Hidroištekliai

ĮVADAS “Atsinaujinanti Energija tai energija, kuri yra gaunama natūraliais procesais, kurie nuolatos pasipildo. Savo skirtingomis formomis ji gaunama tiesiogiai ir netiesiogiai iš saulės ar iš šilumos gaunamos iš žemės vidaus. Tai energija gaunama iš atsinaujinančių išteklių - saulės, vėjo, biomasės, geoterminių, hidroišteklių, vandenyno resursų ir vandenilio.”(žr.3) Hidroištekliai priklauso atsinaujinantiems energijos ištekliams, jie sudaro didžiąją jų dalį. Beveik kiekvienam pasaulio kampelyje žmonės gamina ir naudoja hidroenergiją. Bet kas gi yra hidroištekliai? Hidro - reiškia vanduo, o vanduo yra energijos nešėjas. Būtent tekančio vandens dėka išgaunama hidroenergija. Vanduo - labiausiai gamtoje paplitęs skystis. Jis yra paprastos cheminės sudėties (H2O), tačiau universalus, labai reikalingas, net būtinas, nes beveik visi procesai vyksta betarpiškai jam dalyvaujant. Veikiamas šilumos jis keičia savo pavidalą. Šilumą jis gali kaupti ir atiduoti aplinkai. Jis ir skystis, ir dujos - garai, ir kieto pavidalo - ledas. Vanduo gali generuoti energiją ir atlikti darbą dėl savo masės sunkio, tėkmės srauto greičio ir inercijos jėgų. Tos vandens savybės plačiai panaudojamos technikoje, mechaninei hidroenergijai ir elektros energijai gauti. Vanduo upėje teka dėl savo sunkio ir upės nuolydžio atlikdamas darbą trinčiai tarp tekančio vandens molekulių (klampumui), hidrauliniam pasipriešinimui upės vagoje įveikti, nešant ir ridenant upės dugnu nešmenis, plaunant upės vagą ir kt. Šiam darbui reikalinga energija priklauso nuo tekančio upe vandens kiekio ir upės kritimo. Visą vandens tėkmės mechaninę energiją sudaro potencinė ir kinetinė (tėkmės greičio slėgis) energijos. Mūsų gamtinėmis sąlygomis esant palyginti mažam vandens tėkmės greičiui upių kinetinė energija yra maža palyginti su potencine, be to, sunku ją panaudoti (vandens ratai, vandenyje panardinti įvairios konstrukcijos rotoriai ir kt.). O užtvenkus upę galima sukaupti daug vandens ir sudaryti tam tikrą vandens kritimą upės skerspjūvyje, kitaip tariant, sudaryti technines sąlygas upės potencinei energijai naudoti. (žr. 4) 1. Hidroenergijos savybės Svarbiausios hidroenergijos charakteristikos gali būti išdėstomos taip : • Hidroenergijos ištekliai paplyte po visą pasaulį. Ištekliai egzistuoja apie 150 šalyse, ir maždaug 2/3 ekonomiškai galimų naudoti potencialų lieka dar nenaudojami. Tai daugiausiai pastebima besivystančiuose šalyse, kur našumas yra labai būtinas. • Tai išbandyta ir labai pažengusi technilogija, su didesne nei amžius patirtimi. Naujos elektrinės labai produktyviai tiekia ir gamina energiją. • Ji turi didelę reikšmę šiltnamio efekto mažinimui, išvengiamas iškasamo kuro naudojimas. Hidroenergija tai santykinai mažas šaltinis atmosferinio spinduliavimo palyginus su iškasenų deginimo naudojimo galimybių. • Našumas su maksimaliu energios apkrovimu iš hidroenergijos leidžia geriau išnaudoti pagrindinį apkrovimą negu kitiems mažiau lankstiems elektros ištekliams. • Ji turi mažiausius valdymo kaštus ir ilgiausią produktyvumą, palyginus su kitais stambiais gamintojais. Karta įnešus pradinę investiciją į būtiną piliečių darbą, įmonės gyvenimas gali būti ekonomiškai plečiamas santykinai pigiu išlaikimu ir periodišku elektroninių įrengimų pakeitimu. • Dėl to, kad hidroelektrinės dažnai jungiasi prie kompleksinio vystymosi, projektas susiduria ir su kitais svarbiais žmonių poreikiais, pavyzdžiui, drėkinimas maisto atsargoms, vidaus (namų) ir pramoninis vandens tiekimas, saugojimas nuo potvynių. Vandens rezervuaras taip pat gali būti naudojamas kitiems tiklams. • “Kuras” (vanduo) yra atsinaujinantis išteklis, pavaldus nepastoviai rinkos padečiai. Hidroištekliai gali atstovauti energijos savarankiškumą (nepriklausomybę) daugelyje šalių. (žr. 6) • Hidroištekliai skirstomi į teorinius ir ekonominius. Teoriniai ištekliai apskaičiuojami pagal formulę E=9,8*Q*H (kilovatai). Ekonominiai ištekliai – tai techninių išteklių dalis, kurią galima panaudoti iškarto. Tai besikeičiantys dydžiai. Jų bendras ekonominis koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę K=E/E1 (E1 parodo, kuri dalis jau yra panaudota) 2. Pasaulio hidroištekliai Hidroenergija yra pirmaujantis energijos šaltinis iš atsinaujinančių energijos išteklių. Ji tiekia daugiau kaip 97% visos elektros pagamintos atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Kiti šaltiniai: saulės, vėjo, geoterminiai ir biomasiniai energijos šaltiniai sudaro mažiau nei 3% atsinaujinančių energijos šaltinių elektros produkcijos. 1999 metais hidroenergija buvo daugiausiai naudojama palyginus su kitais atsinaujinančios energijos šaltiniais (žr. 1 lentelė). 1. pav. Elektra gaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių Nors hidroenergija dabar tiekia apie 1/5 (20%) visos pasaulio elektros energijos, manoma kad su pasaulio vystymosi, jos sugebės padengti augančius ateities poreikius. Tačiau, rūpestingai planuotas hidroelektrinių vystymasis gali ir daro didelį įnašą į elektrinių sistemų patikimumo ir stabilumo pagerinimą visam pasaulyje. Taip pat, ateityje vystymasis turės svarbu vaidmenį gerindamas pragyvenimo standartus besivystančiame pasaulyje, kur didžiausi hidroelektrinių potencialai vis dar egzistuos. Šis vystymasis, kartu su egzistuojančias hidroelektrinių pajėgumais (iki 700 GW), įneš esminį įnašą į šiltanamio efekto plitimo ir susietų klimatinių sąlygų pasikeitimo išvengimą. Šaltinis: International Energy Agency 2 pav. Hidroišteklių pasiskirstymas 2000 metais Kaip matome iš grafike pateiktų duomenų daugiausia hidroišteklių turi šalys, kurios yra Ekonominio Bendradarbiavimo ir Vystymosi Organizacijos narės. Jos ne tik turi hidroišteklius bet ir gerai, naudingai juos naudoja. Hidroenergija dabartyje yra viena svarbiausių iš švarių, ekonomiškai įvykdomų, atsinaujinančių energijos šaltinių, ir gali būti pagrindinė nauda iš vandens resursų vystymo projektų. Hidroelektrinės papildytos viduje kompleksinėmis schemomis daugiausia subsiduoja kitas svarbias projekto funkscijas, tokias kaip drėkinimas, vandens tiekimas, pagerinta navigacija, potvynių sušvelninimas, jėgų atgavimo sugebėjimas ir kitos. Yra aišku, kad hidroenergija turės dydelę reikšmę ateityje, kaip energijos tiekime taip ir vandens resursų vystyme. Kas liečia visus pasirinkimus, būtina vystyti išteklius atsižvelgiant į aukščiausius socialinius, aplinkosaugos, ekonominius ir techninius standartus. Lengva nuspėti, kad pasaulio energijos poreikis, ypač elektros, XXI amžiuje labai padidės, bet ne tik dėl demografinio spaudimo, bet ir dėl gerėjančio pragyvenimo lygio mažiau išsivysčiusiose šalyse. Iš pradžių energijos suvartojimas įšaugs trigubai amžiaus vidury, o elektros suvartojimas augs net gi dar greičiau. Žiūrint iš šios pozicijos, daugelys energijos šaltinių bus reikalingi, bet dėl aplinkos apsaugos, didelis prioritetas bus skiriamas vystymui visų techniškai įvykdomų prioritetų nuo švarių atsinaujinančių šaltinių, ypač hidroenergijos. (žr.6) Šaltinis: National Hydropower Association 3 pav. Šalys gaminančios daugiausia hidroenergijos • Kaip matome JAV užima antrą vietą tarp šalių gaminančių hidroenergiją, o Kanada pirmauja tarp visų grafike pavaizduotų šalių. • Norvegija gamina daugiau nei 99% savo elektros su hidroenergija. • JAV hidroelektrinės pagamina pakankamai elektros, kad patenkintų 28 milionų vartotojų poreikius. (žr. 7) 2.1. Dabartinės ir būsimos hidroenergijos rinkos padėtis Hidroenergijos technologijos plačiai paplito po pasaulį kaip didelėse taip ir mažose elektros gaminimo vietose. Tai parodo hidroenergijos pranušuma už kitus atsinaujinančius energijos šaltinius. Hidroenergija suteikia galimybę visiems pasaulio regionams su tinkamais ištekliais. Jos dabartinis plietojimo lygis yra 2.380 TWh/per metus (2 lentelė). Naftos šalys yra didžiausi gamintojai, kurie su Lotinų Amerika ir EU/EFTA regijonais dalinasi antrą vietą. Tikimasi, kad pasaulio hidroelektrinių galingumas išaugs 80% apie 1.092.000MW iki 2010 metų. Mažų hidroelektrinių galingumas tikimasi, kad išaugs net 97% apie 55.000MW. Įvertinimai maksimalaus našumo didelių ir mažų hidroelektrinių iki 2010 metų skirtingiems regionams duoti 2 lentelėje. Pasaulis Tikimasi, kad Azijos, kuri dabar turi 36% pasaulio mažų hidroelektrinių dalies, galingumas išaugs iki 45% 2010 metais, dėl didelių statybų programų Kinijoje ir Indijoje (žr. 2 lentelę). Lotinų Amerika, CIS ir Centrinė ir Rytų Europa tikimasi, kad taip pat taps garsūs mažų hidroelektrinių rinkoje, nes šie regionai planuoja labai išplėsti savo mažų hidroelektrinių statybą. ES ES kol kas vis dar atstovauja didžiają dalį mažų hidroelektrinių rinkos, bet yra planuojama sumažinti naujų elektrinių statybą ir susikoncentruoti ties senų elektrinių atnaujinimo ir pakilimo (žr. 3 lentelę). Yra paskaičiuota, kad nuo 1995 metų hidroenergijos Europos Sąjungos šalyse pagaminama ir sunaudojama vis daugiau. Tai rodo, kad tokia energija yra perspektyvi ir su laiku galies pakeisti kitus energijos šaltinius. Apie tai kaip keitiesi hidroenergijos gaminimas nuo 1990 iki 2000 metų galima pamatyti 4 lentelėje (apie tai išsamiau 4 priede). 4 lentelė ES šalių hidroenergijos pagaminimas (TWh) 1990 1995 2000 ES 296.34 338.63 412.50 Belgija 1.40 1.84 2.62 Danija 0.78 2.09 6.23 Vokietija 23.06 29.71 41.49 Graikija 2.00 3.82 4.56 Ispanija 26.42 26.04 38.72 Prancūzija 58.77 78.13 75.76 Airija 0.98 0.98 1.49 Italija 38.47 45.74 58.08 Liuksemburgas 0.87 0.88 0.95 Niderlandai 1.19 1.97 4.21 Austrija 33.56 39.63 45.19 Portugalija 10.00 9.50 13.52 Suomija 15.89 19.12 23.30 Švedija 75.14 70.72 83.31 Didžioji Britanija 7.83 8.46 13.11 Šaltinis: Eurostat (Europos statistikos departamentas) Lentelėje matome kaip keitėsi hidroenergijos gaminimas Europos Sąjungos šalyse. Kaip matome kiekviena šalis su kiekvienais metais didino savo energetinių išteklių potencialą. Tai rodo, kad šalys nori naudoti švarią ir pigią energiją. Yra įvertinta, kad daugiau nei 400TWh/year (127.00MW) gali būti išgaunama didelėse elektrinėse ir maždaug 45TWh/year (11.000MW) mažose iki 2010 metų. Naujas galingumas tikimasis mažose elektrinėse, nes dėl aplinkosaugos su didelėm dambom būtų problemos. Tačiau svarbus plėtimas (11%) didelėse hidroelektrinėse jau yra suplanuotas, pradedant nuo atnaujinimo, pakilimo ir modernizacijos pagal egzistuojančias schemas, toks darbas vyks Austrijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Italijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. Visos šalys išskyrus Belgija, Danija, Liuksemburga ir Niderlandus nusprendė žengti tokį žingsnį ir tokių neradikaliu budu plėsti savo hidroelektrinių galingumą, Didžioji Britanija taip pat to nedarys nes ji jau praėjo atnaujinimo programą. Tačiau visos šalys tikisi padidinti savo elektrinių galingumą iki 2010 metų. 27% mažų hidroelektrinių galingumo padidėjimo tikimasi 2010 metais. Daugiau nei 18TWh/year yra pagaminama iš maždaug 30.000MW iš pumpuojamų vandens saugyklų. Europoje daugiau kaip 18TWh/metus yra pagaminana iš maždaug 30.000 MW/metus pumpuojamų vandens saugyklų pagalba. Didesnis nei 2.500MW (1.5TWh/metus) pumpuojančios vandens saugyklos gali būti įrengto 2010 metais.Greater than 2,500MW (1.5TWh/year) of further pumped storage capacity could be installed by 2010. Keturios šalys – Suomija, Graikija, Italija ir Portugalija tikisi įrengti pumpuojančias vandens saugiklas per šį laikotarpį. Būtinas energijos poreikis, sujungtas su visuomenės nepritekliu, paskatino daugelį vyriausybių paraginti privačius sektorius bendradarbiauti. Be to projektų ir finansavimo trūkumai paskatino daugelį tų šalių sudaryti tokias rinkos sąlygas, kad jos būtų palankios užsienio investuotojams. (žr.1) 2.2. Aplinkos pasikeitimai Hidroenergija yra švari. Vietoj to, kad sudegintume 22 bilijonus naftos ir 120 milijonų tonų anglies per metus, galima panaudot hidroenergija. Hidroenergija nesukelia šiltnamio efekto ir neišskyria kitų orą teršančių dujų. (žr. 7) Šiandien daugia-disciplinarinė hidroelektrinių darbuotojų profesija pilna žinių apie tai su kuo tenka susidurti dirbant tokį darbą. Patirtis egzistuoja tam, kad sušvelnintų žinomus smugius, tam kad galima būtų pasiekti tenkinanti balansą ir toliau tęsti tyriamąjį darbą. Pasikeitimai susiję su nuosėdomis, fauna, flora ir vandens kokybe, yra nuspėjami prafesionaliais su didelių tikslumu. Visi nauji hidroelektrinių projektai atsižvelgia į visapusiškus aplinkos smūgius pradinėje tyrinėjimų stadijose. (žr. 6) Žinoma, kad hidroelektrinės tarnauja visuomenei, bet tai dar nereiškia, kad visuomenė negali kovot prieš hidroelektrinių statybą. Nes statant hidroelektrines yra keičiama aplinka, o toks pasikeitimas gali privest prie nepageidaujamų pasekmių. Kalbėdama apie gamtos aplinkos pasikeitimą aš turėjau omenyje tai, jog kai nori ka nors pastatyti iš pradžių turi ką nors nugriauti. O statant hidroelektrines flora ir fauna yra sunaikinamos, ir kartais būna taip, kad atsatatyt padaryta žalą jau nebeįmanoma. 3. Hidroenergetika ir jos perspektyvos Hidroenergetika, jos plėtra, sunykimas ir atgimimas jau turi savo istoriją. Lietuvoje būta šimtai vandens malūnų, ne tik malančių grūdus, bet ir skudurus, skirtus popieriui gaminti, dirbtuvėse vandens ratai kilnojo kūjus kalant geležį, net kūlė javus. Hidroenergetika, pritaikyta elektrai gaminti, siekia šio amžiaus pradžią. Manoma, kad 1900 m. prie Virvyčios, Sukončių malūne buvo įrengtas elektros generatorius, kurį suko vandens ratas. Jei taip (faktas tikrinamas), tai mūsų hidroenergetikai, gaminančiai elektros energiją, 100 metų. Lietuvos 1935 m. elektros ūkio aprašymo duomenys byloja, kad tais metais iš 309 elektrą gaminančių elektrinių, 96 buvo hidroelektrinės ir mišrios hidrojėgainės, kuriose buvo įrengti 1432 kW bendros galios 102 hidroagregatai, gaminantys elektrą. Jose per metus buvo pagaminta 835,6 tūkst. kWh. Tai tesudarė apie 2,5 proc. (kaip ir dabar) pagamintos elektros kiekio. Mūsų surinktais duomenimis 1958 m. buvo 320 hidrojėgainių (HE, malūnų, lentpjūvių ir kt.), kurių bendra galia buvo apie 17,6 tūkst. kW. Nuo 1954 m. buvo leista elektrifikuoti kaimo vietoves iš valstybinių elektros tinklų, todėl nuo 1959 m. pradėta likviduoti mažąsias HE. Nustojo veikusios 32 HE, kurių instaliuota galia buvo apie 3,3 tūkst. kW, o elektros gamyba - 12,9 mln. kWh per metus. Dabartinio mažųjų HE atgimimo pradžioje (1993 m.) Lietuvoje buvo 12 mažųjų HE, kurių instaliuota galia - 5,3 tūkst. kW, elektros gamyba - 13,2 mln. kWh. 2000 m. pradžioje jau veikė 28 mažosios HE, jų galia išaugo iki 8,8 tūkst. kW, o elektros gamyba 1998 m. siekė 26,3 mln. kWh, t.y. dvigubai daugiau nei 1993 metais. Tai rodo, kad mažųjų HE statyba plečiama, kas metai pastatoma 2-3 naujos HE. Statomos Skleipių HE prie Virvyčios, Angarių HE prie Šušvės, Jundeliškių prie Verknės ir kitos, suderinti projektai 9-nioms HE statyti, o 30-čiai išduotos spec. sąlygos projektavimui. Kol kas mažosios HE įrengiamos prie esamų tvenkinių, buvusių HE ir malūnų. Aplinkos ministerija yra susirūpinusi, kad statant HE nebūtų pažeista gamta. 1999 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įstatymu Nr. 411 nurodytos teritorijos, kuriose draudžiama statyti naujas užtvankas bei atstatyti senąsias. Mažosioms hidrojėgainėms statyti ar atstatyti pirmiausia reikia parinkti didesnės potencinės hidroenergijos galios tvenkinius, taip pat upių ruožus, kuriuose išlikusi buvusių hidrojėgainių užtvankų dalis. Šiame dokumente pateiktas 140 tokių tvenkinių ir buvusių 49 hidrojėgainių, kurias siūloma pirmiausia atstatyti, sąrašai. Norintieji statyti HE gali jas pasirinkti šiuose sąrašuose. Mes esame peržiūrėję visus, didesnius kaip 5 ha, tvenkinius. Jų šiuo metu yra 433. Prie sąraše pateiktų 140 tvenkinių, kurie yra efektyviausi iš visų tvenkinių, būtų galima prie kiekvieno iš jų įrengti HE, ne mažesnės kaip P=20 kW galios. Visų jų bendra galia būtų apie 16,0 tūkst. kW. Atstatant 49 hidrojėgaines, išvardytas sąraše ir tariant, kad kiekviena iš jų bus 200 kW galios, gausime jų bendrą galią 9,8 tūkst. kW. Tariant, kad 28 mažųjų HE galia yra 8,7 tūkst. kW, gausime visų trijų grupių HE bendrą galią N=34,5 tūkst. kW. Taigi dar liktų naudojimui apie 25,3 tūkst. kW (59,8-34,5) visų upių (be Nemuno ir Neries) realios potencinės galios, kuri yra 59,8 tūkst. kW. Žinoma, šis skaičiavimas yra labai apytikris, nes HE įrengta galia paprastai būna didesnė nei gamtinė, kadangi įrengiami hidroagregatai, galintys praleisti didesnį debitą nei vidutinis daugiametis, o elektros energijos gamyba faktiškai bus mažesnė dėl netolygaus nuotėkio pasiskirstymo per metus. Paprastai sausmečiu HE dirba maža galia, o pavasarį, nors ir būna pakankamai vandens, tačiau sumažėja vandens slėgis dėl pakilusio vandens lygio žemutiniame tvenkinyje (bjefe). Todėl mažoji HE instaliuota galia veikia iki 4000 valandų per metus. Taigi panaudojant likusią 25,3 tūkst. kW galią reikėtų mažąsias HE statyti prie efektyvių upių ruožų. Jų reikėtų per 120, jei HE vidutinė galia būtų 200 kW. Tad iš viso Lietuvoje būtų galima įrengti 300-350 mažųjų HE. Surasti tinkamų ruožų nebūtų lengva, nes maždaug trečdalis upių vagų kerta saugomas gamtos teritorijas. Ypač tai pasakytina apie energetiškai efektyvias upes (Šventoji, Merkys, Minija, Dubysa, Žeimena, Šešuvis, Ūla-Pelesa, Luoba ir kt.), kurių didesnė dalis vagų yra draustiniuose. Šiuo atžvilgiu mažajai hidroenergetikai plėtoti yra daug suvaržymų. Kiekvienam iškyla klausimas, ar verta plėtoti hidroenergetiką? Ji šalies energetikoje beveik neatlieka jokio vaidmens. Štai šalyje 1998 m. pagaminta 17,63 mlrd. kWh elektros energijos. Tais metais mažosios HE pagamino 26,3 mln. kWh, Kauno HE - 391 mln. kWh, visos HE - 417,3 mln. kWh, o tai sudaro 2,37 proc., tarp jų mažosios HE - 0,15 proc., su Kruonio HAE (E=478 mln. kWh) - 5,08 procento. Mažosios HE - tai tik lašelis šalies energetikoje, tačiau kažkam teikia ir darbo, ir pajamų. Iki 2000 m. už 1 kWh mokėta po 16,1 ct (nuo 2000 m. 17,8 ct/kWh), padauginus iš 26,3 mln.kWh, gausime 4,2 mln. Lt. Jei tokia pat kaina (16,1 ct/kWh) būtų realizuota Kauno HE 1998 m. elektros energija (391 mln. kWh), už ją gautume 63,0 mln. Lt. Jos savikaina tais metais buvo 1 ct/kWh. Tai krūvelė pinigų, kuriuos atplukdo mūsų upės! Žinoma, mažosios HE neišgelbės mūsų energetikos, tačiau yra šioks toks verslas, todėl nereikėtų jo plėtrai trukdyti. Pas mus dar tarpsta biurokratiška pažiūra į šį verslą. Štai p. Vincas Kaunas “Valstiečių laikraštyje” guodėsi, kad jam pastatyti 12 kW galios mažutę hidroelektrinę Plungėje ant Babrungo upelio reikėjo mažiau pastangų nei rengti, derinti ir gauti šusnį dokumentų. Netrukdykime, bet remkime mažųjų HE plėtrą! Ji ne tik duoda naudos, bet ir išaukština žmogų, teikia jam džiaugsmo, pasididžiavimo. (žr. 4) 4. Hidroenergetika: dabartis ir ateities kryptys Šio darbo tikslas - pateikti naujausias hidroenergetikos veiklos kryptis, kurias išryškino ir pripažino “Hidroenergijos susitarime” 9 šalių atstovai 2000 metais. Šio susitarimo tikslas nurodytas: pagerinti dabartinę hidroenergetikos būklę ir padidinti ateityje jos naudojimą aplinkosaugai ir socialiai priimtinu atžvilgiu. Naujas elektroenergetikos ir hidroenergetikos kryptis lemia šiuo metu vykstanti globalizacijos ir technikos pažanga. Kaip ir daugelyje šalių, Lietuvoje elektroenergetikos pramonė restruktūrizuojama ir liberalizuojama. Elektra tampa rinkos preke. Bus atskirtos gamybos, perdavimo ir paskirstymo funkcijos bei jas vykdančios struktūros. Svarbiu veiksniu sprendžiant strateginius energetikos klausimus tampa globalinio klimato atšilimo veiksnys. Diskutuojami CO2 išmetimų mokesčiai, esama taršos prekyba ir t.t. Seną HE planavimo praktiką (HE buvo grynai vienos paskirties technikos įrenginys, juo rūpinosi valstybė ir jis jai priklausė, buvo grindžiamas klasikiniu “mažiausių išlaidų” metodu ir pan.) ateityje pakeis nauja planavimo koncepcija, pagal kurią HE - kompleksinės paskirties statinys, dalyvauja projekto kompanija iš privačių firmų, projektas grindžiamas įvairiapusišku optimizavimo metodu. Vertinant HE konkurencingumą su kitais elektros gamybos šaltiniais, šalys skirstomos į 3 grupes. Lietuva priklausytų 3-iajai šalių grupei, kurios neturi savo organinio kuro išteklių. Čia konkurencingos gali būti HE, kurių elektros generavimo kaina

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!