Bio ir Savaro dėsnio taikymas Žemės magnetinio lauko indukcijos horizontaliajam komponentui nustatyti tangentiniu galvanometru. Laboratorinis

Bio ir Savaro dėsnio taikymas Žemės magnetinio lauko indukcijos horizontaliajam komponentui nustatyti tangentiniu galvanometru Darbo tikslas - suprasti Bio ir Svaro dėsnio esmę, susipažinti su jo praktinio taikymo galimybėmis ir išmokti pritaikyti jį žemės magnetinio lauko indukcijos horizontaliajam komponentui nustatyti tangentiniu galvanometru. Teorinė dalis. Laidininku tekėdama elektros srovė sukuria aplink save magnetinį lauką, kurio magnetinė indukcija išreiškiama Bio ir Savaro dėsniu: srovės elemento I×dl sukurto magnetinio lauko indukcija yra proporcinga šio elemento didumui ir atvirkščiai proporcinga atstumo ir iki nagrinėjamo lauko taško kvadratui. Skaliarinė dėsnio išraiška yra tokia: Čia a - kampas tarp srovės elemento ir spindulio vektoriaus krypčių. Suminio lauko magnetinė indukcija šiame taške priklauso ne tik nuo srovės stiprumo laidininko ilgio, atstumo iki taško, bet ir nuo laidininko formos. Magnetinės indukcijos vektoriaus kryptis nustatoma dešiniojo sraigto taisykle. Tiesios srovės atveju jos kryptis sutampa su sraigto galvutės sukimo kryptimi, vijos atveju jos kryptis - sraigto smigimo kryptis. Žemė yra natūralus magnetas, kurio magnetiniai poliai yra netoli geografinių polių. Magnetinės indukcijos linijų nubrėžtų iš šiaurės magnetinio poliaus N į pietų magnetinį polių S, projekcijos Žemės paviršiuje vadinamos magnetiniais dienovidiniais. Per mag-netinį dienovidinį ir Žemės centrą nubrėžta plokšuma vadinama dienovidinio plok-štuma. Kampas tarp magnetinio ir geografinio dienovidinių vadinamas deklinacija D. Kampas tarp magnetinės indukcijos dedamųjų horizontaliosios Bh ir vertikaliųjų Bv bet kurioje geografinėje plokštumoje vadinamas inklinacija I. Magnetinis laukas kinta nuo 24 ik 68 mT. Tam didelės įtakos turi Saulės vėjas, elektros srovės jonosferoje ir šiluminių procesų aktyvumas Žemės gelmėse, kur, kaip teigiama, yra 2500 km spindulio elektrai laidaus skysčio sluoksnis. Juo tekanti elektros srovė ir kuria Žemės magnetinį lauką. Žemės dinamo mašinai šiluminę energiją tiekia skylantys radionuklidai, vėstantys viršutiniai skysti Žemės branduolio sluoksniai ir besi-kristalizuojantys lengvieji elementai. Darbo metodika. Žemės magnetinio lauko indukcijos horizontaliųjį komponentą Bh galima išmatuoti tangentiniu galvanometru (TG), kuris sudarytas iš vertikalios trumpos R spindulio ritės ir jos centre esančios horizontalii besisukančios magnetinės rodyklės. Kol elektros srovė neteka, magnetinė rodyklė orientuojasi magnetinio dienovidinio, plokštumoje, t.y. plokštumoje išbrėžtoje per rodyklę ir jos vertikaliąją ašį. Nustačius ritės plokštumą šioje plokštumoje ir leidus tekėti ja elektros srovę, rodyklę veiks du statmeni laukai: Žemės magnetinio lauko horizontalioji dedamoji Bh ir elektros srovės ritėje sukurtas magnetinis laukas Br. Dėl to rodyklė pasisuka kampu b ir orietuojasi suminio lauko magnetinės indukcijos B kryptimi. Taigi Gauname, kad kur N - vijų skaičius ritėje. Surašę visas formules gauname, kad Darbo eiga. 1. Nustatome ritės plokštumą dienovidinio plokštumoje ir pažymime magnetinės rodyklės padėtį skalėje. 2. Reostatu keičiame grandine tekančios srovės stiprumą ir matuojame TG rodyklės nuokrypio kampą b®. Matavimo rezultatus surašome į lentelę: Eilės Nr. I, A b®, ° b¬, °

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!