G.Zarycky. East-Central Europe & the Baltics. Analizė

Po 1989 m. socialinių ir politinių pokyčių rytų-centrinë Europa ir Baltijos šalys pasuko rinkos ekonomikos ir demokratijos link. Taip pat užsibrëžë tikslą įstoti į EU ir NATO. Tačiau norint integruotis į vakarų struktûras reikalingi vidaus (ir ne tik) problemų sprendimai (sienų problemos, etninës mažumos ir pan.).
Rinkimų dëka šiame regione į valdžią atëjo nauji politikai (Rumunija ir Bulgarija išsirinko naujus prezidentus). Kita vertus, anuliavus opozicijos laimëtus rinkimus ir kilus masinëms protesto akcijoms S.Miloševičius vos neprarado Serbijos prezidento posto.
Bosnijoje po trijų metų etninių valymų pagal Deitono taikos sutartį buvo surengti rinkimai, tačiau išrinkti organai pasirodë neveiksmingi. Šie rinkimai atspindëjo de facto susiskaldymą. Buvo sudaryta multietninë vyriausybë, tačiau viena aišku, Bosnijos atstatymas užtruks daug metų ir jis neįmanomas be JAV ir Europos pagalbos.
Slovakijos ministras pirmininkas V.Mečiaras kovoje dël valdžios sustiprino savo pozicijas ir nors ekonomika klesti, tačiau dël demokratijos suvaržymų buvo atidëtas Slovakijos priëmimas į EU ir NATO.Nors reikalai Albanijoje taisësi, tačiau sugriuvus finansinëms piramidëms kilo dideli socialiniai neramumai. Kroatija vis dar lieka autoritarinio prezidento F.Tudžmano rankose, kuris nenori pripažinti opozicijos laimëtų rinkimų Zagrebe ir nenori bendradarbiauti su Hagos karo nusikaltimų tribunolu. Keli bendri regiono bruožai: korupcija, nuskurdę socialiai nesaugûs gyventojų sluoksniai, užvirë kova dël spaudos kontrolës, varžomos opozicijos teisës. Spauda labiausiai nukentëjo Albanijoje, Bosnijoje, Kroatijoje, Serbijoje ir Slovakijoje. Tačiau kitur Estijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Makedonijoje ir Slovënijoje atsirado privačių televizijos stočių.
1996 m. politinës jëgos bazavosi apie centrą. Valdžioje dominavo nuosaikûs dešinieji. Rumunijoje prezidentu išrinktas centro dešinës atstovas E.Konstantinesku. Po parlamento rinkimų opozicija perima nustekentą ekonomiką, įpusëtą privatizaciją. Tačiau 61% apklaustų rumunų manė, kad jų gyvenimas ateityje pagerės. Bulgarijoje prezidentu išrenkamas P.Stojanovas. Naujai vyriausybei tenka sunki dalia, kova su mafija ir visuomenės skurdu. Ateitis priklauso nuo Bulgarijos perorentavimo nuo Rusijos į vakarus. Beveik visame regijone eks-komunistai spaudžiami praranda įtaką. Vengrijoje jie užima centro-dešinės pozicijas. Su labiausiai pažengusia privatizacija ir stabiliai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!