Individo laikysena ribinėse situacijose

Visų pirma, kartais žmogus dėl savo požiūrio nepajėgus pasipriešinti jį užklupusioms bėdoms: kamuoja pasirinkimo, egzistencijos klausimai. Pesimistinis žvilgsnis dažnai sužlugdo galimybę pataisyti padėtį, kad ji būtų palankesnė individui, kad galima būtų lengviau susigrumti su problemomis. Kaip aplinkybės ir požiūris nulemia vidinę žmogaus būseną ir elgesį, galima pastebėti XX a. prozininko Antano Škėmos psichologiniame romane Balta drobule". Rašytojas akcentuoja katastrofų laikotarpio Žmogaus pasaulėvoką - vertybių griūtį, žmogaus vidinį sukilimą, baimes, grėsmes. Pagrindinis romano veikėjas Antanas Garšva kenčia dėl savo varganos padėties bedvasiame Niujorko pasaulyje jis yra tik robotas, nereikšmingas mechanizuoto gyvenimo sraigtelis. Juodadarbis Garšva ironiškai kalba apie atliekamas keltuvininko pareigas::,,Man belicka būti rato dantimi keltuve", „Aš esu sąžiningas rato dantis". Pažvelgus į Garšvos gyvenimą galima pastebėti egzistencialisto A. Škėmos biografinių atspindžių: gyvenimą griauna tokie išoriniai veiksniai kaip karas, Lietuvos okupacija, išeivio lemtis, baimė susirgti psichine liga. Garšva yra meniškos prigimties žmogus, bet darbo aplinka neleidžia atsiskleisti kūrėjo talentui. Bet kokiam menininkui reikia įspūdžių, kurie žadintų jo kūrybiškumą, suteiktų idėjų. Kūryba atsiranda iš kančios, todėl menininkas pasineria į vienatvę ir kančią. Garšvą nuolat kankina mintis: „Neparašiau geros knygos, vadinasi, negimiau." Taip pat nenorėdamas tapti našta Garšva nutraukia ryšius su mylimąja. Jis įtikina save, kad Elena jam yra tik kūrybos Mūza, o tikras poetas turi būti vienišas ir atviras kančiai, nuo kurios reikia apsaugoti mylinčius žmones. Žmogus negali pakeisti aplinkybių, todėl tenka prie jų taikstytis. Supratęs, kad gyvenimo prasmė yra pats gyvenimas, personažas patiria tikrą ramybę ir atsisako jį užvaldžiusios idėjos palikti savo pėdsaką literatūros istorijoje. Romano pabaigoje Garšvai paaiškėja ,,vienintelė, apčiuopiama tiesa": gyventi reikia čia ir dabar, neužmirštant, kad gyvenimas duotas tik vieną kartą, o žmogus nera savo likimo šeimininkas. Pernelyg stiprus prisirišimas prie savo kančių ar kūrybinių troškimų gali nuvesti į pražūtį, o meilė ir mokėjimas džiaugtis kasdienėmis akimirkomis - nuramina sielą. Tad galima teigti, jog Antanas Garšva pasielgia stojiškai ribinėje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!