Informacinės valdymo sistemos. Konspektas

formacijos sistemos, kuriose pagrindiniams duomenų tvarkymo smams naudojamos kompiuterinės technologijos, vadinamos kompiu-uotomis. Jos klasifikuojamos pagal jų ryšių su informacinių paslaugų tojais organizavimo būdus ir jų funkcinę paskirtį (sprendžiamų Avinių pobūdį}. Pagal pirmąjį požymį kompiuterizuotos informacijos aos skirstomos į individualaus ir kolektyvinio naudojimo sistemas. Individualaus naudojimo sistemos sudaromos konkrečios darbo vietos iptarnavimui, todėl jos dar yra vadinamos automatizuotomis darbo vietomis. Visa jų techninė ir programinė įranga būna siaurai specializuota ir pritaikyta aptarnaujamos darbo vietos poreikiams. Tokių sistemų pavyzdžiai yra automatizuotos darbo vietos konstruktorių, sekretorių, darbo užmokesčio apskaitos, medžiagų apskaitos ir kitiems siaurai specializuotiems darbams atlikti. Jeigu tomis pačiomis paslaugomis arba tais pačiais duomenimis naudojasi daugelis vartotojų, sudaromos kolektyvinio naudojimo sistemos. Tokių sistemų pavyzdžiai yra bibliotekinės sistemos, kompiuterinio pašto sistemos, didelių įmonių vadybos informacijos sistemos. Kolektyvinio naudojimo sistemos yra puiki grupinio darbo organizavimo priemonė, tačiau jose labai aktuali ir opi yra duomenų apsaugos problema. Funkcinės informacijos sistemų grupės Funkcinis informacijos sistemų klasifikavimas atspindi jų tvarkomų duomenų ir jų teikiamų paslaugų pobūdį. Funkcinių informacijos sistemų grupių galima sudaryti labai daug. Jų pavyzdžiai yra avia bilietų rezervavimo sistemos, bibliotekinės sistemos, metereologinės informacijos sistemos, įmonių valdymo, studijų kontrolės sistemos. Daugumai mūsų dažniausiai tenka susidurti su įmonių ir įstaigų kompiuterizuotomis valdymo informacijos sistemomis. Pildydami užsakymų, sąskaitų blankus arba kitokius dokumentus, surinkdami duomenis terminalų klaviatūroje arba ekrane, mes parengiame tokių sistemų tvarkomus duomenis, sudarome užklausas jų paslaugoms. Įmonių valdymo informacijos sistemose sprendžiama daug įvairių uždavinių, kuriuose naudojamos specifinės duomenų struktūros, skirtingi jų tvarkymo metodai. Pvz. inžinieriams, architektams ar mokslininkams, projektuojantiems naujus gaminius, reikalinga vienokia informacija, sekretorėms ar biuro tarnautojams - kitokia, o įmonės vadybininkams - dar kitokia. Todėl natūralu, kad įmonių valdymo informacijos sistemos skaidomos į smulkesnes dalis, kurios sprendžia siauriau specializuotus uždavinius. Dažniausiai skiriamos tokios įmonių valdymo informacijos sistemų dalys (posistemiai): • apskaitos informacijos, • pagrindinės veiklos (gamybos) palaikymo IŠ, • vadybos informacijos, • sprendimų parengimo. Sprendimų IŠ Apskaitos IŠ Visos valdymo informacijos sistemos struktūra, ją sudarančių posistemių tipai ir skaičius priklauso nuo aptarnaujamos įmonės tipo, IŠ keliamų uždavinių ir gali būti labai įvairūs. Tipinė tokios sistemos struktūra pateikta 4.5.2 pav., kur iliustruojama valdymo posistemių sąveika. Stambiose įmonėse bei organizacijose tokie posistemiai taip pat gali būti laikomi savarankiškomis funkcinėmis informacinėmis sistemomis. Pagrindinės veiklos IŠ 4.5.2 pav. Įvairių tipų informacinių sistemų sąveikos diagrama Apskaitos IŠ kaupiami ir analizuojami visą įmonės veiklą aprašantys duomenys. Dažniausiai sprendžiamų apskaitos uždavinių pavyzdžiai yra: užsakymų įmonės produkcijai apskaita, darbo ir darbo užmokesčio apskaita, medžiagų ir įrengimų apskaita, kasos operacijų apskaita. Apskaitos sistemoms būdingas tikslus duomenų tvarkymo scenarijus, išsamus įmonės veiklos duomenų bazės formavimas, standartinių ataskaitų rengimas, glaudus ryšys su kitomis valdymo informacijos sistemos dalimis. Kiekvienos įmonės veiklos tikslas yra pagaminti produkciją. Ši produkcija gali būti koks nors materialus daiktas, pavyzdžiui automobilis, arba paslauga. Įvairios įstaigų parengiamos pažymos, pranešimai ir netgi sąskaitos yra jų teikiamų paslaugų pavyzdžiai. Pagrindinės veiklos (gamybos) palaikymo IŠ padeda tvarkyti tą informaciją, kuri reikalinga įmonės teikiamoms paslaugoms arba gamybai organizuoti. Tai konstruktorinės ir technologinės dokumentacijos, normatyvų, operatyvaus gamybos valdymo informacijos tvarkymas. Čia sprendžiamų uždavinių pobūdis ir naudojama įranga ženkliai priklauso nuo įmonės veiklos tipo. Jeigu įmonės pagrindinę veiklos dalį sudaro informacinės paslaugos, 71 Informacinių paslaugų organizavimas bendros paskirties informacijos apdorojimo įrangą galima naudoti ne tik šių paslaugų palaikymui, organizavimui, bet ir pačiam veiklos procesui (gamybai) organizuoti. Įrangos komplektai, skirti automatizuotam dokumentų ir kitų informacinėms paslaugų parengimui bei tvarkymui, vadinami automatizuotomis įstaigomis. Tipinę automatizuotos įstaigos programinę įrangą sudaro tekstų ir grafikos redaktoriai, kompiuterinės leidybos sistemos, elektroniniai kalendoriai, kompiuterinio ryšio įranga, nesudėtingos duomenų bazių valdymo sistemos ir apskaitos darbams bei finansiniams skaičiavimams pritaikytos programos. Pirmosios įstaigų automatizavimo sistemos buvo skirtos sekretorių darbui palengvinti. Pastaruoju metu šios sistemos vis plačiau naudojamos ir įmonės vadybininkų. Lietuvoje labai populiari integruota įstaigų darbo automatizavimo programinė įranga Microsoft Office. Vadybos informacijos sistemos yra skirtos įmonės vadybininkams, padeda jiems priimti valdymo sprendimus. Į šias sistemas dažniausiai įeina rinkos analizės, užsakymų aptarnavimo, operatyvaus, kalendorinio ir ilgalaikio planavimo uždaviniai. Šiose sistemose taip pat plačiai vartojamos apskaitos sistemoje parengtos standartinės ataskaitos ir suvestinės, kurios padeda palyginti esamą situaciją įmonėje su ta, kuri buvo planuota. Sprendimų informacijos sistemos, kaip ir vadybos sistemos, yra skirtos įmonės vadybininkams. Tačiau šios sistemos yra gerokai lankstesnės ir suteikia daugiau paslaugų. Sistemos projektuojamos taip, kad leistų vadybininkui pačiam bet kuriuo momentu formuoti užklausas suvestinėms apie įmonės veiklos rezultatus. Šioms sistemoms būdingi situacijų analizės, prognozavimo, optimalaus planavimo, galimų sprendimų įvertinimo ir parinkimo uždaviniai. Paprasčiausios priemonės tokių uždavinių sprendimui yra skaičiuoklių (Excel, Lotus 1-2-3) programose. Ekspertinės sistemos Ekspertinės sistemos, kurios gali būti tiek savarankiškos, tiek valdymo sistemų posistemiai, yra viena iš sparčiausiai besivystančių funkcinių IŠ rūšių. Tai konsultacinės informacijos sistemos, kuriose sukauptos labiausiai patyrusių konkrečios srities specialistų žinios, statistiniai duomenys. Problemų sprendimui vartojami euristiniai ir statistinės analizės metodai. Pagal savo paskirtį ekspertinės sistemos yra panašios į sprendimų IŠ ir gali būti net laikomos šių sistemų atmaina. Dažnai joms net yra taikomas ekspertinių sprendimų sistemų pavadinimas. Tiek paprastos sprendimų sistemos, tiek ekspertinės sistemos yra konsultacinio pobūdžio. Jos pateikia vadybininkui rekomendacijas, galimų sprendimų variantų įvertinimus, tačiau galutinis sprendimas visuomet paliekamas žmogui. Paprastos sprendimų sistemos vartojamos tada, kai žinomi tikslūs sprendimų formavimo metodai ir visi tokiems skaičiavimams reikalingi duomenys. Jei bent dalis šių sąlygų būna nepilnai išpildyta, efektyvesni ekspertiniai sprendimų paieškos metodai. Jie plačiai taikomi atliekant rinkos analizę, įvertinant partnerių patikimumą, sprendžiant prognozavimo uždavinius. Ypač populiarūs ekspertinio įvertinimo metodai sprendžiant tokius uždavinius didelių teritorijų arba net valstybės mastu. Tačiau pastarųjų metų patirtis rodo, kad jie vis sėkmingiau pritaikomi sprendžiant atskirų įmonių problemas ir net technikos uždavinius. Pavyzdžiui, Fordo variklių gamykla naudoja ekspertinę sistemą diagnozuoti robotų gedimams, JAV avialinijos naudoja rekomendacinę ekspertinę sistemą koreguoti skrydžių maršrutams, įvykus nenumatytiems atvejams, ir panašiai. Globalus kompiuterių tinklai gali žymiai išplėsti informacinės sistemos pasiekimo galimybes. Globalus kompiuterių tinklas - tai plačios aprėpties tinklas, išsiplėtojęs visame pasaulyje ir naudojantis įvairiausias ryšio priemones, tokias kaip tolimo ryšio telefono linijos, palydoviniai kanalai, povandeniniai optiniai kabeliai, t.t. Globalių kompiuterių tinklų pavyzdžiai yra Internet, SprintNet (GlobalOne), Bitnet kompiuterių tinklai. Visi šie tinklai skiriasi savo organizavimo principais ir naudojamų protokolų (bendravimo taisyklių) rinkiniais. 73 Informacinių paslaugų organizavimas Internet tinklas Internet kompiuterių tinklas be abejonės yra pats populiariausias iš paminėtų globalių tinklų. Į jo sudėtį įeina daug atskirų tinklų, kurių kiekvienas valdo savo teritoriją. Visi šie tinklai dirba pagal taip vadinamą TCP/D? protokolą. Norint prisijungti prie Internet, pakanka prisijungti prie vieno iš jo teritorinių tinklų. Dabartiniu metu Internet vartotojų skaičius viršija 100 milijonų žmonių, ir šis skaičius didėja kasdien. Natūralu, kad esant tokioms sąlygoms, Internet arba kitus globalius kompiuterių tinklus siekiama panaudoti patogesniam priėjimui prie informacinių sistemų. Panaudodamas globalių tinklų technologijas (telnet - prisijungimui prie nutolusio kompiuterio, e-mail, ftp - failų persiuntimui, t.t), vartotojas gali prisijungti prie savo įmonės tinklo iš namų arba net keliaudamas. Globalus tinklas taip pat yra puiki ryšio tarp įvairiuose miestuose išsibarsčiusių įmonės filialų priemonė. Kompiuterinių informacinių "sistemų paslaugomis šiandieną plačiai naudojamasi visame pasaulyje. Gausybė žmonių naudojasi jomis savo kasdieniniame gyvenime net nenutuokdami, kad yra informacinių paslaugų vartotojai. Pavyzdžiui, namų šeimininkė, gaunanti buto mokesčių atsiskaitymo lapelį ar studentas, bibliotekos skaitykloje skaitydamas Internet tinkle surastą informaciją. O ką jau kalbėti apie įmonių ar įstaigų dirbančiuosius. Sunku įsivaizduoti jų darbą net be pačių paprasčiausių - buhalterinės apskaitos, personalo apskaitos ar panašių informacinių sistemų paslaugų. Galime teigti, kad informacinių paslaugų vartotojas šiandieną yra beveik kiekvienas žmogus. Skiriasi tik vartojamų paslaugų kiekis ir tipas. Dar visai neseniai apie įmonių organizacinio valdymo informacines sistemas ir jų teikiamas paslaugas buvo galvojama kaip apie mažai efektyvų, brangų ir neperspektyvų reiškinį. Vadybininkai svarbiausiu savo darbo įrankiu manė esant tiesioginius kontaktus ir sėkmingą vadovavimą tapatino su asmeniniais sugebėjimais. Šiandien situacija iš esmės pasikeitė. Įmonės sėkmę lemia sugebėjimas greitai prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų, sugebėjimo greitai ir kokybiškai įvertinti rinką, susirasti partnerius, naujas veiklos sritis. Vien asmeninių vadybininko savybių tam jau nebepakanka. Reikia naudoti našias šiuolaikines informacines technologijas, kurias įvaldyti padeda informacinės sistemos. Didelę įtaką informacinių paslaugų vartotojų skaičiaus augimui turi pastaraisiais dešimtmečiais padidėjęs įmonių, tiesiogiai nesusijusių su gamyba, skaičius. Tai bankai, prekybos, mokymo, sveikatos apsaugos, draudimo, teisės ir panašios įstaigos, kurių dirbantieji tiesiogiai teikia informacines paslaugas klientams. Informacijos sistemos, kaip ir bet kurios kitos sistemos, gali būti centralizuotos ir paskirstytos. Centralizuotose sistemose pagrindines skaičiavimų ir duomenų panaudojimo operacijas atlieka vienas padalinys, kuris aptarnauja visus vartotojus. Paskirstytą sistemą sudaro daug lokaliai valdomų bei naudojančių paskirstytus duomenis įvairaus galingumo kompiuterių. Paskirstytų sistemų populiarumui didžiausią įteką turėjo mikroprocesorinės technikos bei kompiuterių tinklų paplitimas. Ryšio tarp atskirų kompiuterių kokybė yra svarbus paskirstytos sistemos sėkmės garantas. Paskirstytų sistemų privalumus išnaudoja specializuota šių sistemų programinė įranga. Tokios programinės įrangos pavyzdys yra grupinio darbo programinė įranga, padedanti kolektyviniam grupės žmonių darbui. Populiariausios grupinio darbo organizavimo programos yra Microsoft Exchange, Lotus Notės, FirstClass. Jos padeda organizuoti kompiuterinį ryšį, grupines diskusijas, bendrus projektus. Informacijos sistemos naudojamos visose veiklos srityse - prekyboje, gamyboje, apskaitoje, finansuose, leidyboje, valstybės valdyme. Plačiausiai paplitusios įmonių organizacinio valdymo IŠ. Jų parengtą informaciją naudoja įmonės vadybininkai, kiti įmonės dirbantieji, dauguma su įmone bendradarbiaujančių firmų. Įmonių organizacinio valdymo IŠ yra gana sudėtingos, todėl jos skaidomos į siauresnės funkcinės paskirties posistemius: apskaitos, pagrindinės veiklos, vadybos, 75 Naujas valdymo stilius pagrįstas daugiausia neformaliais įsipareigoji­mais nustatant ir koreguojant darbo tikslus vietoj ilgalaikio formalaus veiklos planavimo. Jis pasižymi lankstesniu grupių formavimu ir individua­liomis darbo užduotimis atsižvelgiant į klientų poreikius. Naujam valdymo stiliui svarbiau darbuotojų profesionalumas ir žinios bei nuolatinis dar­buotojų kvalifikacijos kėlimas. Tokiose organizacijose daug plačiau nau­dojamos įvairios valdymo informacinės sistemos, turinčios įtakos įvairių lygių valdymo sprendimams. Informacinės technologijos organizaciją daro labiau negu praeityje priklausomą nuo atskirų darbuotojų žinių, tobulė­jimo, sprendimų, taip pat nuo kompiuterinės bei programinės įrangos. Informacija, žmonės ir informacinės technologijos, kuriomis informa­cija gaunama, apdorojama, išsaugoma, perduodama ir pateikiama, yra vieni iš pagrindinių šiuolaikinės žinių visuomenės organizacijos išteklių (2.2 pav.). Informacija Informacinės technologijos 2.3. Informacinės technologijos ir šiuolaikinė organizacija Į šiuolaikinės organizacijos modelį įeina ir technologijos (2.1 pav.). Žmonės .2.2 pav. Informaciniai organizacijos ištekliai (pagal [6]) Ištekliai i Struktūra Hierarchija Darbo pasidalijimas Taisyklės, procedūros Technologijos Procesai ~.' Tęisės/įpareigbįiraai .";. 2.1 pav. Organizacijos modelis Produkcija Informacinių technologijų vietai organizacijoje turi įtakos daug įvairių veiksnių (2.3 pav.): • organizacijos aplinka; • organizacijos struktūra; • organizacijoje atliekamos standartinės procedūros; • organizacijos priimami valdymo sprendimai; • verslo sprendimai; • politika; • organizacinė kultūra. Kadangi naujos informacinės ir komunikacinės technologijos leidžia automatizuoti daugelį rutininių valdymo ir administravimo procedūrų, kei­čiasi ir valdymo struktūros (2.4 pav.). Kaip matome iš šio paveikslo, labai mažėja tiek hierarchinių grandžių, tiek ir apskritai valdymo darbuotojų. Nereikalingos tampa dauguma tarpi­nių kontroliuojančių valdymo grandžių, mažiau reikia aptarnaujančių dar­buotojų. Informacinės technologijos leidžia pereiti prie „nepopierinės" dokumentų rengimo ir apdorojimo technologijos. Tai labai sumažina orga­nizacijos darbo ir laiko sąnaudas. Štai draudimo kompanijoje visas naujo kliento įforminimo ciklas įprastiniais (biurokratiniais) metodais trunka 33 dienas [5]. Paprastai jis apima vienuolika kanceliarinio darbo etapų (įvairių 16 LIETUVOS TEISĖS UNIVERSITETAS į BIBLIOTEKA l 17 ė • *••••* įtakos turintys veiksniai: Aptinka paraiškų, prašymų, pažymėjimų ir t.t. pildymas ir apdorojimas) ir šešis spe­cialistų (ekspertų atliekamas finansų, turto, sveikatos įvertinimas, rizikos nustatymas, vadovų sprendimų priėmimas) darbo etapus. Naudojantis in­formacinėmis „nepopierinėmis" technologijomis (paraiškų pildymas inter­netu, kompiuterinė klaidų analizė pildant formas, naudojimasis kompiute­rinėmis duomenų bazėmis bei registrais ir t.t.), naujo kliento įforminimo ciklą galima sutrumpinti iki 5 dienų. Pažymėtina, kad kanceliarinio (rutini­nio) darbo etapų skaičius sumažėja nuo 11 iki 3, t.y. daugiau kaip tris kar­tus. Tuo tarpu specialistų darbo etapų skaičius sumažėja nežymiai — tik nuo 6 iki 4. Struktūra. •.-»--Siandartinės-proced&ros Vftldymosprendimai:' Verslo sprendimai! Politika 7 '' . , Kultūra \ ' •;-:--•_ Tradicinė hierarchinė valdymo struktūra Nauja moderni valdymo struktūra 2.3 pav. Informacinės technologijos ir organizacija 2.4 pa v. Tradicinė ir nauja valdymo struktūros 18 19 3. STRATEGINIS INFORMACINIŲ SISTEMŲ VAIDMUO ŠIUOLAIKINĖJE ORGANIZACIJOJE 3.1. Kas tai yra informacinės valdymo sistemos? Informacijai organizacijoje rinkti, išsaugoti, apdoroti, perduoti bei pa­teikti naudojamos informacinės valdymo sistemos. Valdymo ir administra­vimo procese jos leidžia pasinaudoti tikslia ir laiku gauta informacija sie­kiant palengvinti valdymo sprendimų priėmimą ir efektyviai atlikti plana­vimo, koordinavimo ir kontrolės funkcijas. Tokios valdymo sistemos teikia žinių apie praeitį, dabartį, numatomą ateitį ir organizacijai svarbius vidaus bei išorės įvykius. Informacinės valdymo sistemos padeda analizuoti ir vi­zualizuoti informaciją, palengvina įvairaus lygio vadovų ir administratorių darbą. Informacinėse valdymo sistemose apdorojami organizacijos arba jos aplinkos duomenys ir pateikiami žmogui patogia forma, taip pat kaupiama informacija apie organizacijai arba jos aplinkai svarbius žmones, vietas, daiktus, procesus. Galima skirti tris informacinių valdymo sistemų informacinės veiklos fctapus: • įvedimą (Input) - renkami arba įvedami organizacijos arba išorinės jos aplinkos duomenys; • apdorojimą (processing) — duomenys keičiami pagal konkrečius žmo­ gaus poreikius; • išvedimą — apdorota informacija pateikiama žmogui patogia forma. 3.1 paveiksle parodytas organizacijos informacinės valdymo sistemos ir aplinkos santykis. Duomenimis ir informacija keičiamasi su klientais, vado­vaujančiomis bei reguliuojančiomis instancijomis, tiekimo organizacijomis. Stengiamasi taip pat gauti kuo daugiau informacijos apie konkurentus, nes tai labai svarbu priimant valdymo sprendimus. Paveiksle parodytas grįžtamasis ryšys leidžia kai kuriems organizacijos nariams įvertinti arba koreguoti duomenų ir informacijos įvedimo srautus. Reguliuojančios instancijos APLINKA Klientai Tiekimas Organizacijos informacinė valdymo sistema Išėjimas Informacijos Įėjimas __ apdorojimas Grįžtamasis ryšys Konkurentai 3.1 pav. Organizacijos informacinės valdymo sistemos ir aplinkos santykis 3.2. Informacinių valdymo sistemų sandara Informacinės valdymo sistemos pagal atliekamas funkcijas sudarytos iš trijų pagrindinių dalių (3.2 pav.): • organizacinės; • valdymo; • technologinės. Organizacinėje informacinių valdymo sistemų dalyje aprašyti: • standartinės operacinės procedūros - taisyklės, kaip apdoroti duome­ nis, informaciją; • organizacijos funkcijos - pagrindinė veikla, gamyba, finansai, buhalte­ rija, žmogiškieji ištekliai; • darbuotojai. Kiekviena organizacija turi unikalią vidinę organizacinę kultūrą. Tačiau skirtingos krypties ir lygio specialistų interesai ir požiūriai yra skirtingi, todėl kasdienėje organizacijos veikloje neišvengiamai kyla konfliktų, susi­duria interesai. Tai organizacinės politikos dalis. Todėl informacinėse val­dymo sistemose į tai turi būti atsižvelgta. 3.2 pav. Informacinės valdymo sistemos funkcijos organizacijoje Informacinių valdymo sistemų dalyje turi būti aprašyta ir įvertinta orga­nizacijos struktūra bei hierarchija. s" Šiuolaikinės informacinės valdymo sistemos pagal [5] skirstomos į ketu­ris hierarchinius lygmenis (3.3 pav.). v Aukščiausio - strateginio lygmens informacinėmis valdymo sistemomis naudojasi organizacijų vadovai kurdami strategijas, ilgalaikius organizacijų planus, prognozuodami pokyčius ir organizacijų plėtrą. Taktinio valdymo lygmens informacinėmis valdymo sistemomis naudo-jĮsi vidutinio lygio vadovai, atsakingi už strategijos, planų, tikslų, uždavinių fflykdymą. Žmių lygmens informacinės valdymo sistemomis naudojasi specialistai ^inžinieriai, architektai ir kt.) bei biurų darbuotojai, kurdami naujas žinias ir dokumentus. Transakcijų lygmens informacinėmis valdymo sistemomis naudojamasi -erganizuojant ir kontroliuojant kasdienę veiklą. Technologinę informacinių valdymo sistemų dalį sudaro: jy* • • įvairi elektroninė, kompiuterinė bei ryšio aparatūra („Hardvvare"); • programinė įranga („Softvvare"); '• • informacijos saugojimo technologijos („Storage"); • komunikacinės technologijos ir informaciniai tinklai (,^Networks"), 22 :23 Organizacijos informacinės sistemos Transakcijų lygmens sistemos Etektfonmiai , kalendoriai . i ":. . .''.'... •'; J Pardavimas ir Gamyba Finansai Buhal- Žmogiškieji marketingas terija ištekliai l Strateginės valdymo sistemos "i v 'jįadybos fįhformadnės .mstemos rendimų ilaikymo temos nių kiirimo , l 'mstėmos Biurų automatizavimo •sistemos Strateginio lygmens sistemos '5 metų Smetų veiklos Smetų . Pelno Darbo jėgos prognozė planavimas biudžeto planavimas planavimas planavimas Taktinio valdymo lygmens sistemos Kapitalo • Personalo analizė išdėstymo analizė Veiklos .Darbo . Išlaidų . valdymas priemonių kontrolė ' kontrolė • ' Kainų analizė Atlyginimų apskaita Realizacijos Produkcijos Išlaidų vietos analizė • analizė analizė - ' i -i - •• - - Žinių lygmens sistemos? . Vadybinmiaį darbo " -...r..:...' • •..... fcmsakcijų yjimo tos Technologinė dalis ^ Aparatūra '. , Programinė,, -"-•įrtiapti ; ; jDiuoįrieoij Tinklai ' : ^ 33 pav. Organizacijos informacinė struktūra 3.3. Informacinių valdymo sistemų tipai Dabar skiriami šeši [5] informacinių valdymo sistemų tipai (3.4 pav.). Įtaisų kontrolė Vertybiniai popieriai Apskaita Kompensa­cijos Užsakymų paieška Gamybos tvarkaraščiai Išmokos - Darbuotojų pamosimas Užsakymų \vykdymas . Medžiagų kontrolė Pinigif apskaita Įmokos Darbuotojų apskaita ./ Prekyba Gamyba marketingas Finansai Buhalterija Darbo jėgos ištekliai 3.4 pav. Informacinių valdymo sistemų tipai 25 Strateginės valdymo sistemos („Executive support systems") yra strate­ginio lygmens. Jomis naudojasi aukščiausių organizacijų vadovai sudary­dami 5 metų prognozes, organizacijos veiklos ir biudžeto 5 metų planus bei numatydami ilgalaikius darbo jėgos pokyčius. Taktinio valdymo lygmens yra du informacinių valdymo sistemų tipai. Vadybos informacinės sistemos („Management Information systems") pritaikytos bendram organizacijos valdymui, darbo priemonių, išlaidų kontrolei, personalo išdėstymo ir perskirstymo analizei. Sprendimų palaikymo sistemos („Decision Support systems") skirtos palengvinti vadovams priimti sprendimus ir yra pagrįstos produkcijos, rea­lizacijos vietų, išlaidų, kainų ir atlyginimų analize. Yra skiriami du žinių lygmens informacinių valdymo sistemų tipai. Žinių kūrimo sistemose (,J£nowledge Work systems") yra kompiuteri­zuotos inžinerinio, grafinio ir vadybinio darbo vietos. Biurų automatizavimo sistemomis („Office Automation systems") nau­dojamasi rengiant ir įforminant dokumentus, sudarinėjant ir kontroliuojant darbo grafikus. Transakcijų apdorojimo sistemos („Transaction Processing systems") yra transakcijų lygmens. Jomis naudojamasi organizuojant ir kontroliuojant kasdienę veiklą. Atskirus valdymo informacinių sistemų tipus aptarsime smulkiau. 3.3-1.Transakcijų lygmens informacinės valdymo sistemos Šio lygmens kompiuterizuotos informacinės sistemos užtikrina rutininę veiklą: pinigų pervedimus bei išmokas, kasdienę medžiagų bei užsakymų kontrolę, darbuotojų darbo laiko apskaitą, gamybinius tvarkaraščius ir kt. Visi šiuo lygmeniu atliekami informacinių sistemų uždaviniai yra griežtai apibrėžti ir labai aiškiai struktūrizuoti. Atliktų transakcijų, medžiagų, fi­nansų cirkuliacijos, darbuotojų duomenų ataskaitos pateikiamos aukštes­nio lygmens valdymo struktūroms. Informacijos poreikio charakteristikos tokio lygmens informacinėse sistemose pateiktos 3.1 lentelėje. ii *->• kt). Specialiai parinktos technologijos, skirtos neįgaliųjų specifi-poreikiams spręsti, leidžia neįgaliesiems dalyvauti socialiniame ir ame gyvenime lygiomis teisėmis. Todėl visos Europos ateities užda-sumažinti likusias spragas tarp informacinių technologijų ir neįga-į grupės. Skaitmeninės technologijos gali supaprastinti administracinius temis, kurių yra ir privačiose, ir valstybinėse socialinių paslaugų sis- aternetas sveikatos apsaugos sistemai: kuo daugiau naudoti jnfor-technologijas ir internetą, siekiant pagerinti piliečių priėjimą prie tcijos apie sveikatos apsaugą, pagerinti sveikatos priežiūros efekty-• Numatoma, kad iki 2003 m. pabaigos visiems Europos piliečiams 4. NAUJA VALDYMO FORMA - ELEKTRONINĖ VALDŽIA 4.1. Europos Komisijos iniciatyva - elektroninė Europa Kiekybiniai pokyčiai vis plačiau integruojant naujas informacines ko­munikacines technologijas į beveik visas žmogaus veiklos sritis lėmė vis didesnius kokybinius pokyčius. Todėl 1999 m. gruodžio 8 d. Europos Ko­misija paskelbė naują politinę iniciatyvą, numatančią būdus, kaip Europos Sąjungai sėkmingai pasiruošti ir geriau išnaudoti su informacine visuomene susijusius pokyčius [1; 3]. Šie pokyčiai teikia daug galimybių pagerinti tiek atskirų individų, tiek ir visos visuomenės gyvenimą. Ši politinė programa buvo pavadinta „Elektroninės Europos iniciatyva" (eEurope inltiative). 4.1.1. Elektroninės Europos programos tikslai Numatoma, kad elektroninės Europos programa paspartins teigiamus pokyčius Europos Sąjungoje jau per artimiausius penkerius metus. Pasak „Elektroninės Europos iniciatyvos" kūrėjų, tokių pasikeitimų valdymas yra labai svarbus ekonominis uždavinys, o kartu ir socialinis iššūkis Europos Sąjungai. Iš esmės elektroninės Europos programa siekia informacinės vi­suomenės pranašumus suteikti visiems europiečiams. Pagrindiniai elektroninės Europos programos tikslai: • atvesti kiekvieną pilietį, šeimą ir mokyklą, kiekvieną įmone ir admi­ nistraciją į elektronine erą ir sujungti visą Europą į kompiuterių tin­ klą; • sukurti elektroniškai išprususią Europą, kurioje verslo struktūros bus pasirengusios finansuoti ir plėtoti naujas idėjas; • užtikrinti, kad elektroninės Europos kūrimo procesas būtų socialiai patrauklus, skatintų vartotojų pasitikėjimą ir stiprintų socialinius ry­ šius. Tam kad būtų pasiekti šie tikslai, Komisija pasiūlė 10 prioritetinių veiklos sričių: 1. Europos jaunimas - j skaitmeninį amžių: mokyklos turi turėti pri­ėjimą prie interneto ir daugialypių terpių (multimedia) galimybių, o švie­timo sistema turi atitikti informacinės visuomenės reikalavimus. „Pigesnis naudojimasis internetu: siekiant sumažinti priėjimo prie gto kainas ir padidinti vartotojo pasirinkimo galimybes, būtina di-konkurenciją tarp telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir liberalizuoti aunikacijų rinkas. Elektroninės komercijos spartinimas: greičiau sukurti elektroninei cijai palankią teisine aplinką, padidinti viešųjų pirkimų, atliekamų iternetą, dalį. Internetas mokslininkams ir studentams: užtikrinti greitaeigius in-tinklus mokslo institucijoms, taip sudarant geresnes galimybes at-jįyrimus, dirbti ir mokytis kompiuterių tinkle, nes bendravimas elek-aniu paštu ir informacijos gavimas internetu dabar tapo svarbiausi aka-inio ir profesinio gyvenimo elementai. Todėl visos Europos lygmeniu aa sudaryti sąlygas išnaudoti visą interneto potencialą, užtikrinant ijjusišką naudojimąsi geriausiu ir greičiausiu internetu visose Europos i ir mokslinių tyrimų bendruomenėse. Elektroninių kortelių, leidžiančių saugiai naudotis elektroninėmis nėmis, plitimas: skatinti kiekvienam piliečiui prieinamų elektroni-ortelių naudojimą atsiskaityti elektroninėje terpėje. Valstybinės tar-taip pat turėtų plačiau diegti tokias korteles, pavyzdžiui, sveikatos 3S arba transporto srityse. ikos kapitalas pažangias technologijas naudojančioms mažoms ir šio dydžio įmonėms: rasti naujus sprendimus, kad būtų skatinamos ir los įmonės, kuriančios intelektualius produktus ir įgyvendinančios *ias idėjas. f Elektroninis neįgaliųjų dalyvavimas: užtikrinti, kad kuriantis infor-ei visuomenei būtų atsižvelgta į neįgaliųjų problemas ir poreikius, acinių technologijų pažanga atveria plačias galimybes žmonėms su įveikti įvairias kliūtis (socialines-ekonomines, geografines, kultūri-a pateikė nurodymus, kaip to siekti: šios administracijos institucijos turi išnaudoti visas įmanomas Jnąujas informacines technologijas tam, kad institucijų informacija į labiau prieinama visiems piliečiams; pilys narės iki 2003 m. turi užtikrinti laisvą elektroninį priėjimą prie rindinių visuomeninių tarnybų informacijos. ajos informacinės technologijos suteikia gerą progą lengviau prieiti |%ertingos visuomeninio sektoriaus informacijos ir efektyviau ją nau-riausybės turėtų perorganizuoti senąsias visuomeninio sektoriaus rijas ir užtikrinti greitesnių, internetu pasiekiamų viešųjų paslaugų įima. Tai lemtų efektyvumo didėjimą, sumažintų administravimo •pagreitintų administracinius procesus ir būtų naudinga tiek pa-as piliečiams, tiek verslininkams. 33 insti-rar pra-tne- Galimybė gauti internetu informaciją prie greitesnio informacijos pateikimo visuomenei^ tucijos kviečiamos kuo greičiau prisitaikyti prie* dėti aktyviau naudotis elektronine rystę su privačiu sektoriumi. ' . , _ ,»4>>fa;^n^te^«ic Juos lybės Tačiau šie pokyčiai sukelia didelius pasikeiti valdyti ir įgyvendinti bus sudėtinga. Be to, atskirose šalyse apribojo europinių įstaigų plėteą. Pasitarimuose padaryta išvada, kad reikia iš. ^- -i-ž-^-°-~--~ visuomeninio sektoriaus informacijos, jos ropoję. Todėl pirmas „Elektroninės Europos iip tinti, kaip lengvai piliečiai gali prieiti prie pa; tucijų informacijos, padėti atsirasti glaudesnei riausybės. Visuomeninio sektoriaus efektyvumo gerinimai ganizacijų pokyčių ir aktyvių elektroninių, info: cijų. Visos Europos institucijos kuo geriau turėtą technologijas, kad užtikrintų piliečiams efektyvias,, viešąsias paslaugas. Europos Komisija numato veiksmus tam, kad vykdant reformą kuo geriau baflp formacinės technologijos. Buvo numatyta, kad visi pokyčiai turi vykti terminus: 1. Pagrindinė vieša institucijų informacija iki: teikiama internete, įskaitant teisinę, adt kos ir transporto informaciją. 2. Šalys narės iki 2002-2003 m. pabaigos turi i internetu prie pagrindinių visuomeninių tat 3. Iki 2002 m. pabaigos turi būti supaprastintos duros, reikalingos verslui plėtoti, pavyzdžiui,-, riant kompaniją. 4. Iki 2000 m. pabaigos reikia išplėtoti viešojo administravimo sektoriaus informaciją

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!