Informacijos asimetrijos teorijos modeliai

Darbe nagrinėjami informacijos asimetrijos ekonomikoje aspektai. Analizuojamos didelio informacijos asimetriškumo pereinamojo laikotarpio šalių kredito rinkose priežastys ir nagrinėjami jo mažinimo būdai. Informacijos asimetriškumo problemą siūloma spręsti įdiegiant vieną iš VP sistemos elementų - vertybinių popierių registrą. Vertybinių popierių registro sukūrimas sudarytų galimybes aprūpinti kreditorius patikima informacija apie potencialių skolininkų jau atliktus turto įkeitimus skoliniams įsipareigojimams apsaugoti. Aptariama, kokius reikalavimus turi atitikti vertybinių popierių registre kaupiama informacija, kad būtų patenkinti kreditorių poreikiai.
Portfelinių investicijų mokslas yra palyginti labai jauna investicinių finansų mokslo šaka. Šio mokslo pradžią galime sieti su I.Fisher darbais, kurie rėmėsi palūkanų skaičiavimo teorijomis, nominalių ir realių pajamų skaičiavimais. Šie tyrinėjimai buvo gan riboti, kadangi visiškai neatsižvelgė į tokį svarbų veiksnį kaip investicijų rizika. Laikui bėgant, šie metodai tobulėjo ir išsivystė į tokį mokslą kaip finansinė matematika. Naudojant matematinės tikimybių teorijos metodus, buvo pradėta analizuoti ir vertinti tokia svarbi vertybinių popierių charakteristika kaip rizika. Ilgainiui tai sąlygojo radikalių investicinių sprendimų ir teorijų atsiradimą, t.y. moderniosios portfelio teorijos atsiradimą, kurios pradininku laikomas Harry Markowitz, 1952 metais parašęs mokslinį darbą "Portfelio sudarymas".
1960-ųjų pradžioje analogiškus tyrinėjimus vykdė ir mokslininkas D. Tobin. Savo darbuose jis teigė, kad į vertybinių popierių portfelį reikia įtraukti ir nerizikingus, pavyzdžiui, vyriausybės vertybinius popierius (iždo vekselius ir obligacijas). Šį jo požiūrį galime laikyti makroekonominiu, kadangi pagrindinis jo tyrinėjimų objektas buvo kapitalo pasiskirstymas ekonomikoje - tiek grynų pinigų, tiek ir vertybinių popierių forma. Taip pat D. Tobin išanalizavo ir nustatė įvairius veiksnius, turinčius įtakos vertybinių popierių pajamingumui ir rizikai.
1964 metais W. Sharp pateikė supaprastintą vienafaktorinį, dar kitaip vadinamą rinkos modelį. Šis modelis išgarsėjo dar ir dėl tokių vertybinių popierių charakteristikų, kaip a (alfa) ir P (beta) koeficientai, kurie iki šių dienų yra vieni plačiausiai pasaulyje naudojamų vertybinių popierių charakteristikų. Apibendrinąs savo teiginius, W. Sharp sukūrė modelį, žinomą kaip CAPM (pagrindinio kapitalo kainos modelis), pagal kurį vertybinių popierių pajamingumas yra tiesiog...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!