Importuojamų prekių muitinės vertės nustatymo metodų taikymas Lietuvoje

Prekės muitinė vertė yra svarbiausias šiuolaikinės muitų tarifų sistemos elementas. Tarifinio reguliavimo priemonių efektyvumas, realus prekių apmokestinimo lygis, t.y. tikroji muitų, mokesčių ir rinkliavų suma tiesiogiai priklauso nuo prekių muitinės vertės. Muitinė prekės vertė yra ne tik visų mokesčių ir muitų apskaičiavimo pagrindas, bet ja remiamasi, nustatant importo kvotas, išduodant licencijas, taikant baudas už muitinės procedūrų pažeidimus.
Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis importuojamų prekių muitinį įvertinimą yra „Susitarimas dėl Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VII staripsnio taikymo“, kuriame yra nustatyti muitinio įvertinimo principai, metodai ir taisyklės. Šio Susitarimo privalo laikytis šalys Pasaulinės prekybos organizacijos (WTO) narės. Nors Lietuvos Respublikos prekių muitinio įvertinimo esama teisinė bazė pagrįsta „Susitarimo dėl Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VII staripsnio taikymo“ nuostatomis, tačiau joje yra nemažai spragų, kurios privalo būti pašalinamos, stojant į WTO.
Remiantis „Susitarimu dėl Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VII staripsnio taikymo“, kursiniame darbe nagrinėjama importuojamų prekių muitinio įvertinimo metodai, pateikiami šių metodų taikymo pavyzdžiai ir informacija, reikalingi prekių muitinei vertei pagrįsti.
Muitai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo imami jau XIII amžiuje. Didižiojo kunigaikščio Vytauto laikais prekybos mastai gerokai išaugo; buvo surenkama daug muitų. Tai būta svarbaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pajamų šaltinio. Jie imti įvežant ir išvežant prekes. Iš pradžių muitai mokėti natūra – pačiomis prekėmis, vėliau pinigais. Tuo metu muitinės įsteigtos Lietuvos pasienio zonose. Muitus rinko muitininkai. Teisę rinkti muitus gaudavo ir tie asmenys, kurie, sumokėję Didžiajam Lietuvos Kunigaikščiui nustatyta suma, galėjo metus (ar ilgesnį laikotarpį) priimti iš pirklių nustatytus muitus. Iš to jie gaudavo pelną. Lietuvoje buvo renkami ir vidaus muitai, pavyzdžiui, už naudojimąsi keliais, tiltais ir keltais.
Senovėje muitus nustatydavo pats Didysis Lietuvos kunigaikštis, bet jau XVI amžiuje bajorai pasiekė, kad ši teisė iš jo būtų atimta. 1566 m. Lietuvos Statutas atleido bajorus nuo muitų, todėl jų našta gulė ant miestiečių ir pirklių pečių.
XIX a. Lietuvoje įsigaliojo Rusijos muitų tarifai; jie daugiausia buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!