"Hamletas" Veiksmo kulminacija

Viljamas Šekspyras yra renesanso literatūros atstovas, gyvenęs ir kūręs Anglijoje. Daugiausiai pasireiškė kurdamas tragedijas. Žymesni jo kūriniai: „Romeo ir Džiuljeta“, „Otelas“, ‚Karalius Lyras“, „Makbetas“ ir „Hamletas“. Jo tragedijoms būdingas filosofinis požiūris į pasaulį, gyvenimo prasmės ieškojimas ir suvokimas. Tragedijoje „Hamletas“ atskleidžiamas pagrindinio veikėjo Hamleto tiesos ieškojimo kelias. Jis įvairiais būdais stengiasi išsiaiškinti, kas yra jo tėvo žudikas ir įvykdyti teisingumą – atkeršyti. Nagrinėjama „Hamleto“ III veiksmo II scenos ištrauka yra dramos kulminacija. Po aktorių vaidinimo nebelieka abejonių, jog žudikas yra karalius. Išsiaiškinęs tiesą Hamletas lieka su aktoriais ir Gildesternu.
Ištraukos pradžioje vyksta Gildesterno ir Hamleto dialogas. Jame išryškėja, kad Hamletas nebepasitiki Gildesternu: „Ko jūs vis zujate aplink, tarsi norėdamas suuosti mano kvapą ir į spąstus įvaryti?“. Hamletas jaučia, jog juo manipuliuojama. Todėl pasiūlo Gildesternui pagroti fleita. Kai šis pasako, jog nemoka, Hamletas perteikia skaudžią tiesą: „Tai yra taip pat paprasta, kaip ir meluoti“. Tai skaudi Gildesternui tiesa. Hamletas vis labiau jaučiasi vienišas ir nebepasitikintis aplinkiniais. Jis supranta, jog gali pasitikėti tik pats savimi. Pamato, jog karaliaus įtaka paveikė visus prieš jį, taipogi ir Gildesterną.
Antrasis dialogas ištraukoje vyksta tarp Polonijaus ir Hamleto. Polonijus – Ofelijos, Hamleto mylimosios, tėvas, nuolankus karaliaus tarnas. Hamletas jį kandžiai pašiepia, kalbėdamas apie debesies panašumą į tris skirtingus gyvūnus: kupranugarį, žebenkštį ir banginį. Polonijus šioms Hamleto mintims pritaria. Iš to Hamletas dar kartą įsitikina karaliaus valdžia. Pamato, jog Polonijus prarado savo nuomonę, jis pritaria viskam,...

Daugiau informacijos...