Hermann Ebbinghaus teorijos tyrimas

Žmogaus kasdieninio gyvenimo veiklos kokybė yra susijusi su jo atmintimi. Atmintis saugo žinias apie galimas procedūras, leidžia jas pakartoti, vartoti kal­bą, panaudoti naują informaciją, gautą iš mūsų pojūčių. Įvairūs autoriai atmintį apibrėžia skirtingai. Anot A. Jacikevičiaus (1994), atmintis tai - „ ankstesnio patyrimo atspindys, kurį sudaro įsiminimas, išlaikymas ir atsiminimas to, kas anksčiau buvo pažinta, išgyventa ir veikta“ .
Skiriamos dvi atminties struktūros, saugančios informaciją: trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. Trumpalaikėje atmintyje saugoma jau atpažinta informacija. Joje informacija išlaikoma ribotą kiekį ir ribotą laiką (Lapė, 2003). G. Millerio nuomone, trumpalaikės atminties apimtis yra 5 – 7 elementai, kurie išlaikomi ne ilgiau kaip 30 sekundžių (Martišius, 2006). Informacija iš trumpalaikės atminties yra perkeliama į ilgalaikę atmintį, sudėtingą sistemą, kurioje neribotą laiką saugoma beribės apimties informacija (Lapė, 2003).
Atmintis, jos veikla, mechanizmai pradėti tirti ir matuoti XIX amžiuje. Atminties eksperimentinių tyrimų pradininku yra laikomas vokiečių filosofas Herman Ebbinghaus. H. Ebbinghaus siekė išsiaiškinti, kaip išmokstama nauja informacija. Atminties procesą jis laikė naujų asociacijų susidarymu, kurios sustiprinamos kartojimu. Mokslininkas tyrimus atliko su savimi. Eksperimentuose jis naudojo beprasmius skiemenis tam, kad nekiltų asociacijų ir būtų išjungiamas semantinis faktorius, galintis daryti įtaką atsiminimui. Šešiolika beprasmių skiemenų sąrašai buvo kartojami varijuojant kartojimų skaičių ir laiką. Po to skiemenys buvo atgaminami ir skaičiuojamas teisingai atkurtų skiemenų skaičius (Baddley, 2010).
H. Ebbinghaus eksperimentų metu gauti rezultatai yra reikšmingi ir dabar. Jis į atminties matavimą įvedė užmiršimo procesą nustatydamas, kad užmiršimo procesas yra daug greitesnis iš pradžių nei vėliau, o atminties matavimui panaudojo atgaminimo metodą (James, 1998). H. Ebbinghaus nustatė, jog beprasmių skiemenų sekos įsiminimui turi įtakos elementų demonstravimo greitis. Lėčiau keičiantis elementams sekoje - jų įsiminimas gerėja. Vienas svarbiausių jo atradimų – kraštų efektas, dar vadinamas pradžios ir baigmės arba vietos eilėje/pozicijos/ U – kreivės efektu. Šis efektas teigia, jog įsiminus ilgą beprasmę skiemenų seką, geriausiai atgaminami pirmieji ir paskutinieji sekos elementai. Viduriniai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!