Rašiniai

Ar menas daro žmogų geresnį? (H. Radauskas; A. Škėma)

9.8   (3 atsiliepimai)
Ar menas daro žmogų geresnį?  (H. Radauskas; A. Škėma) 1 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

Ar menas daro žmogų geresnį?

(H. Radauskas; A. Škėma)

Dabar, kai menas yra visiems prieinamas, galima užfiksuoti jo poveikį visuomenei ir žmogui. Kūryba suteikia galimybę pasireikšti žmogaus geriausioms ir blogiausioms savybėms ir tik nuo žmogaus priklauso, kokios tiksliai charakteristikos atsiskleis. Pats menininkas ir adresatas abu yra paveikiami, pozityvus kūrėjas propaguos grožį ir gėrį, taip sutverdamas šviesesnį pasaulį, tačiau nuskriaustas žmogus ras meno laisvėje galimybių pasidalinti savo sielvartu, taip prisiartindamas prie dvasinės bedugnės.

Viena vertus, buitiška kūryba nieko neskriaudžia, atvirkščiai, vaizduoja idiliją ir grožį. Menas išvaduoja asmens dvasią, atskleidžia jo pasąmonės aspektus. Toks nuoširdumas su savimi paveikia ir žmogaus savijautą, pasidaro lengviau gyventi. Atsipalaidavęs menininkas tampa nuolankesnis, atlaidesnis, jis gėrėjasi aplinkos grožiu ir nieko nenori skriausti. Kūrėjas, vengdamas moralinių vertinimų, bando pasidalinti savo dvasine laisve su kitais, taip kuria geresnį pasaulį. Henrikas Radauskas savo eilėraštyje „Dainos gimimas“ iliustruoja, kaip tokio pobūdžio menininkas mąsto. Nurodo pradžioje, kad jis nenori būti tautos pakylėju, moraliniu autoritetu, per tai atsiskleidžia jo nenoras skriausti, dalyti žmonių dėl jų įsitikinimų, skleisti neapykantą. Vietoj to jis pavaizduoja, kaip ilsėdamasis po balta akacija jis užrašo savo mintis smėlyje, būdamas ramybėje, gėrėdamasis aplinka jis bando per eilėraštį, dainą, pasidalinti šiuo grožiu su kitais. Kūryba šiuo atvėju išvaduoja žmogų nuo jo ego ir negatyvių jausmų, per meną pasaulis tampa geresnis, nes nėra kurstomi nauji konfliktai dėl įsitikinimų. Toks propaguojamas patarimas džiaugtis gyvenimu paveikia skaitytojų sielas, atkreipia dėmesį į tai, kas iš tikrųjų yra vertinga – gyvenimas, grožis, harmonija. Paties menininko dvasia išsilaisvina, kūryba yra vertinga visiems. Taigi galima teigti, jog menas menui padaro ir kūrėją ir adresatą geresnį, taip susiformuoja optimiškesnė visuomenė ir idiliškesnis pasaulis.

Kita vertus, ne visos, per meną išlaisvintos, sielos yra to vertos. Kūryba hiperbolizuoja žmogaus jausmus ir nestabilumą jo dvasioje. Individas, kuris jau yra paveiktas nepalankios aplinkos tampa nuskriaustas, kai jo pasąmonė išsilaisvina per meną, tai palieka pėdsaką jo gyvenime. Tokio melancholiško menininko savijauta pablogėja, jo dvasia pasineria dar giliau tamsumoje, kiekvienas naujas kūrinys sistemiškai priartina prie beprotystės. Antanas Škėma savo kūrinyje „Balta drobulė“ atvaizdavo palūžusio žmogaus, menininko kelią prie dvasinės bedugnės. Pagringinis veikėjas – Antanas Garšva, buvo nuskriaustas nesąžiningo pasaulio dar prieš kurdamas: jo motina, iš kurios jis paveldėjo sąmonės nestabilumą, buvo įkalinta psichinėje ligoninėje, Garšvos tėvas mušė savo žmoną, pats pagrindinis veikėjas nužudė žmogų. Dvasinis lūžis įvyksta, kai jis bando nusižudyti, bet to, galiausiai, nepadaro. Net ir po tokios patirties Garšva netampa beprotis, jo psichopatija ir nestabilumas pasireiškia kai jis bando kurti: pabėgelių lageryje, per laiduotuves, tragiškoje situacijoje, pagrindinis veikėjas pagauna įkvėpimą eilėraščiui. Dar nepasibaigus laiduotuvėms jis išeina ir pradeda rašyti. Pamatome Garšvos antisocialinius veiksmus, kurie pasiekia kulminaciją, kai jis atsisakęs gerti vaistus, vietoj kompanijos su mylima moterimi, užsidaro ir rašo eiles, kitą dieną jis išprotėja. Nurodoma, kad melancholikui menas yra, kartais, pražūtingas. Jam šita laisvė, kurią padeda įgauti kūryba, yra carte blanche’as tam, kad jis elgtųsi psichopatiškai ir tai priveda prie beprotystės. Taigi ne visiems žmonėms menas padeda atskleisti savo geriausias savybes, tačiau atvirkščiai, jau nuskriausti žmonės gali pražūti kurdami ir skaitydami.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 542 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Mokyklinis
Failo tipas
Word failas (.docx)
Apimtis
1 psl., (542 ž.)
Darbo duomenys
  • Lietuvių kalbos rašinys
  • 1 psl., (542 ž.)
  • Word failas 7 KB
  • Lygis: Mokyklinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį rašinį
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt