H. Radauskas - Gėlės ir vėjas

Jauniausiam ir linksmiausiam, kvailam ir nerimtam.
Ir trankės klausinėdamos, kurios ji bus spalvos.
Ir nutarė nelaukusi pražyst gėlė gera,
Ir plyšo drėgno pumpuro žalia skara, -
Gėlė baltai pražydo, ir baltą gėlę tą
Lingavo vėjas šaukdamas: „Balta, balta, balta!“
Eilėraštis iš rinkinio „Strėlė danguje“ 1950
Radauskui svarbu netikėtumo efektas, spalvų ir garsų asociacijos, ironija. Tai ryšku ir eilėraštyje „Gėlė ir vėjas“. Jame gamtos grožis atskleidžiamas kaip stebuklas, kuris visada yra unikalus. Iš eilėraščio pavadinimo galime matyti žodžių žaismą, dinamiškumą. Gėlė tai grožio simbolis, o vėjas asocijuojasi su lengvabūdiškumu, nepastovumu. Eilėraščio pasaulis yra labai spalvingas, žaismingas. Svarbią vietą užima gamta, jai suteiktas ypatingas žavesys. Eilutės sudėliotos labai harmoningai, o jų paskutiniai žodžiai rimuojami. Tai suteikia kūrinio nuotaikai pakilumo ir žaismingumo.
Eilėraštis prasideda gėlės ir vėjo pašnekesiu: „Gėlė pasakė vėjui, kad ji pražys rytoj,/ O vėjui pasigirdo, kad ji pasakė „tuoj“. Tai tarsi personifikuota dviejų jaunuolių kalba. Gėlė – tai jauna mergina, o vėjas lengvabūdiškas berniokas, kuris nenurimsta nepaskleidęs naujienų: „Tas pakuždėjo broliui, o brolis dar kitam“.
Viso eilėraščio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!