Holografija ir jos taikymas

Holografija vadinamas šviesos bangų struktūros užrašymo ir atgaminimo metodas, grindžiamas koherentinių šviesos pluoštelių difrakcija ir interferencija. Kaip ir fotografijoje, ji užtikrina stebimųjų objektų atvaizdų užrašymą, saugojimą ir atgaminimą. Tačiau įprastoji fotografija pateikia tik plokščią tūrinio objekto atvaizdą, kuris matomas tik iš tam tikros vietos.
Apžiūrint fotonuotrauką negalima pažiūrėti už daiktų, esančių priekiniame plane. Holografija užregistruoja ir atgamina ne dvimatį apšvietos skirstinį nuotraukos plokštumoje, o objekto išsklaidytas šviesos bangas su visomis jų charakteristikomis – sklidimo linkme, amplitude, faze, bangos ilgiu, poliarizacija.
Atgamintos holograma šviesos bangos sukuria pilnutinę realiai stebimo daikto iliuziją. Matomas erdvinis daikto atvaizdas. Artimi ir tolimi daiktai matomi vienodai ryškiai. Keičiant stebėjimo vietą, galima matyti įvairias detales. Hologramoje registruojama ne optinis objekto atvaizdas, bet interferencinis vaizdas, susidaręs persidengus objektu išsklaidytajai šviesos bangai su jai koherentine atramine banga. Šis interferencinis vaizdas fiksuoja informaciją apie daikto bangos amplitudės ir fazės skirstinį. Hologramos apšvietimas atgaminančiąja banga, kuri identiška atraminei registravimo metu, sukuria difrakcines bangas, viena iš kurių yra daugiau ar mažiau tiksli daikto išsklaidytos bangos kopija. Patekusi į stebėtojo akį, ši banga iššaukia tokius pat pojūčius, kaip ir žiūrint į daiktą tiesiogiai. Holografijos idėjų įgyvendinimo reali pradžia 1947 1948 m (Gaboras). Norint praktiškai realizuoti holografiją, reikia turėti didelio erdvinio ir laikinio koherentiškumo spinduolius, todėl plačiai ji išsivystė sukūrus lazerius (1963 m.). Storasluoksnių fotoemulsijų metodu vaizdai atgaminami baltojoje šviesoje.
HOLOGRAFIJOS PRINCIPAS.
PLOKŠČIOJI HOLOGRAMA
Holografijos principus aiškinti lengviau, nagrinėjant paprasčiausius objektus. Paprasčiausias yra plokščiosios bangos holografinis užrašymas ir atgaminimas. Tarkim, kad sklindanti iš daikto plokščioji banga 1 krinta į fotoplokštelę kampu (6.1.1 pav.). Momentinis šviesos virpesių fazių pasiskirstymas plokštelės paviršiuje priklauso nuo bangos krypties, bet šviesai jautrus sluoksnis registruoja tik vidutinį apšvietos skirstinį eksponavimo metu ir plokštelė bus vienodai pajuodavusi. Iš pajuodaimo laipsnio sprendžiama apie šviesos virpesių amplitudes, bet informacijos apie jų fazes nėra. Tokiu būdu nusakyti plokštelę veikiančiosios bangos 1 kryptį negalima. Tarkim, kad tuo pačiu metu į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!