Individuali psichologija: A. Adleris

Individualioji psichologija remiasi šiais pagrindiniais principais: visybiškumu, tikslingumu ir visuomeniškumu. Visybiškumas ir tikslingumas yra būdingi apskritai visai gyvybei, o visuomeniškumas yra išskirtinė žmogaus ypatybė.
Visybiškumas. Kiekvienos gyvos būtybės dalys sudaro vieningą visumą, organizme atskiro organo funkcionavimas neįmanomas be viso organizmo darnios sąveikos, o viso organizmo normalus funkcionavimas neįmanomas be kurio nors vieno organo veikimo. Gyvame organizme visuma nulemia dalis. Tai, kas būdinga fiziologinėms funkcijoms, būdinga ir psichikos funkcijoms, sudarančioms darnią visumą ir izoliuotai neegzistuojančioms.
Tikslingumas. Kiekvienos gyvos būtybės aktyvumas yra tikslingas, nukreiptas į savo gyvasties išsaugojimą ir pratęsimą. Tikslingumu pasižymi ne tik fiziologinės organizmo funkcijos, bet ir gyvūnų psichinės funkcijos bei elgsena. Kuo sudėtingesnis gyvūnas, tuo sudėtingesni, didesnę aplinkos sritį apimantys ir labiau nutolę laike yra jo tikslai. Egzistuoja tokių tikslų hierarchija – paprastesni, trumpalaikiai tikslai yra tik priemonės pasiekti aukštesnį juos vienijantį tikslą, keli aukštesnieji tikslai sudaro vieningą visumą, kuri tarnauja dar aukštesnio tikslo pasiekimui. Pagaliau patys aukščiausi, pastoviausi tikslai vienija ir organizuoja visą gyvybinę veiklą ir suteikia jai vieningą kryptį.
Visuomeniškumas. Tik visuomenėje individas gali tapti žmogumi, tik gyvenant visuomenėje galia atsirasti, susiformuoti ir reikštis žmogaus asmenybė. Visa, ką daro atskiras individas neišvengiamai paliečia kitus, todėl kiekvienas individo veiksmas ir poelgis kartu yra ir socialinis veiksmas bei įvykis. Kiekvienas asmens veiksmas ar poelgis visada yra reakcija į jo socialinę aplinką ir kartu yra priemonė tai aplinkai paveikti. Todėl žmogaus elgesys gali būti teisingai suprastas tik tuomet, kuomet atsižvelgiama į tą aplinką, kurioje jis pasireiškia.
Pranašumo siekimas ir menkavertiškumo jausmas. Pagrindinė varomoji asmenybės jėga yra pastovus augimo, įveikimo, pranašumo, tobulumo siekimas. Iš pradžių Adleris kalbėjo apie šio instinkto socialinį atitikmenį – „valdžios“ siekimą, pasireiškiantį siekimu dominuoti ir valdyti kitus. Vėliau „galios siekimą“ pakeitė „pranašumo siekimu“, kuris yra daug platesnis ir gali pasireikšti labai įvairiai. Vėliau Adleris vis dažniau ėmė minėti „tobulumo siekimą“ – siekimą tobulinti ir vystyti save, pasiekiant įmanomai geresnių rezultatų, susikuriant...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!