Hans Gross ir kriminalinė (kriminalistinė) psichologija

1847 metų gruodžio 26 d. kariuomenės administracijos karininkui gimė sūnus – Hansas Grosas. 1869 metais H. Grosas baigęs studijas teisės fakultete pradėjo praktiką teisme. Sekančiais metais – aukštas, emocionalus, kupinas idėjų jaunuolis – gimtojo miesto universitete baigė ir įgavo teisininko kvalifikaciją. Pagrindinis jo tolimesnio gyvenimo objektas buvo praktinė veikla. Taip jis tapo ieškančiu teisingumo ir tvarkos asmeniu.
Tais laikais mažuose Austrijos miesteliuose ir pačioje šalyje nebuvo gerai apmokytų kriminalistų. Policijos pajėgas sudarė buvę kariai, kurie buvo įrodę savo patikimumą bei buvo fiziškai stiprūs. Neturėdami jokios tikslios sistemos, jie puikiai žinojo, kaip išlaikyti tvarką ir taiką šalyje, naudodamiesi sveiku protu bei globėjiškumu.
Sunkius nusikaltimus išaiškinti buvo įpareigoti specialiai tam paskirti teisėjai. Jie turėjo išspręsti baudžiamąsias bylas pagal savo galimybes, be jokių techninių pagalbinių priemonių ir prietaisų, kurie šiais laikais atrodo yra būtini. Viskas, ką jie galėjo panaudoti, buvo universitete įgyta teisinė praktika bei pareigūnų patirtis, kurią sukaupė per visą tarnybos laiką.
Iki to laiko Hansas Grosas nusikaltėlius pažinojo tik iš kelių teisinės abstrakcijos rūšių, bet pradėjęs praktiką jis aptiko dalykų apie kuriuos niekada nebūtų pagalvojęs. Kartą jis atskleidė apgaviką, kuris apsimesdamas garbingu bajoru, apgaule iš pasiturinčio žmogaus dukters gavo vertingų papuošalų ir pinigų. Kitąsyk jam teko atskleisti čigonės gudrybes, kuri apsimetinėdama būrėja, viliojosi žmones, pavyzdžiui, nepasiturinčiai ūkininko žmonai papasakojo apie jos ateitį, kuri buvo klaidinga ir už tai teko dar susimokėti. Kitais kartais jam buvo tekę spręsti žmogžudystės bylas arba gaisro kilimo priežastis.
Atsižvelgdamas į daugelį iš šių aspektų, Hansas Grosas, suprato ir buvo šokiruotas, kad per visus universitete praleistus metus jis nesužinojo, kaip nustatyti faktus, kuriais jis turėjo pagrįsti savo teisinį sprendimą. Nepaisant to, teisėjui daug lengviau nusikalstamą veiką pažymėti kaip vagystę, nužudymą ir pan., nei nustatyti faktus, iš kurių kyla vagystės, žmogžudystės ir pan., kriterijus, kurie lemia, kad asmuo yra kaltas padaręs nusikaltimą.
Žinodamas apie studentų nepakankamą pasirengimą universitete, Hansas Grosas nedelsdamas pradėjo dirbti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!