Įmonės AB "Lietuvos energija" analizė

Į ĮVADAS Strateginė analizė vis plačiau taikoma organizacijos vystymo ir valdymo procesuose. Jos dėka surenkama, apdorojama ir rengiama informacija, būtina organizacijos strateginiams sprendimams priimti. Strateginė analizė gali būti apibrėžiama kaip organizacijos ir jos aplinkos pažinimas ilgalaikės perspektyvos prasme. Strateginis planavimas padidina organizacijų atsakomybę ir gerina jų veiklą sprendžiant esmines organizacijų vidaus ir išorės problemas, leidžia lanksčiau ir efektyviau keisti veiklos kursą priklausomai nuo besikeičiančių aplinkybių [1]. Kiekvienoje organizacijoje svarbi grandis yra išorinės ir vidinės aplinkos vertinimas. Išorinės organizacijos aplinkos aspektai gali būti teisiniai, ekonominiai, demografiniai, politiniai, edukaciniai, resursiniai ir, žinoma, kultūriniai. Tradiciniai vidinės aplinkos analizės objektai yra organizaciniai, fiziniai ir finansiniai aspektai, personalas, socialinis marketingas ir viešieji santykiai. Strateginė analizė didelėms organizacijoms yra sudėtinga ir reikalauja nemažai laiko. Savo darbe bandysiu įvertinti AB „Lietuvos energija” grėsmes, silpnybes, stiprybes ir paanalizuoti galimybes. Rašto darbas suskirstytas į keturis etapus: 1-asis etapas: Organizacijos pasirinkimas, informacijos apie ją kaupimas, dabartinės strategijos identifikavimas. 2-asis etapas: Verslo aplinkos bei organizacijos situacijos analizavimas ir vertinimas. 3-asis etapas: Organizacijos situacijos analizavimas ir stiprybių bei silpnybių identifikavimas. 4-asis etapas: Misija, vizija, darbo tikslai. Pirmame etape buvo surinkta informacija apie pasirinktą įmonę ir identifikuota dabartinė strategija, kuri šiame darbe pridedama kaip priedas. Antrasis verslo strategijos etapas 1.1 Verslo aplinkos bei organizacijos situacija. AB „Lietuvos energija” – svarbiausia Lietuvos elektros ūkio bendrovė, atliekanti elektros energijos perdavimo (110-330 kW įtampos) tinklo savininko,  sistemos operatoriaus ir rinkos operatoriaus funkcijas: prižiūri ir plečia elektros energijos perdavimo tinklą; užtikrina elektros gamybos ir sunaudojimo balansą, elektros perdavimą iš Lietuvos elektrinių skirstomųjų tinklų bendrovėms; koordinuoja Lietuvos energetikos sistemos darbą, kad būtų užtikrintas patikimas elektros energijos tiekimas vartotojams. Kartu su kaimynėmis energetikos sistemomis užtikrina elektros eksportą, importą ir tranzitą; organizuoja prekybą elektra. Analizuojant organizacijos aplinką, skiriamos šios tyrimo sritys: aplinkos dinamikos analizė; PEST analizė; svarbiausi sėkmės veiksniai; penkių jėgų modelis; rinkos sąlygų analizė; konkurentų analizė; klientų analizė. Panagrinėsime AB „Lietuvos energija” organizacijos aplinką, naudojant PEST analizės ekonominį aspektą. 1.1.1 AB „Lietuvos energija” nagrinėjimas PEST analizės- ekonominiu aspektu. Pagrindinis AB „Lietuvos energija”  akcininkas yra Lietuvos valstybė, valdanti  96,59% įmonės akcijų. Pagrindinis valstybės akcijų valdytojas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Likusius 3,41% įmonės akcijų valdo smulkieji akcininkai (lentelė Nr. 1). Šiandien išleistoje apžvalgoje analitikai įvertino AB „Lietuvos energija” vienos akcijos vertę 3,95 lito ir investuotojams rekomenduoja jas pirkti. [7]. Lentelė Nr. 1 Bendrovės akcijos yra įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos (VVPB) Oficialųjį prekybos sąrašą (VVPB simbolis – LEN 1L).  2006 m. gruodžio 18 d. AB „Lietuvos energija”kainos ir apyvartos grafikas (Lentelė Nr. 2) [2]. Lentelė Nr. 2 Kaip pavyzdį pateiksime ir AB „Lietuvos energija” 2006 m. gruodžio 18 d. akcijų prekybos duomenis ir kainų pokyčių lenteles (Lentelė Nr. 3). Prekybos duomenys (2006-12-18) Paskutinė kaina 3.90 LTL Kainos ribos 3.64 - 4.04 52sav. kainos ribos 1.82 - 3.90 Apyvarta 118 294 10d. vid. apyvarta 81 844 3m. vid. apyvarta 51 844 Sandoriai 42   Kainos pokytis (%) Diena 8.33 Savaitė 21.88 Mėnuo 36.36 3 mėnesiai 52.94 6 mėnesiai 84.83 Metai 76.47 Lentelė Nr. 3 Šių metų vasario mėnesį AB "Lietuvos energijos" paskelbtoje 2005 m. rezultatų ataskaitoje matyti, kad AB ”Lietuvos energija” per 2005 metus uždirbo 16,8 mln. litų neaudituoto pelno prieš apmokestinimą, grynasis pelnas sudarė 10,1 mln. litų (2004 metais – 111,3 mln. litų). "Lietuvos energijos" pajamos 2005 metais sudarė 953 mln. litų – 0,6 proc. mažiau nei 2004-aisiais 958 mln. litų. Iš jų 323 mln. litų sudarė pajamos, gautos teikiant elektros energijos perdavimo ir galios rezervavimo paslaugas, 415 mln. litų – parduodant aukciono elektros energiją ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, 192 mln. litų – eksportuojant elektros energiją. Valstybės valdoma "Lietuvos energija" 2004-aisiais uždirbo 111,3 mln. litų konsoliduoto grynojo pelno, jos pajamos sudarė 956,6 mln. [10]. Ikimokestinis pelnas pernai sumažėjo 6,5 karto. "Lietuvos energijos" teigimu, pagrindinės pelno sumažėjimo priežastys – elektros energijos eksporto mažėjimas dirbant tik vienam Ignalinos AE blokui bei nusidėvėjimo sąnaudų išaugimas įmonės ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatus atspindėjus finansinėje atskaitomybėje. Pasak "Lietuvos energijos" nors pelnas pernai sumažėjo, tačiau jis gerokai viršija prognozes. Buvo planuota, kad dėl sumažėjusio elektros energijos eksporto ir dėl nusidėvėjimo sąnaudų išaugimo bendrovė 2005 metais dirbs nuostolingai. "Išaugus turto vertei per ataskaitinį laikotarpį žymiai padidėjo nusidėvėjimo sąnaudos. Šis sąnaudų padidėjimas nebuvo įtrauktas į elektros energijos perdavimo kainą, tačiau tai neturėjo neigiamos įtakos įmonės pinigų srautams ir pelnui prieš mokesčius, palūkanas ir nusidėvėjimą", - sakė Rimantas Šukys. [3]. Pelnas neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo 2005 m. siekė 178 mln. litų (2004 metais – 179 mln. litų), o EBITDA marža buvo 18,7 % (2004 metais – 18,8%). Bendrovės visų veiklų pajamos 2005 metais sudarė 953 mln. litų (2004 metais – 958 mln. litų). Iš bendro pajamų kiekio 323 mln. litų buvo gauta teikiant elektros energijos perdavimo ir galios rezervavimo paslaugas, 415 mln. litų – parduodant aukciono elektros energiją ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, 192 mln. litų – eksportuojant elektros energiją. Bendrovės visų veiklų sąnaudos 2005 metais siekė 936 mln. litų. Didžiąją sąnaudų dalį –  558 mln. litų - sudarė elektros energijos pirkimo išlaidos. 1.1.2 AB "Lietuvos energijos" konkurencinės situacijos analizavimas. Kaip ir pirkdami maisto produktus parduotuvėje, vartotojai Europoje privalo turėti galimybę ateityje patys pasirinkti iš ko ir už kokią kainą jie pirks elektros energiją. Daugelyje ES šalių vartotojai negali pasirinkti elektros energijos tiekėjo. Konkurencijos stoka sukėlė kainas, kurios vienodai slegia ir pramonę, ir vartotojus. Naujosios ES taisyklės suteiks klientui teisę pasirinkti, iš ko jis pirks elektrą ir kokiu būdu bus gaminama jam tiekiama elektros energija. Griežtos taisyklės turi skatinti naujos konkurencijos atsiradimą. Europos Parlamentas ypač palaiko vartotojų teises. Prekyboje elektros energija atsiranda konkurencija, todėl elektros tiekėjai gali pigiau elektros nusipirkti iš elektros gamintojų, o vartotojai – iš jiems priimtiną kainą pasiūliusių tiekėjų.   Elektros rinka susideda iš dviejų  dalių: mažmeninės ir didmeninės. Mažmeninėje elektros rinkoje dalyvauja vartotojai ir tiekėjai. Vartotojai turi galimybę pasirinkti elektros tiekėją pagal elektros kainą, apmokėjimo sąlygas ir kitus kriterijus. Konkurencija vyksta tarp tiekėjų. Didmeninėje elektros rinkoje dalyvauja tiekėjai ir elektros gamintojai. Konkurencija vyksta tarp gamintojų, parduodant kuo daugiau elektros energijos ir tiekėjų, nusiperkant elektrą kuo palankesnėmis sąlygomis. Lietuvoje elektros rinka pradėjo funkcionuoti 2002 m. sausio 1 d., įsigaliojus Elektros energetikos įstatymui. Laisvieji vartotojai elektrą gali pirkti iš nepriklausomo tiekėjo sutartine kaina arba iš visuomeninio tiekėjo (AB Rytų skirstomųjų tinklų, AB „VST“ ir VĮ „Visagino energija“) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintomis kainomis. Rinkoje prekiaujama trijų rūšių elektros energija: • Kontraktinė elektros energija. Ji yra perkama tiesiogiai iš laisvai pasirinkto gamintojo. Šiuo metu šios rūšies elektros apimtis apribota iki 70 proc. numatomo suvartoti poreikio. Elektros pirkimo sąlygos (apmokėjimo garantijos, terminai, sankcijos, kainos ir kt.) yra sutartinės; • Elektros energija vykdant įpareigojimą teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos tai — elektros energetikos įmonių teikiamos paslaugos, kurių sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2006 metams nustatė, kad šios elektros apimtis būtų 17,35 proc. faktiškai suvartotos elektros apimties ir vidutinė kaina 149,1 Lt/MWh. • Papildoma elektros energija. Tai elektros apimtis, kuria prekiaujama valandiniame gamintojų ir eksportuotojų/importuotojų aukcione. Šios elektros apimtis fiksuota (2006 metams 12,65 proc.), tačiau kaina kinta kas mėnesį, pagal operatoriaus iš gamintojų faktines rinkoje nupirktos elektros sąnaudas. Pavyzdžiui Rytų skirstomieji tinklai didžiąją dalį elektros perka tiesiogiai iš gamintojų – VĮ Ignalinos atominės elektrinės, UAB Vilniaus energijos ir UAB Kauno termofikacinės elektrinės. Viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir papildomą elektros energiją bendrovė perka per rinkos operatorių – AB „Lietuvos energija“ [8]. Iki 2000 m., kuomet prasidėjo elektros energetikos sektoriaus restruktūrizacija, elektrą parduodavo viena valstybės valdoma bendrovė - AB „Lietuvos energija“. Energetikos sektoriaus restruktūrizacijos esmė – sukurti vienodas ir skaidrias konkurencines sąlygas visiems elektros gamintojams, tiekėjams ir vartotojams. Taigi 2000 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos specialiosios paskirties AB „Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymą Nr. VIII-1693. Pagal šį įstatymą iš specialiosios paskirties AB „Lietuvos energija” skaidymo būdu buvo atskirtos ir įsteigtos keturios naujos bendrovės, vykdančios elektros gamybą, perdavimo ir skirstymo veiklą. Kas yra perdavimo ir skirstomojo tinklų operatoriai? Tai įmonės, teikiančios elektros persiuntimo nuo gamintojo iki galutinio vartotojo paslaugą. Kadangi Lietuvoje, kaip ir visose kitose šalyse, elektros perdavimo ir skirstomieji tinklai yra vientisa visuma (nėra alternatyvių elektros tinklų), tai savaime suprantama, kad tokia veikla yra ir ateityje liks monopolinė. Lietuvoje šiuo metu elektros persiuntimo srityje yra keturios natūralios monopolijos: • AB „Lietuvos energija“ (perdavimo sistemos operatorius), valdanti aukštos įtampos perdavimo tinklą, nacionaliniu mastu yra elektros perdavimo aukštos įtampos tinklais monopolininkė; • AB Rytų skirstomieji tinklai (skirstomojo tinklo operatorius), valdanti vidutinės ir žemos įtampos skirstomąjį tinklą, Lietuvos rytinės dalies vartotojams yra elektros persiuntimo monopolininkė; • AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (skirstomojo tinklo operatorius), valdanti vidutinės ir žemos įtampos skirstomąjį tinklą, Lietuvos vakarinės dalies vartotojams yra elektros persiuntimo monopolininkė; • AB „Visagino energija“ (skirstomojo tinklo operatorius), valdanti Visagino miesto vidutinės ir žemos įtampos skirstomąjį tinklą, šio regiono vartotojams yra elektros persiuntimo monopolininkė [4]. Nuo 2007 m. liepos 1 d. privatūs klientai galės laisvai pasirinkti tiekėją, o firmos - jau nuo 2004 m. liepos 1 d. Šia teise privatūs klientai galės pasinaudoti vėliau nei to pageidavo Parlamentas. Siekdamas pažangos Parlamentas 2003 m. liepos 4 dieną, suderinęs su Taryboje atstovaujamomis vyriausybėmis, pritarė šiam atidėjimui. Iki šiol galiojusios ES taisyklės suteikė konkurencijai labai ribotas galimybes energijos rinkoje. Galima išskirti tris akivaizdžius trūkumus. • Pirma, vartotojai turi ribotas galimybes pasirenkant energijos tiekėjus ir ne visada gali pasirinkti pigiausią tiekėją. • Antra, nevienodas energijos rinkų atvėrimas pavienėse valstybėse narėse trukdo sąžiningai, valstybines sienas peržengiančiai konkurencijai. Dėl to energijos rinka negali pilnai išnaudoti Europos vidaus rinkos galimybių. • Trečia, prekyba elektros energija yra sąstingio būsenoje, nes nėra pakankamų galimybių jos perdavimui, taip pat nėra bendros ir skaidrios atsiskaitymo už tranzito išlaidas sistemos. Naujoji konkurencinė tvarka nieko nepaliks tamsoje. Todėl Parlamentas patvirtino tiekimą garantuojančias priemones. Kiekvienas klientas, net ir žmonės, esantys sunkioje socialinėje padėtyje, turi teisę ir atviroje rinkoje būti aprūpinti energija. Kad konkurencija vyktų ne vien tik šalyje, o pasiektų ir atokius regionus, reikia modernizuoti tinklus. Parlamentarai pasiekė, kad tam būtų panaudojami ir atsinaujinančios energijos šaltiniai, pvz., vėjo jėgainės jūroje. Parlamentarų nuomone, didelė energijos šaltinių įvairovė užtikrina geresnį aprūpinimą energija. Parlamentarai pasiekė, kad mokesčių mokėtojai nebūtų papildomai apkrauti mokesčiais ir elektros tinklų plėtrą visų pirma finansuotų pramonė. Bendrija tik retais ir išskirtiniais atvejais turėtų skirti subsidijas, kurios būtų griežtai kontroliuojamos [5]. AB „Lietuvos energija” yra Baltijos šalių, Baltarusijos ir Rusijos lygiagrečiai veikiančių elektros sistemų grandis, valdanti svarbiausios ūkiui ir buičiai reikalingos energijos rūšies srautus Lietuvoje. Bendrovės paskirtis - patikimas ir efektyvus elektros energijos perdavimas ir energetikos sistemos stabilumas Lietuvoje. Bendrovei priklauso 222 transformatorių pastotės ir skirstyklos, per 6 tūkst. kilometrų 330 ir 110 kW įtampos elektros linijų, Kauno hidroelektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, dispečerinis centras, informacinių technologijų ir telekomunikacijų centras. Kauno HE ir Kruonio HAE užtikrina galių balansus ir reguliuoja režimus. AB „Lietuvos energija” valdomi perdavimo tinklai keturiomis 330 kW įtampos elektros linijomis sujungti su Latvijos, penkiomis – su Baltarusijos ir trimis – su Rusijos (Kaliningrado) energetikos sistemomis. Vienas svarbiausių AB „Lietuvos energija“ tikslų – integruoti Lietuvos energetikos sistemą į Vakarų Europos elektros rinką ir plėtoti regioninį bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemų sujungimo projektas turi ypatingą svarbą kuriant bendrą Europos Sąjungos elektros rinką ir didinant energijos tiekimo patikimumą. Išnaudojant bendras Baltijos šalių elektros energetikos sistemų galimybes, siekiama sukurti bendrą Baltijos valstybių elektros energijos rinką sėkmingai Baltijos valstybių integracijai į Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių elektros rinkas. Siekdama tinkamai ir efektyviai vykdyti pavestas funkcijas, bendrovė didelę reikšmę skiria techninei ir mokslinei pažangai, specialistų ugdymui, savo veikloje intensyviai diegia mokslo ir technikos naujoves [9]. Taigi panagrinėjus AB " Lietuvos energijos" konkurencinės situaciją galima teigti, kad Lietuvoje, kaip ir visose kitose šalyse, elektros perdavimo ir skirstomieji tinklai yra vientisa visuma (nėra alternatyvių elektros tinklų), tai savaime suprantama, kad tokia veikla yra ir ateityje liks monopolinė, tačiau su tam tikromis konkurencinėmis išlygomis. IŠVADOS Kiekvienas verslas siejasi su įvairiomis aplinkomis – kultūrine, socialine, politine, ekonomine ir t.t. Bendra ekonominė būklė, jos plėtros lygis, gyventojų perkamoji galia ir kiti veiksniai paliečia kiekvienos įmonės veiklą, tame tarpe ir elektros perdavimo srityje. Ekonominę aplinką charakterizuoja tokie rodikliai kaip bendrasis vidaus produktas, pirkėjų pajamos, prekių kainų lygis, kaupimo lygis, kredito gavimo galimybės ir kt. Ekonominiu aspektu: • ekonominis augimas, BVP augimo tempai daro įtaką AB " Lietuvos energijos" veiklai; • infliacija, ji pasireiškia kainų lygio kilimu ir perkamosios galios mažėjimu; • užimtumas, vertinant elektros perdavimo būtinumą ir svarbą, tai yra organizacija viena iš patraukliausių darbdavių Lietuvos darbo rinkoje. • palūkanų normos, palūkanų normos įtaką strateginiams sprendimams praktiškai jaučia visos organizacijos; • valiutų kursų svyravimas, įmonė privalo sekti ir prognozuoti situaciją valiutų rinkoje; • investicijų klimatas, akcijų platinimas yra palankus organizacijos strategijos įgyvendinimui; • gamybos veiksnių kainos, didelė išlaidų dalis tenka infrastruktūrinių šakų paslaugoms. Dabartinį AB " Lietuvos energijos" ekonomikos konkurencingumą Lietuvoje sąlygoja natūralūs pranašumai, tokie monopolija, patogi geografinė padėtis, naujos technologijos- t.y. konkurencinio pranašumo siekimas nusitaikius į platų rinkos segmentų spektrą. Tuo tarpu specifiniai pranašumai (įmonės reputacija, prekių ženklai) vaidina didelį vaidmenį Lietuvos rinkoje ir, žinoma, tai kelio į užsienio rinką pradžia. Trečias verslo strategijos etapas. 1.1 „TEO LT“ situacijos analizavimas ir stiprybių bei silpnybių identifikavimas. Strateginė analizė pagal vertės grandinę ir vertės sistemą didelėms organizacijoms yra sudėtinga ir reikalauja nemažai laiko. Tuo bandysiu įvertinti AB " Lietuvos energijos" svarbiausias grėsmes, silpnybes, stiprybes ir galimybes. AB " Lietuvos energijos" iki 2000 m. yra buvusi vienintele elektrą parduodanti valstybės valdoma bendrove - monopolininke, dabar elektros persiuntimo srityje padalinta į keturias natūralias monopolijos sritis. Nacionalinio elektros energijos perdavimo tinklo operatorė "Lietuvos energija" numato investuoti apie 27 mln. eurų (93,2 mln. litų) Baltijos šalių ir Suomijos energetikos sistemų sujungimui. Tai leis Lietuvos bendrovei valdyti 25 proc. būsimosios keturių šalių įkurtos įmonės, kuri įgyvendins tą tarptautinį projektą, akcijų. Planuojama viso projekto investicijų suma - apie 110 mln. eurų, pranešė "Lietuvos energija" per Nacionalinės vertybinių popierių biržos informacinę sistemą. "Lietuvos energijos" valdyba priėmė sprendimą pasirašyti sutartį su keturiomis kitų šalių bendrovėmis - Latvijos "Latvenergo", Estijos "Eesti Energia", Suomijos "Powest" ir "Helsingin Energia" - dėl dalyvavimo tarptautiniame investiciniame Baltijos šalių ir Suomijos energetikos sistemų sujungimo projekte. Jo įgyvendinimo sutartį šalys numato pasirašyti artimiausiu metu. Specialistų skaičiavimais, investicijos į šį projektą turėtų atsipirkti 2010-2011 metais. 350 megavatų galios elektros kabelio tiesimo Baltijos jūros dugnu darbus tikimasi užbaigti 2005-ųjų gruodį. Šiaurės energijos tiltas yra strategiškai svarbus Baltijos šalių energetikai, nes ji vis dar neturi jungiamųjų elektros linijų su Europos Sąjungos šalimis. Šis kabelis padidins elektros sistemos patikimumą ir sudarys sąlygas prekybai elektros energija ir paslaugomis Skandinavijos šalių elektros rinkoje. Lietuva naujuoju elektros perdavimo kabeliu ketina eksportuoti apie 500 mln. kilovatvalandžių elektros per metus. Per keturis šių metų mėnesius AB "Lietuvos energija" užsieniui pardavė 3,362 mlrd.kilovatvalandžių (kWh) elektros [11]. Beje reikėtų paminėti, kad po daugiau nei dešimtmetį trukusių diskusijų Vilniuje pagaliau pasirašytas Lietuvos ir Lenkijos susitarimas, kuris atveria kelią elektros tilto tarp dviejų valstybių statybai. Nacionalinį elektros perdavimo tinklą valdanti ir valstybės kontroliuojama AB „Lietuvos energija“ ir Lenkijos bendrovė „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės įsteigimo. Bendra įmonė įgyvendins Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo projektą, pranešė AB „Lietuvos energija“. “Tai didelis postūmis ir realių darbų pradžia, išjudinusi ilgiau nei dešimtmetį trukusias derybas. Šios tarpsisteminės jungties svarba nuolat didėja, tą pripažįsta ir Europos Komisija, įtraukusi projektą į atnaujintą Greito starto („Quick Start“) programos sąrašą“, - sakė “Lietuvos energijos” generalinis direktorius Rymantas Juozaitis. Pastačius trūkstamą grandį, bus visiškai užbaigtas Baltijos energetikos žiedas, jungiantis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos ir Lenkijos energetikos sistemas, kuris padės užtikrinti Baltijos šalių elektros tinklų funkcionavimo saugumą ir patikimumą [6]. Vertinant AB "Lietuvos energija" verslo aplinkos situacijas, pateiksime pagrindines stiprybes ir silpnybes, bei AB "Lietuvos energija" galimybes ir grėsmes. STIPRYBĖS SILPNYBĖS GALIMYBĖS GRĖSMĖS 1.Bendra elektros gamyba Lietuvoje naudojama ilgai ir gerai pažįstamos. 2.Veikia monopolijos principas. 3.Sukurta teisinė aplinka, skatinanti ir remianti centralizuoto elektros energijos tiekimo sistemų išlaikymą ir efektyvumo didinimą. 4. Darbo jėga, geriau nei anksčiau psichologiškai prisitaikiusi prie rinkos ekonomikos reikalavimų, padidėjęs asmeninės atsakomybės suvokimas; palanki aplinka diegti energijos vadybos sistemas. Patikimos ir amžių patikrintos technologijos. 1.Elektros energijos prekyboje atsirandanti konkurencija. 2. Elektros energijos eksporto mažėjimas dirbant tik vienam Ignalinos AE blokui bei nusidėvėjimo sąnaudų išaugimas įmonės ilgalaikio materialiojo turto perkainavimas. 3. Prekyba elektros energija yra sąstingio būsenoje, nes nėra pakankamų galimybių jos perdavimui, taip pat nėra bendros ir skaidrios atsiskaitymo už tranzito išlaidas sistemos. 1. Modernizuoti tinklus., t.y. panaudoti ir atsinaujinančios energijos šaltinius, pvz., vėjo jėgainės jūroje. 2. Vykdyti daugiau akcijų, kurios labiau būtų patrauklios privatiems ir verslo klientams. 3. Naujų idėjų ieškojimas ir jų įgyvendinimas ateityje. 4. Naujų pardavimo ar rinkodaros teritorijų suradimas ar kitos pridėtinės vertės kūrimas. 5. Nevaržomas plėtimasis į užsienio rinką. 1. Konkurencijos plėtimosi galimybės visose vidaus rinkos dalyse. 2. Nevienodas energijos rinkų atvėrimas pavienėse valstybėse narėse trukdo sąžiningai, valstybines sienas peržengiančiai konkurencijai. Dėl to energijos rinka negali pilnai išnaudoti Europos vidaus rinkos galimybių. Misija, vizija, darbo tikslas Strategija, strateginis planavimas, valdymas ir apskritai strategavimas kaip strateginio požiūrio ir jo galimybių eksploatavimas reikalingas organizacijose. Pastaruoju metu strategavimas žengia ne tik į organizacijos valdymą, bet ir į regioninį ir valstybinį valdymą. Manoma, kad pastaraisiais dešimtmečiais daugumoj sėkmingai veikiančių organizacijų buvo naudojamas strateginis planavimas, kita vertus ne visos organizacijos vienodai imlios strategavimui. Didelėse, sudėtingose organizacijose tai labai būtinas dalykas, vidutinėse – vidutiniškai, smulkiose – tam tikrais atvejais. Rinkos situacijoje strategija ne tik kariuomenės ar valstybės sėkmės raktas, bet ir firmų, organizacijų konkurencingumo auginimo priemonė. Iš generolo pozicijos reikia matyti situaciją, nujaust ar atspėt jos galimus pokyčius, jų greitį ar kryptį. Reikia galvoti už save, už prekių ar paslaugų vartotoją, už tiekėjus, partnerius ar konkurentus. Egzistuoja mąstymas, kad visų laikų geriausias strategas buvo Aleksandras Makedonietis, kuris su maža kariuomene užkariavo daugiau nei pusę pasaulio. Taigi šio darbo tikslas buvo identifikuoti AB " Lietuvos energijos" strategiją, viziją bei misiją; atskleisti pasirinktos organizacijos grėsmes, silpnybes, stiprybes ir galimybes išanalizavus ir įvertinus verslo aplinkos bei organizacijos situaciją. Baigiant tiriamąjį darbą reikėtų pateikti keletą išvadų: Vienas svarbiausių AB „Lietuvos energija“ tikslų – integruoti Lietuvos energetikos sistemą į Vakarų Europos elektros rinką ir plėtoti regioninį bendradarbiavimą. Išnaudojant bendras Baltijos šalių elektros energetikos sistemų galimybes, siekiama sukurti bendrą Baltijos valstybių elektros energijos rinką sėkmingai Baltijos valstybių integracijai į Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių elektros rinkas. Taigi AB „Lietuvos energijos“ viena iš vizijų - naujų pardavimo ar rinkodaros teritorijų suradimas ar kitos pridėtinės vertės kūrimas. Nevaržomas plėtimasis į užsienio rinką. LITERATŪRA 1. Sigitas Vaitkevičius, Robertas Jucevičius, Monika Kriaučionienė „Strateginės analizės taksonomijos modelis“ Socialiniai mokslai Nr.3 (49), 2005. 2. 2006 m. gruodžio 18 d. AB „Lietuvos energija” kainos ir apyvartos grafikas. [Žiūrėta 2006 m. gruodžio 14 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!