Ikikrikščioniška Lietuvos visuomenė: kunigaikščiai, didžiūnai, žemieji sluoksniai

Temą „Ikikrikščioniškos Lietuvos visuomenės bruožai“ pasirinkau neatsitiktinai. Tiek mokykliniuose vadovėliuose, tiek istorikų darbuose neaptinkame skyriaus tokiu pavadinimu (aišku neskaitant Gedimino laikų). Laikotarpiai dažniausiai išskiriami pagal kunigaikščių valdymo laikotarpius ir tik iš paskirų detalių galima bent šiek tiek įsivaizduoti tuometę Lietuvos visuomenę. Galų gale šią temą užgožia kitos, susijusios su valstybingumo pradžia, teritoriniu plėtimusi ir pan. Prisipažinsiu, nesitikėjau, kad medžiagos šia tema (bent jau mano nagrinėjamu aspektu) bus tiek mažai1. Vis tik nepabūgau ir neatsispyriau pagundai pasidomėti šia, dėl man nesuprantamų priežasčių, kažkodėl „neaktualia“ tema.
Natūralu, kad pamatiniu šaltiniu mano darbe tapo A. Nikžentaičio studija „Ikikrikščioniškos Lietuvos bruožai“. Šio istoriko darbas yra pirmasis bandymas aptarti ikikrikščioniškąją Lietuvos visuomenę. Tad šis aspektas tarsi ir pateisina faktą, kad mano darbe šio istoriko mintys užima dominantinę poziciją. Pats autorius prisipažįsta susidūręs su šaltinių negausa. Nenuostabu ir tai, kad šis istorikas, įvertindamas temos aktualumą bei reikšmę kalbant apie Lietuvą XIII-XIV amžiuje, šią temą 1999 metais pasirinko savo habilitaciniam darbui.
Kita ne ką mažiau svarbi knyga – C.S. Rowell studija apie „Iš viduramžių ūkų kylančią Lietuvą“. Tiesa, šioje monografijoje keliami klausimai bei aptariamos problemos neretai prasilenkia su mano nagrinėjama tema, čia vis tik orientuojamasi į kitus aspektus, tuo tarpu visuomenės sluoksnių tarpusavio ryšiai, santykiai bei raida – kaip bebūtų gaila – tik subdominantė.
Neklysiu pasakydamas, jog kiekviena tema susijusi su viduramžiška (ir ne tik) Lietuva neapsieina be E. Gudavičiaus darbų. Šiuo atveju, atsakymų, susijusių su mano nagrinėjama tema ieškojau straipsnių rinkinyje „Lietuvos europėjimo keliais“, o ypatingai - susijusių su taip vadinamųjų didžiūnų virsmu bajorais bei baltų alodo raida. Taip pat rėmiausi E. Gudavičiaus „Lietuvos istorija iki 1569 m.“
Pagalbiniu šaltiniu, padedančiu geriau suvokti institutų bei jų evoliucijos reikšmę bręstant visuomenei, tapo R. Petrausko studija „Ankstyvosios valstybinės struktūros Lietuvoje XIII-XV a. pradžioje.“ Beje, tai bene naujausias darbas susijęs su mano nagrinėjama tema. Epizodiškai remtasi Z. Kiaupos „Lietuvos istorija iki 1795 m.“...

Daugiau informacijos...