Imperatorių sudievinimas

Sudievinimas (divinatio).Imperatoriaus kultas. Roma pradėjo artėti prie valdovo sudievinimo idėjos nuo imperatoriaus genijaus kulto, kuris buvo labai populiarus ir pripratino vyriausią valdovą priimti kaip žmogų / dievą. Ypač buvo gerbti imperatorių genijai, Romos miesto (Genius Urbis Romae) ir romėnų liaudies (Genius populi Romani) genijai. Genijų šventės uždraustos tik 392 m.po Kr. Teodosijaus Didžiojo ediktu.
Graikiškieji Rytai pažinojo karaliaus instituciją nuo Aleksandro (336-323) laikų. Įžengusi Romos respublikos kariuomenė susidūrė su Filipu V iš Makedonijos ( 221-179) ir su Antiochu III iš Sirijos (223-187). Karališką valdžią pakeitė respublikos valdžios pasidalijimas. Manoma, jog imperatoriaus kultas pasirodo M.Azijos graikų miestuose 29m.pr.Kr. Graikiški rytai, praradę karalių tradiciją po patekimo Romos respublikon, ieškojo kuo pakeisti: Smirna 195m. įsteigė naujos dievybės Roma kultą (žaidynes Rhomaia); kitur ekspertai kūrė skirtingas dievybes net neaiškios lyties (pvz. švento senato dievybė). Imperatoriaus kulto impulsas į provincijas atėjo iš graikiškų Rytų 29m.
Dieviškųjų (divorum) kultas-mirusių imperatorių sudievinimas ir garbinimas. Konsekracija sekdavo po senato (ne tautos) nutarties. Tada sudievintojo valdžios paveldėtojas – dievo sūnus (divi filius). Galbūt iš dalies tai nulėmė politinė santvarka : demokratijoje stipresnis bendruomenės pojūtis, riba yra žmonės/dievai, monarchijos tendencijos brėžia kitokią ribą pavaldiniai /valdovas ir dievai, kurie jį globoja.
Valstybės vyrai ėmė pretenduoti į dievišką kilmę (pirmas – Scipionas Afrikietis), į išskirtinį dievų palankumą (Sula ir Cezaris – į Veneros, Antonijus – į Herkulio ir Dioniso globą), į savo sielų nemirtingumą ir ypatingą vietą žvaigždžių sferose ir palaimintųjų buveinėse. Provincijose paplito karvedžių kultas. Taip buvo padėtas pamatas imperatoriaus kultui Romoje (nuo Cezario ir Augusto). Imperatoriai save identifikavo su dievais, o žmonas – su deivėmis. Nuo III a., kai Romoje paplito soliariniai kultai, imperatoriai ėmė save tapatinti su šiais dievais.
Sudievinti buvo imperatoriai Augustas, Klaudijus, Vespasianas, Titas, Trajanas, Hadrianas. Nesudievinti: Tiberijus, Kaligula, Neronas, Domicianas. Vespasianas užtikrino kulto veiksmingumą ir plitimą po imperiją. Palengva pereinama ir prie imperatoriaus šeimos: Adrianas, būdamas dėkingas Trajano žmonai įsteigė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!