Ikiteisminio tyrimo teisėjas

Nuo 2003m.gegužės 1d.įsigaliojusiame pirmajame po nepriklausomybės atkūrimo priimtame pagrindiniame įstatyme, reglamentuojančiame baudžiamojo proceso teisinius santykius, greta kitų naujų Lietuvos baudžiamajam procesui institutų atsirado konkrečiomis procesinėmis teisės normomis apibrėžtas ikiteisminio tyrimo teisėjo institutas. Tai visiškai nauja sąvoka ir siauruoju požiūriu naujas proceso subjektas. Jo nebuvo nei tarpukario, nei nuo 1961m. iki 2003m.galiojusiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo instituto atsiradimas nėra atsitiktinis, jis kildintinas iš naujojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso kūrimo koncepcijos bei pagrįstas baudžiamojo proceso efektyvumu ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo siekiu. Diegiant šią koncepciją remtasi užsienio šalių baudžiamojo proceso patirtimi ir praktika taikant tokį baudžiamojo proceso modelį, kuriame yra numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo instituto veikimas.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo instituto raida labiausiai susijusi su kaltinimo ir teisingumo vykdymo funkcijų atskyrimu1.
Ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikoje pagal LR Baudžiamojo proceso kodekso 164 str. atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. LR Baudžiamojo proceso kodekse numatytais atvejais tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjas3.
Šiame darbe nagrinėsiu ikiteisminio tyrimo teisėjo sąvoką, jo atsiradimo istoriją, teisėjo, dalyvaujančio ikiteisminiame tyrime, institutą užsienio valstybėse. Analizuosiu ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinių įgaliojimų visumą, akcentuojant kompetencijai priklausančius atliekamų proceso veiksmų terminus, procesinių įgaliojimų savarankiškumo problemas, proceso eigą.
2. IKITEISMINIO TYRIMO TEISĖJO INSTITUTAS
Baudžiamojo proceso normomis siekiama sudaryti sąlygas teisėtomis priemonėmis ginti visuomenę nuo nusikalstamų veikų. Baudžiamojo proceso tikslas - užtikrinti asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisių ir laisvių apsaugą.
Valstybės, siekiančios būti teisine, uždavinys yra rasti civilizuotą šio konflikto sprendimo būdą4.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 69 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta kiekvieno žmogaus teisė, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta per kiek įmanoma trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomumo ir nešališko teismo.5 Svarbus teisėjo ir teismo nepriklausomumo baudžiamajame procese aspektas – teismo savarankiškumas sprendžiant visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!