimui būtinas kuo platesnis viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir kitų subjektų dalyvavimas. 2.2.Elektroninės prekybos direktyvos ,,sutarčių teisės neutralumas“ Europos Sąjungos elektroninės prekybos direktyva aiškiai atspindi nusakytus bendrais bruožais įstatyminius parametrus. Elektroninių sutarčių nuostatos (9,10, 11 straipsniai) neatkreipia dėmesio į pilną procesą , kaip sutartis turėtų būti užbaigta elektroniniu būdu. Verčiau derinama bendra taisyklė, leidžianti elektronines sutartis kaip tokias (9 straipsnis) su išsamesniu įsipareigojimų atskleidimu (10 straipsnis) ir siauro, privalomojo pobūdžio reikalavimais užsakymų pasikeitimui ir sutarties sudarymo elektroniniu būdu pripažinimui (11 straipsnis). Bendroji taisyklė ir išsamesnės nuostatos tiesiogiai neprieštarauja egzistuojančioms ,,bendrosios“ sutarčių teisės nacionalinėms sistemoms. Jos turi sutarčių teisės ,,neutralumą“ ir tai akivaizdu 9 straipsnyje: paliekama teisė Europos Sąjungos valstybėms narėms spręsti, kaip jos norėtų padaryti savo sutarčių teisę, atitinkančią elektroninės prekybos reikalavimus. Nustatytas tik suderinimo laipsnis – pilnas elektroninių sutarčių pripažinimas. Tas pat taikoma online užsakymų taisyklėms 11 straipsnyje. Ši nuostata nenumato pristatyti naują būdą pasiūlymų pasikeitimui ir pripažinimui, bet primeta papildomą įsipareigojimą e-verslui siųsti gavimo patvirtinimą vartotojui. 11 straipsnyje nėra nuspręsta ar firma, reklamuojantis interaktyvią interneto svetainę pateikia pasiūlymą, kurį vartotojas priima ar vartotojas spausdamas mygtukus svetainėje pateikia pasiūlymą, kuris priimamas, atsiuntus patvirtinimą iš firmos ar iš kitur. Vienintelė taisyklė, kuri galėtų tiesiogiai prieštarauti nacionalinei sutarčių teisei yra nuostata dėl elektroninių pasiūlymų ir priėmimų gavimo momento. Originalus požiūris į direktyvą šiek tiek skiriasi. 11 straipsnio projekte buvo esminė taisyklė dėl sutarčių užbaigimo elektroniniu būdu, kurie labai skyrėsi nuo mechanizmo, kurį būtų galima rasti nacionalinėje sutarčių teisėje: reikalaujamas dvigubas patvirtinimas iš abiejų sutarčių šalių po pasiūlymo ir priėmimo apsikeitimo nuomonėmis. Vienbalsiu aiškintojų nepritarimu, taryba atšaukė taisyklę galutinėje direktyvos versijoje. Kiti Europos Sąjungos sutarčių teisės harmonizavimo pavyzdžiai rodo, kad tai buvo protingas sprendimas: Nuotolinės Prekybos Direktyva reikalauja valstybių narių garantuoti, kad vartotojai atleisti nuo įsipareigojimų ar aplinkybių, kai jie gauna prekes ar paslaugas tokiu kiekiu, kokio jie neprašė (,,inercinis pardavimas“). Tokia rinkos praktika laikoma nesąžininga ir vilioja vartotojus pardavimo sutartimis, kurių jie nenori. To pasėkoje neprašytas tiekėjas nubaudžiamas prarandant teisę į nusiųstas prekes ir bet kokią kompensaciją. Vokietijoje šios nuostatos įgyvendinimas sukėlė gyvas diskusijas, kadangi prieštarauja keletui Vokietijos teisės struktūrinių principų. Direktyvos projekto rengėjai ir Vokietijos įstatymų leidėjai nenumatė tokių kolizijų. Praktinė šios problemos įtaka nedidelė, nes inercinis pardavimas plačiai nepraktikuojamas. Bet įstatymas aiškiai parodo sunkumus susijusius su Europos sutarčių teisės harmonizavimu specifiniams tikslams tokiems kaip elektroninė prekyba. Kitas pavyzdys – vartotojų prekių pirkimo-pardavimo sutarčių direktyva. Nors šio instrumento kompetencija apribojama vartotojų pirkimais (ji suteikia privalomas garantijas ir priemones vartotojų pirkėjams), Vokietijos įstatymų leidėjai pamatė, kad direktyvos įgyvendinimas atskiru įstatymu sukeltų nepageidaujamą situaciją, nes atsirastų dvi skirtingos sistemos prekių pardavimų teisės. Todėl Vokietija nusprendė pilnai peržiūrėti savo šimto metų senumo sutarčių teisę. Šios reformos rezultatas ilgą laiką kels įtampą Vokietijos civilinės teisės bendruomenei. Nėra priežasties kritikuoti vartotojų pirkimo direktyvą dėl tokio poveikio. Tačiau parodoma, kad dalinis harmonizavimas Europos lygmenyje dažnai priveda prie vidinių nesuderinamumų valstybių narių teisinėse sistemose. Šių vidinių nesuderinamumų galima išvengti kodifikuojant arba harmonizuojant visą ES sutarčių teisės sistemą (arba mažiausiai didelę jos dalį) arba turint ,,sutarčių teisės neutralumą“, tokį kaip elektroninės prekybos direktyva. Elektroninės prekybos direktyva kritikuojama dėl neaiškių elektroninių sutarčių nuostatų ir fragmentiškumo. Iš tiesų, direktyvos straipsniai negalėtų būti aiškus redagavimo pavyzdys. Šiuo atžvilgiu būtų naudingos nuorodos į tokius sėkmingus pavyzdžius: UETA ir UNCITRAL pavyzdinį įstatymą. Bet analizuojant tokius ,,techninius trūkumus“ atsižvelgiant į tai, kas buvo pasakyta apie Europos sutarčių teisės harmonizavimo sunkumus, reikėtų išskirti iš vienos pusės neaiškų sudarymą ir iš kitos pusės, sąmoningas projektų rengėjų susilaikymas. Direktyvoje nėra pateikta teisinių padarinių ar sankcijų tiekėjui nesuteikus reikiamos informacijos ar užsakymo gavimo patvirtinimo iš vartotojo. Tai paskatins įgyvendinimo įvairovę Europos Sąjungos valstybėse narėse. Pavyzdžiui Austrijoje elektroninės prekybos verslas, kuris neatitinka direktyvos atskleidimo reikalavimų gali būti nubaustas viešųjų institucijų. Vokietija nepasirinko tokio būdo. Vietoj to, vienintelis tiesioginis padarinys neinformavus kliento internatinėje svetainėje yra tas, kad klientas gali anuliuoti sutartį bet kuriuo metu. Tokiu būdu pirkėjui gresia galimas įsipareigojimas atlyginti klientui išlaidas neribotam laikui. Be šios sankcijos, nepateikus informacijos gali reikėti atlyginti nuostolius ar bus nesąžininga konkurencija nenuspręsta, kad šių sankcijų pakanka priversti vykdyti direktyvų reikalavimus ir Vokietija gali būti priversta sugriežtinti jas.4 Dėl šių sankcijų divergencijos, situacija iš tiesų turime iš tiesų apgailėtiną situaciją. Tačiau tai nebūtinai neigiamai įtakoja vidaus rinkos efektyvumą. Direktyvoje aiškiai išdėstyta, kokią informaciją turi pateikti Interneto tiekėjai savo klientams ir jeigu jie nepateiks informacijos, tai pagal Direktyva turės neigiamų pasekmių. Esmė ta, kad valstybėse narėse interneto tiekėjai susiduria su skirtingomis neigiamomis pasekmėmis, apskundimo mechanizmo pagal Direktyva nėra numatyta: jeigu online tiekėjas Prancūzijoje nusprendžia laikytis įsipareigojimų, parduodamas paslaugas Austrijos vartotojams, kadangi jis bijo baudos, bet nusprendžia tai daryti prieš Vokietijos vartotojus, kadangi jis nebijo galimų elektroninių būdų sutarčių nutraukimų, tuomet jis turės sunkumų naudojant tą patį interneto tinklapį visose šalyse. Tačiau toks elgesys nėra vienintelis, kurį palaiko direktyva. Aiškiai apibrėžtų juridinių padarinių trūkumas gali pasirodyti švelnesnis negu tikėtasi. Be to, projekto rengėjai nusprendė įtraukti vienodas sankcijas teisė aktams, kurie prieštarautų direktyvos idėjai ,,sutarčių teisė – neutrali“. Teisinės pasekmės, tokios kaip, sutarties negaliojimas ar teisė į žalos atlyginimą gali lengvai kliudyti nacionalinėms sutarčių teisės struktūroms. Tik su vienodomis viešosios teisės priemonėmis tokiomis kaip baudos galima išvengti šios rizikos. Darbo autoriaus manymu, daugiau dėmesio reikėtų skirti pačių informacijos prievolių reglamentavimui iš kuriomis Elektroninės komercijos direktyva5 (angl. Electronic Commerce Directive) ir Nuotolinės prekybos direktyva (angl. Distance Selling Directive) smarkiai naudojasi. Abiejų direktyvų veikimas nėra gerai suderintas. Tuo tarpu informacijos įsipareigojimai kylantys prieš anksčiau sutarties sudarymą abiejose direktyvose gali būti atliekamos bet kokiomis priemonėmis. Remiantis Nuotolinės prekybos direktyvą informacija turėtų būti papildomai nusiunčiama vartotojui raštu arba ,,kitoje ilgalaikėje/patvarioje prieinamoje ir turimoje laikmenoje.“6 Darbo autorius palaiko nuomone, kad būdai, kuriais tiekėjas gali prisitaikyti prie šios paskutinės sąlygos, sudarant elektronines sutartis, dar turi būti nustatytos. Be to, informacijos persipildymas gali turėti priešingą poveikį, kad vartotojai visai neskaito pateiktos informacijos. Kita vertus, JAV standartinių sutarčių pavyzdžiai įvykdomi be pagrįsto išankstinio atskleidimo vartotojui – yra geriausias pavyzdys, kad tikrai reikia informacijos įsipareigojimų. Apibendrinant darbo autorius norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, elektroninės komercijos direktyva neatkreipia dėmesio į parašo ir rašybos reikalavimus elektroninėje aplinkoje klausimus, kurie patys svarbiausi UETA ir UNCITRAL pavyzdiniame (angl. UNICITRAL Model Law) įstatymuose. Būtų didžiulis privalumas, jeigu direktyvos projekto rengėjai naudotųsi gauta patirtimi su šiais modeliais prieš tai kol jie veikė prieš įsigaliojant direktyvos bendrai taisyklei. Atskirti įstatymai tokiu globaliu klausimu kaip elektroninė komercija gali tapti labiausiai nevykę. Iš kitos pusės bendra Direktyvos 9 str. taisyklė yra daug platesnio reguliacinio pobūdžio nei atitinkamos nuostatos UETA ir UNCITRAL pavyzdiniame įstatyme. 9 str. ir įpareigoja valstybes nares savo teisės aktuose įgalinti sutarčių sudarymą ir vykdymą elektroniniu būdu. Galbūt svarbiausias šios sutarties faktorius yra dokumentų rašymo pakeitimas ar panaikinimas arba parašo reikalavimai, bet tai iš tiesų tik vienas iš įsipareigojimų, kuri turi prisiimti valstybės narės. Todėl atrodo, kad direktyva 9 str. tarsi perkėlė įsipareigojimą remtis egzistuojančiais modeliais iki tam tikro lygio, kuriį vykdo priima valstybės narės. Nacionaliniams įstatymams paliekama teisė surasti geriausią būdą pritaikyti savo nacionalinę sutarčių teisę, ypač parašo ir rašymo reikalavimus elektroninei komercijai. Darbo autoriaus manymu galimas išsamus ES reglamentas reguliuojantys elektroninės sutarties sudarymo elektroninėje aplinkoje. Bet reikėtų išsamaus tyrimo dėl įstatyminių bazės bei rašybos reikalavimo visose valstybėse narėse. Būtų iš tiesų pagirtina, jeigu direktyvos projekto rengėjai imtųsi šios užduoties. Kita vertus, nenoras kliudyti sutarčių teisės nacionalinėms sąvokoms, koncepcijoms – t.y. direktyvos ,,sutarčių teisės neutralitetas“ – gali būti viena iš priežasčių kodėl Direktyvos rengėjai tokio tyrimo nedarė. Apibendrintai galima teigti, kad elektroninės komercijos direktyva nesukūrė visapusiško, išsamaus kodifikavimo elektroninėms sutartims ir suderino tik keletą sutarčių teisės aspektų. Atsižvelgiant į dabartinę Europos civilinės teisės harmonizavimo padėtį, abejotina ar būtų buvę priimtina bandyti padaryti daugiau. Akivaizdus Elektroninės komercijos direktyvos privalumas – siūlymas išsiaiškinti specifines problemas, kurios šiuo metu veikia vartotojų pasitikėjimą verslo operacijoms Internete. Šiuo požiūriu Direktyva kartu su kitais ES vartotojų apsaugos instrumentais atrodo, kad juda teisinga linkme ir netgi šiek tiek pralenkia anksčiau aptartus JAV pasiekimus. 3.Elektroninė duomenų apsaugos strategijos Europos Sąjungos duomenų apsaugos įstatymo reikalavimus pakirtimui bei sumažino Europos Sąjungos duomenų apsaugos įstatymo veiksmingumą. Iš tiesų, P3P apima techninį standartą, kad prekiautojams būtų leista ieškoti rinkti iš visų asmenų informaciją, kurią asmuo norėtų atskleisti, kuri prieštarauja Europos Sąjungos teisės reikalavimams. Europos Komisija nuo 2001 m. nuolat atlieka Europos pagrindinių elektroninių viešųjų paslaugų tyrimus pagal rodiklius, kurie buvo apibrėžti siekiant stebėti e. valdžios planus Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Norvegijoje, Islandijoje bei Šveicarijoje. Minėti tyrimai yra atliekami pagal Europos Sąjungos šalyse taikomą metodiką, kuri remiasi Europos Komisijos (COM081299) 1999 m. kaip gaire pasiūlytu ir 2000 m. Vidaus rinkos tarybos patvirtintu E. Europos 20 pagrindinių viešųjų paslaugų sąrašu (12 iš jų yra skirtos gyventojams, 8 -verslo įmonėms). Europos E-strategijos pagrindinis tikslas - iki 2015 m. trečio ketvirčio sukurti viešojo administravimo sektoriaus interoperabilumo problemas spręsiančią duomenų mainų platformą ir portalą, atliekantį prieigos prie duomenų mainų platformos, identifikavimo, mokėjimo už suteiktas paslaugas bei komunikavimo su viešųjų paslaugų gavėjais aplinkos funkcijas. Bendra duomenų apsikeitimo sąsaja įgalins efektyviau ir lengviau integruoti valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančius duomenis, o kartu teikti gyventojams viešąsias elektronines paslaugas „vieno langelio" principu.7 Šio projekto tikslai: • sukurti duomenų mainų platformą, leidžiančią organizuoti ir valdyti duomenų mainus tarp skirtingose technologinėse platformose veikiančių viešojo administravimo subjektų, kurie dalyvauja valstybės valdymo ir viešųjų elektroninių paslaugų teikimo procesuose; • sukurti atviruosius standartus palaikantį e. valdžios portalą, kuriame įdiegtos priemonės centralizuotam paslaugų gavėjų identifikavimui, viešųjų elektroninių paslaugų užsakymui, paslaugų teikimo stebėsenai ir viešųjų elektroninių paslaugų suteikimui; • integruoti portalą su duomenų mainų platforma. Šio projekto rezultatai teigiamai paveiks įvairius viešojo administravimo aspektus. Bus sukurtos priemonės valstybės valdymui modernizuoti —viešojo administravimo subjektai galės plačiau naudoti valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, taip pat veiksmingiau priimti valstybės valdymo sprendimus ir numatyti tokių sprendimų įtaką ar lengviau perkelti viešąsias paslaugas į elektroninę terpę. Elektroninės valdžios kūrimo idėjos neatsiejamos nuo daugelyje šalių įgyvendinamų pastangų modernizuoti viešąjį sektorių. Siekiant panaudoti interneto atveriamas galimybes įvairiems viešojo sektoriaus tobulinimo tikslams, Lietuvoje įgyvendinamos įvairios iniciatyvos. Vienas svarbiausiųjų šiuolaikinės valstybės uždavinių -sukurti viešojo administravimo sistemą, kuri dirbtų geriau ir kainuotų mažiau, o jos veikla būtų skirta šalies gyventojams, jų reikmėms ir gerovei. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, vykdydama viešojo administravimo valstybės politiką, koordinuoja bendrosios valstybės politikos viešųjų paslaugų teikimo asmenims srityje įgyvendinimą, taip pat: • pagal kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės plėtros, informacinių technologijų taikymo valstybės valdyme strategiją ir dalyvauja ją įgyvendinant; • koordinuoja informacinių technologijų saugą valstybės institucijose ir įstaigose; • vykdo elektroninės valdžios projektų valdymą ir viešųjų paslaugų teikimo naudojant skaitmenines technologijas priežiūrą; • koordinuoja Lietuvos dalyvavimą Europos Bendrijos elektroninio keitimosi duomenimis tarp administracijų programoje (IDABC); • taip pat atlieka kitas funkcijas viešojo administravimo ir informacinės visuomenės srityse.8 Siekdama modernizuoti viešojo administravimo sistemas, Vidaus reikalų ministerija parengė Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategiją, kuri patvirtinta LR Vyriausybės nutarimu'. Viena iš svarbiausių Strategijos įgyvendinimo sričių - e. valdžia. E. valdžia suprantama kaip visuma viešojo administravimo veikloje diegiamų informacinių ir ryšių technologijų, organizacinių šios veiklos pokyčių ir naujų įgūdžių, skirtų viešosioms paslaugoms, demokratiniams procesams ir viešajai politikai tobulinti. Iš e. valdžios sąvokos apibrėžimo galima būtų išskirti pagrindinius e. valdžios tikslus: • didinti vykdomosios valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą; • užtikrinti e. paslaugų prieigą; ♦ kokybiškiau ir efektyviau teikti visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms viešąsias paslaugas ir informaciją. Reikėtų pabrėžti, kad e. valdžia apima ne tik technologinį aspektą, bet ir politinį, socialinį ir kt. aspektus. Politiniu aspektu e. valdžia gali būti suvokiama kaip „tam tikras demokratinis mechanizmas, kadangi ji susijusi su viešosios informacijos procesais, pilietinės informacijos sklaida ir viešosios sferos vystymusi"; t. y. demokratinis elektroninės valdžios potencialas atsiskleidžia per komunikacinį aspektą. Socialinis e. valdžios aspektas susijęs su žinių visuomenės tendencijomis ir „atsiskleidžia per jos poveikį gyvenimo stiliaus pasiekiamumui" — t. y. elektroninė valdžia įtvirtina ir toliau plėtoja tinkle skelbiamo gyvenimo pokyčius, susijusius su tokiais veiksniais kaip interneto poveikis, skaitmeninio sklasto problemos, valdžios požiūris į globalius veiksnius ir kita". Palaipsniui modernizuojant viešąsias paslaugas, dauguma jų teikiama vietos, regiono ar nacionaliniu lygiu, kai kurios tarptautinės paslaugos yra labai svarbios piliečiams, verslui ir administravimo institucijoms ir gali tapti Europos e. valdžios pavyzdžiu. Jos taip pat padeda prisiimti įsipareigojimus aukščiausiu lygiu ir sukurti pagrindinių priemonių, pvz., elektroninio identifikavimo ir sąveikos, poreikį. Sąveiką užtikrinantis prieigos prie viešųjų paslaugų elektroninio identifikavimo valdymas, elektroninis dokumentų autentiškumo patvirtinimas ir elektroninis archyvavimas yra kritiškai svarbios įgyvendinimo priemonės. Tačiau įgyvendinant šias priemones labai svarbu gerbti skirtingus nacionalinius metodus ir sprendimus, nesukuriant kliūčių naudotis viešosiomis paslaugomis kitose šalyse. Šiuo meru e. valdžia pasiekė kritinį tašką, nes jau nebeužtenka vien tik viešąsias paslaugas perkelti į elektroninę terpę. Tolesnė e. valdžios plėtra reikalauja elektroninių viešųjų paslaugų efektyvumo ir saugumo. Taigi vienas iš svarbiausių e. valdžios aspektų yra užtikrinti didesnį paslaugų vartotojų pasitenkinimą elektroninėmis viešosiomis paslaugomis, atkreipiant ypatingą dėmesį į tokias elektronines viešąsias paslaugas, kurios gali būti teikiamos tarpnacionaliniu lygmeniu. Teikiant šias paslaugas elektroniniu būdu, turi būti siekiama plataus jų naudojimo, o ne vien tik šių paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę. Todėl labai svarbūs šioje srityje yra elektroninių viešųjų paslaugų poreikio tyrimai. Siekdama plataus elektroninių viešųjų paslaugų naudojimo, Vidaus reikalų ministerija atliks pagrindinių viešųjų paslaugų, teikiamų informacinėmis technologijomis, esamos būklės analizę. Remiantis gautais rezultatais bus nustatyti e. valdžios prioritetai. 3.1.Elektroninių viešųjų paslaugų tiekimas Europos Komisija nuo 2001 m. nuolat atlieka Europos pagrindinių elektroninių viešųjų paslaugų tyrimus pagal rodiklius, kurie buvo apibrėžti siekiant stebėti e. valdžios planus Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Norvegijoje, Islandijoje bei Šveicarijoje. Minėti tyrimai yra atliekami pagal Europos Sąjungos šalyse taikomą metodiką, kuri remiasi Europos Komisijos (COM081299) 1999 m. kaip gaire pasiūlytu ir 2000 m. Vidaus rinkos tarybos patvirtintu E. Europos 20 pagrindinių viešųjų paslaugų sąrašu (12 iš jų yra skirtos gyventojams, 8 -verslo įmonėms).9 Šis viešųjų paslaugų sąrašas nurodytas ir Elektroninės valdžios koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Tyrimo metu vertinama, koks yra kiekvienos iš šių 20 pagrindinių paslaugų perkėlimo į internetą lygis (pradedant 1 lygiu, kuriam būdingas tik informacijos apie paslaugą pateikimas internete, baigiant 4 lygiu, kuris apima visą paslaugos gavimo ciklą nuo užsakymo iki įvykdymo, pvz., užsakyto dokumento pristatymo). 2006 m. liepos mėnesį atliktas tyrimas parodė, kad Europos Sąjungos viešųjų paslaugų, perkeltų į elektroninę terpę, procentas išaugo iki 75 proc4. (palyginimui 2004 m.—65 proc.). Geriausios šioje srityje yra Austrija, Malta, Estija, Norvegija. Elektroninių viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą lygis 2006 m. balandžio mėn. Lietuvoje siekė 68 proc. (nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2006 m. balandžio mėn. padidėjo 9 proc.). Šiame tyrime taip pat nurodyta, koks yra kiekvienos iš 20 elektroninių viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą lygis visose Europos Sąjungos šalyse narėse bei Norvegijoje, Islandijoje ir Šveicarijoje. Nuo 2007 metų kai kurios paslaugos jau vertinamos ir 5 lygiu. Šis aukščiausias lygis apibūdinamas kaip visiškai funkcionuojanti elektroninė procedūra, kuriai nebereikia jokių kitų fizinių paslaugos vartotojo veiksmų. 2007 metų I pusmetį Europos Komisija atliko Europos pagrindinių elektroninių viešųjų paslaugų tyrimą, atitinkamas paslaugas įvertinusi ir minėtu 5 lygiu. Tyrimo rezultatai atsispindi pateiktose lentelėse: 2 lentelėje — viešųjų paslaugų gyventojams perkėlimo į elektroninę terpę procentas ir 3 lentelėje — viešųjų paslaugų verslui perkėlimo į elektroninę terpę procentas. Minėtose lentelėse nurodyti procentai apskaičiuojami remiantis pateikta metodika: 20 procentų atitinka visiškai įgyvendintą 1 lygį; 40 procentų - 2 lygį; 60 procentų - 3 lygį; 80 procentų - 4 lygį; 100 procentų - 5 lygį. Viešąsias paslaugas administruojančios institucijos nurodytos remiantis Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių planu.10 Naujasis 5 lygis supažindina su dviem papildomomis koncepcijomis: • paslaugos teikimo aktyvumas: pvz., viešojo administravimo institucija aktyviai atlieka veiksmus, kurie skirti paslaugos teikimo kokybei ir vartotojo pasitenkinimui pagerinti. Paslaugos teikimo aktyvumo pavyzdžiai: viešojo administravimo institucija įspėja vartotoją, kad gali būti reikalaujama atitinkamo veiksmo atlikimo, viešojo administravimo institucija iš anksto užpildo paslaugos paraiškos formą duomenimis, kurie jau yra viešojo administravimo institucijų duomenų bazėse; • automatinis paslaugos suteikimas: viešojo administravi­mo institucija, padėdama piliečiams (ir verslo subjektams) įgyvendinti jų socialines ir ekonomines teises, automatiškai suteikia specifines paslaugas tiems paslaugos vartotojams, kuriems jų reikia. Paslaugos vartotojui nereikia prašyti paslaugos. lygiu teikiamos paslaugos (piliečiams): • Pajamų deklaravimas (turto, pajamų). 5 lygis apibūdinamas kaip paslaugos teikėjo suteikta galimybė užpildyti pajamų deklaraciją internetu. Pajamų deklaracija iš anksto yra užpildyta visais reikiamais duomenimis, laikantis duomenų apsaugos reikalavimų, paslaugą teikianti institucija jau žino apie paslaugos vartotoją; • Socialinės išmokos ir kompensacijos. 5 lygis gali būti taikomas teikiant motinystės (tėvystės) pašalpas, kompensuojant medicinos išlaidas, skiriant stipendijas studentams. Bedarbio pašalpa taip pat gali būti teikiama 5 lygiu (iš anksto užpildyta paslaugos paraiškos forma duomenimis, kurie jau yra viešojo administravimo institucijų duomenų bazėse); Asmens dokumentai (pasai, asmens tapatybės kortelės, vairuotojų teisės)- paslaugų teikėjas automatiškai perspėja pasų turėtojus apie artėjančią dokumento galiojimo pabaigą (elektroniniu paštu, žinute ar kt. e. būdais); Leidinių, publikacijų paieška viešosiose bibliotekose — paslaugos teikėjas galės informuoti paslaugų vartotoją apie naujai gautus leidinius. 5 lygiu teikiamos paslaugos (verslo subjektams): • Duomenų teikimas statistikos institucijoms — statistinių duomenų teikėjui nebereikia iš naujo teikti statistinių duomenų statistikos institucijoms, nes duomenys apie statistinių duomenų teikėją (vyrų / moterų proporcijos, nebuvimas darbe) jau yra pateikti mokesčius administruojančioms institucijoms, socialinės apsaugos ar darbo tarnyboms. Statistikos institucijos pačios panaudoja ir „perdirba" viešojo administravimo institucijų duomenų bazėse esančius duomenis; • Leidimai, kuriuos reikia derinti su aplinkos apsaugos tarnybomis— paslaugos teikėjas teikia suskirstytą (pagal sektorių ir dydį) ir pritaikytą konkrečiam paslaugos vartotojui informaciją apie naujus su aplinkosauga susijusius teisės aktus ir prievoles verslo subjektams. Pastaba: šios paslaugos 5 lygio apibūdinimas skiriasi nuo kitų 5 lygio viešojo administravimo institucijos ir paslaugos teikėjo bendravimo formų. Šiuo atveju viešojo administravimo institucija pati informuoja, pataria ir suteikia informacijos paslaugos vartotojui, siekdama jam palengvinti prisitaikyti prie naujų pasikeitusių aplinkybių.11 3.2.Elektroninės viešosios paslaugos ir jų išplitimas Siekiant pagreitinti e. valdžios kūrimo procesą, svarbios tampa modernizacija ir inovacijos, nes iš valdžios institucijų piliečiai reikalauja geresnių elektroninių viešųjų paslaugų, daugiau saugumo ir demokratijos, o verslo atstovai - mažiau biurokratijos ir daugiau veiksmingumo. Atliekami viešųjų paslaugų poreikio ir stebėsenos tyrimai tik patvirtina, kad viešųjų paslaugų teikimas informacinėmis ir ryšio technologijomis yra naudingas pačioms valstybės institucijoms. Nauda siejama su viešosios paslaugos teikimo operatyvumo padidėjimu, piliečių palankumo augimu ir sumažėjusiu valstybės institucijos personalo apkrovimu, o teikiamų viešųjų paslaugų savybes galima apibūdinti kaip kokybiškas, lengvai ir greitai panaudojamas ir visuotinai prieinamas. Tačiau minėti tyrimai taip pat atskleidžia, kad, palyginti su valstybės institucijomis, verslas nuėjo gerokai toliau.12 Daug Lietuvos verslo subjektų interneto svetainių viešąsias paslaugas teikia aukščiausiu brandos lygiu, daugelis suteikia elektroninės komercijos, lėšų pervedimo, atsiskai­tymo už komunalines paslaugas, prekybos vertybiniais popieriais on-line ir daugelį kitų galimybių. Sekdama verslo subjektų pavyzdžiu ir dar labiau modernizuodama savo institucijų veiklą ir vystydama elektroninės valdžios paslaugas, valstybė bendradarbiaus su piliečiais ir verslo subjektais lengviau, patogiau, greičiau iš valstybės institucijų suteikdama jiems reikiamą informaciją ir paslaugas. Didelį postūmį elektroninių viešųjų paslaugų plėtros srityje turėtų duoti Europos Sąjungos paramos lėšos, naudojamos elektroninės valdžios paslaugų projektams įgyvendinti, todėl elektroninių viešųjų paslaugų pasiūla Lietuvoje bendrąja prasme ateityje gerės. Šiuo metu geriausiai išvystytos elektroninės viešosios paslaugos Lietuvoje yra: • gyventojų ir juridinių asmenų mokesčių deklaravimas, • valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimas, • muitinės deklaracijų teikimas, • statistinių duomenų teikimas, • darbo paieškos ir įdarbinimo paslaugos, • viešųjų bibliotekų teikiamos paslaugos. Vidaus reikalų ministerija 2006 m. parengė naują Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių planą, kuriame yra pateiktas viešųjų paslaugų, kurias siekiama perkelti į elektroninę terpę, sąrašas, sudarytas atsižvelgiant į Europos Sąjungos programinius dokumentus (e. Europos 20 pagrindinių viešųjų paslaugų sąrašą) ir vadinamąsias europines paslaugas (pan-European services), taip pat jame yra nurodytos Lietuvos valstybės institucijų ir įstaigų (toliau - institucijos) administruojamos viešosios paslaugos, kurias institucijos planuoja perkelti į elektroninę terpę, už šių paslaugų administravimą atsakingos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, minėtų viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę terminai, laukiami rezultatai, viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygiai ir esama situacija (kai viešoji paslauga šiuo metu jau yra teikiama maksimaliu viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygiu). Tokiu būdu yra nustatyti aiškūs atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įsipareigojimai perkelti jų administruojamas viešąsias paslaugas į elektroninę terpę. Vidaus reikalų ministerija, pati būdama tiesiogiai atsakinga už kai kurių viešųjų paslaugų teikimą, pavyzdžiui, asmens dokumentų išdavimą, gyvenamosios vietos deklaravimą ir kitas, 2006 m. parengė projektus, kurie buvo finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, dėl galimybių atitinkamas viešąsias paslaugas perkelti į elektroninę terpę. Minėti projektai: • Viešosios paslaugos „Liudijimų (gimimo, santuokos registravimo) užklausimas ir išdavimas" perkėlimo į elektroninę terpę projektinės dokumentacijos rengimas; • Viešosios paslaugos „Gyvenamosios vietos deklaravimas" perkėlimo į elektroninę terpę projektinės dokumentacijos rengimas; • Viešosios paslaugos „Asmens dokumentai" perkėlimo į elektroninę terpę projektinės dokumentacijos rengimas; • Daugiafunkcinių mikroprocesorinių asmens dokumentų ištašymo ir panaudojimo investicinio projekto / galimybių studijos parengimas; ♦ Viešosios paslaugos „Autotransporto priemonių registra­vimas" perkėlimo į elektroninę terpę projektinės dokumen­tacijos rengimas.13 Vidaus reikalų ministerija šiandien gali didžiuotis, galėdama pristatyti šiuos baigtus e. valdžios projektus: 1. Paieška ieškomų transporto priemonių duomenų bazėje; 2. Paieška negaliojančių asmens dokumentų duomenų bazėje; 3. Paieška ieškomų asmenų duomenų bazėje; Taip pat baigtas Vidaus reikalų ministerijos e. valdžios projektas dėl galimybės užsisakyti ir sumokėti už pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą bei šeiminę padėtį. Šia viešąja elektronine paslauga gali naudotis asmenys, besinaudojantys AB „Hansabankas" ir AB SNORAS elektroninės bankininkystės paslaugomis. Kalbant apie Lietuvos gyventojų naudojimąsi elektroninėmis viešosiomis paslaugomis, trečdalis gyventojų (16—74 metų) naudojasi elektroninėmis viešosiomis paslaugomis, 23,7 domina ši galimybė, tačiau dar nesinaudojo ir 44,5 nesinaudojo ir jų tai nedomina. Pagrindinės priežastys, kodėl gyventojai nesinaudoja viešosiomis paslaugomis: • reikalingos paslaugos internetu yra neteikiamos arba jas sunku surasti; • nerimauja dėl asmens duomenų saugumo; • mano, kad tai reikalauja papildomų išlaidų (interneto ryšio); • per sudėtinga naudotis valstybės institucijų tinklalapiais; • nebuvo reikalo ir kt. Pažymėtina, kad gyventojų, besinaudojančių viešosiomis paslaugomis, skaičius turi tendenciją augti, nes vis daugiau jų įgyja kompiuterinį raštingumą, apmokomi naudotis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis, plečiasi infrastruktūra, daugėja elektroninio turinio ir gyventojai vis labiau įvertina elektroninių viešųjų paslaugų teikiamą naudą. 4.Informacijos saugos strategijos Europos Sąjungoje ES institucijose ir įstaigose lemiamą reikšmę įgijo informacija, kuri yra saugoma, perduodama ar kitaip apdorojama elektroniniu būdu valstybės institucijų valdomose informacinėse sistemose, leidžiančiose tokią informaciją apdoroti ir saugoti, valstybiniuose ir žinybiniuose registruose, sudaranti sąlygas sėkmingai atlikti valstybės institucijoms pavestas funkcijas. Siekiant sėkmingo informacinių sistemų funkcionavimo, būtina užtikrinti elektroninės informacijos saugą. Sėkmingai įgyvendinus ES Informacijos technologijų saugos strategiją. ES siekdama užtikrinti darbų tęstinumą, parengė Elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų informacinėse sistemose valstybinę strategiją, kurioje, atsižvelgiant į elektroninei informacijai naujai iškilusią grėsmę, nurodyti pagrindiniai elektroninės informacijos saugos užtikrinimo tikslai, uždaviniai it priemonės. Elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų informacinėse sistemose valstybine strategija siekiama: • tobulinti elektroninės informacijos saugą ir priežiūrą, • teisės aktais reguliuoti elektroninės informacijos saugą, • kelti elektroninės informacijos saugos kultūrą, • tobulinti elektroninės informacijos perdavimo infrastruk­tūros saugą. • skatinti viešojo ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą elektroninės informacijos saugos užtikrinimo klausimais.14 Visose Europos Sąjungos valstybėse yra nacionaliniai valstybės institucijų saugūs duomenų perdavimo tinklai, kurie yra atskirti ir apsaugoti nuo viešojo interneto. Šie tinklai yra sujungti su IDA (angį. k. Interchange ofData betiveen Administracions) programos tinklais ir sudaro uždarą ir saugią tarpusavio komunikavimo erdvę visoms Europos Sąjungos valstybinėms institucijoms. Lietuvoje tokias funkcijas atlieka Saugus valstybinis duomenų perdavimo tinklas, kurio operatoriumi paskirta VĮ „Infostruktūta". Šio tinklo paskirtis yra: • sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos institucijoms saugiai ir efektyviai keistis informacija su Europos Sąjungos institucijomis ir Europos Sąjungos valstybių narių administracijomis; • sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos institucijoms saugiai ir efektyviai keistis informacija tarpusavyje ir tarp institucijų struktūrinių padalinių; • sudaryti sąlygas sumažinti Lietuvos Respublikos institucijų išlaidas duomenų saugos ptiemonėms, programinei įrangai, duomenų perdavimo ir telefono ryšio paslaugoms įsigyti; • sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims naudotis elektroninės valdžios (toliau - e. valdžia) paslaugomis, užtikrinant Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų saugų bendravimą su Europos Sąjungos ir valstybių narių administracijomis. Pastaruoju metu kompiuterių ir interneto naudojimo apimtis Lietuvoje sparčiai didėja, tačiau Lietuvai, kaip ir daugeliui naujų Europos Sąjungos valstybių, interneto prieigos klausimas vis dar labai aktualus. Lietuvos veiksmus, skatinant naudotis kompiuteriais ir internetu, galima suskirstyti į dvi krypris: interneto prieigos užtikrinimą ir mokymo organizavimą. Vidaus reikalų ministerija, integruodama privataus verslo, centrinės ir vietinės valdžios ir užsienio fondų resursus, siekia, kad interneto plėtta visoje Lietuvos teritorijoje pasiektų Europos Sąjungos interneto skverbties vidurkį. Šiam tikslui pasiekti kuriamas integruotas viešųjų interneto prieigos centrų tinklas, ypač daug dėmesio skiriant kaimiškosioms vietovėms, kuriose interneto skverbtis vidurkis gerokai skiriasi nuo didžiųjų Lietuvos miestų. 2002 m. įsteigti 75 viešieji interneto centrai (VIC) panaudojant verslo paramos aljanso „Langas į ateitį" lėšas. Vidaus reikalų ministerija kartu su šiuo aljansu 2003 m. įsteigė dar 100 viešųjų interneto centrų. 2004 m. Vidaus reikalų ministerija pradėjo įgyvendinti projektą „Viešųjų interneto prieigos taškų steigimas kaimo vietovėse", finansuojamą pagal PEIARE 2003 socialinės ekonominės sanglaudos programą. Įgyvendinant šį projektą 2005 m. buvo įsteigti 300 viešieji interneto prieigos taškai (VIPT). Iki 2006 m. Lietuvoje iš viso jau veikė 475 viešieji interneto prieigos taškai, kurių išsidėstymas pavaizduotas žemėlapyje. Šiuo metu įgyvendinamas ES struktūrinių fondų it LR Vyriausybės lėšomis finansuojamas projektas „Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra" (www.vipt.lt). Šis projektas pradėtas įgyvendinti 2005 m. spalio 21 d. pasirašius trišalę paramos teikimo sutartį tarp Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV, VĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ir Vidaus reikalų ministerijos.15 Projektas tiesiogiai prisidės sudarant sąlygas visiems gyventojams, nepaisant jų socialinės padėties ar gyvenamosios vietos, naudotis informacinėmis technologijomis ir jų teikiamomis galimybėmis. Projekto metu bus gerokai išplėsta viešosios interneto prieigos infrastruktūra, kad būtų kuo geresnės sąlygos informacinėmis technologijomis naudotis būtent toms socialinėms grupėms, kurios šiuo metu tokių galimybių turi mažiausiai. Įgyvendinant projektą „Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra", viešosios interneto prieigos taškų tinklas bus plečiamas į nuošalias kaimo vietoves, bus įsteigta 400 naujų VIPT ir modernizuota 83 veikiantys. Plečiant ir modernizuojant VIPT tinklą, bus įsigyta ir perduota VIPT operatoriams kompiuterinės įrangos, informacinių ir ryšių technologijų Įrenginių, programinės įrangos. Siekiama, kad visi nauji ir jau veikiantys VIPT būtų integruoti į bendrą administravimo sistemą. Tai leistų siekti platesnio ir aktyvesnio VIPT infrastruktūros panaudojimo viešųjų elektroninių paslaugų plėtrai. Įsteigus šiuos taškus Lietuva taps viena iš pirmaujančių Europos šalių pagal viešosios interneto prieigos taškų skaičių - mūsų šalyje jų bus 875. VIPT svarbūs dėl jų daugiafunkciškumo. VIPT atlieka šias funkcijas: • viešųjų paslaugų centro, • bendruomenės centro, • ir vieną svarbiausių - mokymo ir žinių centro funkciją (e. bankininkystė, e. deklaravimas). Kviestume kuo daugiau institucijų pasinaudoti VIPT kaip žinių plėtros centrais, apmokant VIPT kuratorius toliau gyventojams skleisti žinias, kaip naudotis viešojo administravimo institucijų teikiamomis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis. Kaip pavyzdys galėtų būti Mokesčių inspekcijos iniciatyva, t. y. 2007 metais VIPT'uose mokesčių mokėtojai galėjo pildyti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją elektroniniu būdu. Statistiniai tyrimai rodo, kad VIPT dėka auga interneto vartotojų skaičius kaimiškosiose vietovėse. Nuo 2005 iki 2006 m. namų ūkių, turinčių interneto prieigą, skaičius kaime išaugo net 4 kartus (nuo 3.6 iki 16 proc.)9. Svari tokio augimo priežastis ta, kad kaimo gyventojai akivaizdžiai pajuto interneto, kuriuo jie gali pasinaudoti VIPT'uose, naudą ir įsivedė internetą savo namuose, o kitas aspektas -kad vykdant minėtus projektus interneto paslaugų teikėjai įrengė infrastruktūrą kaimiškosiose vietovėse ir tokiu būdu susidarė galimybė kaimo gyventojams įsivesti internetą savo namuose. Tai rodo akivaizdžią VIPT'ų reikšmę interneto vartotojų skaičiui, kuris pastaraisiais metais sparčiai didėja. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vytiausybės duomenimis, namų ūkių apsirūpinimas asmeniniais kompiuteriais ir interneto naudojimas per paskutinius kelerius metus sparčiai didėjo. Asmeninį kompiuterį namuose 2007 m. pirmąjį ketvirtį turėjo 42 procentai namų ūkių, interneto prieigą—40 procentų. Per ketverius metus asmeninį kompiuterį turinčių namų ūkių dalis padidėjo daugiau kaip du kartus, o turinčių interneto prieigą namuose - 6,5 karto. Internetu 2007 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 49 procentai visų 16-74 metų amžiaus asmenų (2006 m. pirmąjį ketvirtį -42 proc.).16 Akivaizdu, kad informacinių ir ryšių technologijų taikymas ir jų įtaka viešojo administravimo institucijų, verslo subjektų veikloje bei visuomenės gyvenime auga. Efektyvus, geranoriškas ir horizontalus bendradarbiavimas tarp viešojo administravimo institucijų, besiremiantis kvalifikuotais valstybės tarnautojais, Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, leis ir toliau sėkmingai įgyvendinti e. valdžios projektus modernizuojant viešąjį administravimą, gerinant viešųjų paslaugų kokybę ir skatinant jų perkėlimą į elektroninę terpę. Išvados Nevienareikšmiškas ir prieštaringas žiniomis grindžiamos visuomenės kūrimosi procesų poveikis tarptautiniam ir regioniniam saugumui ypač išryškėja tais atvejais, kai yra nagrinėjamos militarinės tarptautinio ir regioninio saugumo problemos. Norint suvokti šias problemas, būtina kompleksiškai vertinti žiniomis grindžiamos visuomenės bei žinių ekonomikos kūrimosi militarinės aplinkybes ir visapusiškai atsižvelgti į šių aplinkybių poveikius tiek stiprinant, tiek ir silpninant tarptautinį ir regioninį saugumą. Išdėstyti teiginiai yra taikytini ir tais atvejais, kai nagrinėjamos šiuolaikinės teisėsaugos ir teisėtvarkos problemos, taip pat švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos bei socialinės saugos problemos. Visų šių problemų nagrinėjimo atvejais gali būti išryškinti tiek teigiami žiniomis grindžiamos visuomenės kūrimosi poveikiai tarptautinio ir regioninio saugumo užtikrinimo prasme, tiek ir atitinkami neigiami poveikiai Žiniomis grindžiamos visuomenės kūrimosi sąlygomis įvairiose teisėsaugos ir teisėtvarkos, švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos bei socialinės saugos srityse atsiranda naujos prielaidos pasireikšti įvairiems naujo tipo raidos procesams, kurie yra vertintini, viena vertus, kaip tarptautinį ir regioninį saugumą stiprinantys veiksniai, kita veltus — kaip nulemiantys tarptautinio ir regioninio saugumo silpninimą. Išdėstyti teiginiai galioja ir tais atvejais, kai yra vertinamos tos pasekmės tarptautiniam, regioniniam bei nacionaliniam saugumui, kurios kyla arba ateityje galėtų kilti atsižvelgiant į aktyvų e. valdžios ideologijų bei technologijų plėtojimą. Akivaizdu, jog e. valdžios ideologijų bei technologijų plėtojimas sudaro prielaidas iš esmės tobulinti visą šiuolaikinę valdymo ir administravimo sistemą, ypač viešojo administravimo sistemą, kartu realiai įgyvendinti pažangias demokratiškumo, viešumo, valdymo ir administravimo efektyvinimo nuostatas. Pastaroji aplinkybė išreiškia teigiamas e. valdžios plėtojimo pasekmes modernizuojant visuomenę ir stiprinant saugumą. Akivaizdu ir tai, jog e. valdžios plėtojimas yra sietinas ir su būtinumu suvokti naujas grėsmes, galinčias pasireikšti įvairiomis pavojų visuomenės saugumui formomis. Beje, tokios grėsmės gali būti labai įvairialypės ir gali apimti įvairias e. valdžios ideologijų bei technologijų plėtrai būdingas sritys, ypač įvairios duomenų ir informacijos apsaugos sritis. Naujo tipo pavojų ir grėsmių esmės nesuvokimas arba ignoravimas gali turėti itin neigiamų e. valdžios plėtojimo pasekmių tiek nacionaliniam, tiek ir tarptautiniam ir regioniniam saugumui. Šia prasme pažymėtinas būtinumas atsakingai plėtoti nuodugnius mokslinius tyrimus, skirtus prevencijai tų visuomenės saugumo pavojų, kurie galėtų kilti, jei tolesniuose e. valdžios kūrimo darbuose nebūtų tinkamai atsižvelgiama į daugelį specifinių aplinkybių, atspindinčių saugumo tematiką. Apskritai iš išdėstytų teiginių maryti, kad tolesnis žiniomis grindžiamos visuomenės plėtojimas tokiomis kryptimis kaip žinių ekonomikos kūrimas bei e. valdžios ideologijų skleidimas ir modernių e. valdžios technologijų įgyvendinimas reikalauja itin gilaus ir atsakingo požiūrio į nepaprastai sudėtingas, prieštaringas ir įvairiai vertintinas saugumo ir saugumo užtikrinimo aplinkybes. Pastarasis teiginys vertintinas kaip itin aktualus atsižvelgiant į šiuolaikinius globalizacijos bei Europos Sąjungos raidos ir plėtros ypatumus. Literatūra 1. Andersen KV. E-Government: Five Key Challenges for Management // The Electronic Journal of e-Government; 2006. Volume 4, Issue 1. p. 1-8. www.ejeg.com. 2. Baptistą M. E-Government and State Reform: Policy Dilemmas for Europe // The Electronic Journal of e-Governmenf, 2005. Volume 3, Issue 4. p. 167-174. www.ejeg.com. 3. Eckerson WW. Data Quality and the Bottom line. Achieving Business Success through a Commitment to High Quality Data. TDW1 report; 2002. 36 p. 4. Eckerson WW. Performance Dashboards: Measuring, Monitoring, and Managing Your Business. John Wiley & Sons; 2005. 320 p. 5. Elektroninės valdžios Lietuvoje būklė ir perspektyvos. Studija. Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir VU UNESCO Tarptautinis žinių ekonomikos ir valdymo centras; 2006. 32 p. 6. English LP. Improving Data Warehouse and Business Information Quality: Methods for Reducing Costs and Increasing Profirs. John Wiley & Sons; 1999. 544 p. 7. Gichoya D. Factors affecting the successful implementation of ICT projects in Government // The Elecrronic Journal of e-Government; 2005. Volume 3, Issue 4. p. 175-184. www.ejeg.com. 8. Kaplan RS, Norton DP. The Strategy-Focused Organization; How Balanced Scorecard Companies Thrive in the New Business Environment. Harvard Business School Press; 2000. 416 p. 9. Bell, D. (1976). The coming of post-industrial society. New York, p. 204. 10. Deržanauskienė, G., Pabedinskaitė, A. 2004. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros įvertinimas. „ Verslas vadyba ir studi­jos'2003". Mokslo darbai. Vilnius: Technika, p. 254-266. 11. eEurope + 2003: An information society for all. Action Plan [interak­ tyvus]. Commission of the European Communities [žiūrėta 2004 m. balandžio 13 d.]. Prieiga internete: 12.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!