Gyvulių šėrimo normos

Šėrimas – tai žmogaus organizuota ir reguliuojama gyvulių mityba. Gyvulio organizmas turi gauti pakankamai tinkamo santykio visų maisto mrdžiagų. Kurių nors medžigų perteklius arba stygius sutrikdo fiziologines funkcijas, todėl sumažėja produktyvumas, sutrinka sveikata, didėja pašarų sąnaudos.
Moksliniais bandymais ir praktiniu patyrimu nustatytas paros maisto medziagų poreikis įvairių rūšių, skirtingo produktyvumo ir fiziologinės būklės gyvuliams, t. y. nustatytos šėrimo normos.
Šėrimo norma – tai maisto medžiagų kiekis per parą, reikalingas tenkinti gyvulio gyvybines reikmes, kad būtų sveikas, normaliai daugintųsi, duotų tinkamą produciją ir ekonomiškai naudotų pašarus. Gyvulių šėrimas pagal normas vadinamas normuotu.
Normose nurodyti pagrindiniai maisto medžiagų elementai: virškinamieji proteinai, ląsteliena, cukrus, riebalai, makro ir mikro elementai ir t. t. bei bendras viso pašarų rinkinio – raciono maistingumas. Normų bendras maistingumas išreiškiamas pašariniais vienetais bei apykaitos energijos vienetais: ( MJ, kcal ). Raciono pašarų tūris nustatomas priklausomai nuo sausų medžiagų normos.
Maisto medžiagų kiekiai normose dažniausiai nurodyti 100 kg. gyvulio masės ir produkcijos vienetui ( 1kg. pieno, 1 kg. priesvorio ir t. t. ). Žinant gyvulio kūno masę, produktyvumą ir normas apskaičiuojamas paros pašarų gyvuliui rinkinys –racionas. Apytikslė raciono pašarų sudėtis skaičiuojama pagal pašarų maistingumo lenteles, kuriose nurodyta 1 kg. natūralaus drėgnumo pašaro sudėtis ir maistingumas.
Skirtingos virškinimo organų sandaros gyvuliai šeriami nevienodais pašarais. Atrajojantys galvijai, avys, ožkos šeriami pašarais, turinčiais daug ląstelienos, t. y. žole, šienu, šiaudais. Šių gyvulių daugiakamerinio skrandžio didžiajame prieskrandyje gyvena nuo 20 iki 100 mlrd. Viename mililitre bakterijų. Jos išskiria celiuliozės fermentą, kuris beveik pusę visos sunkiai virškinamos pašarų ląstelienos skaido į gliukozę. Kiti baktrijų išskiriami fermentai sukelia intensyvų pašarų angliavandeniu skaidymąsi į lakiasias riebalų rūgštis (acto, sviesto, propiono), kurios per didžiojo prieskrandžių epitelį Įsiurbiamos į kraują ir yra atrjotojų organizmo energijos šaltinis.
Storosiose žarnose gyvenancios analogiškos bakterijos padeda įsisavinti stambiųjų pašarų (žolės, šieno, šiaudų ) ląstelieną.
Dėl šių biologinių savybių atrajotojai turi būti šeriami žoliniais natūraliais, džiovintais ar silosuotais pašarais, saikingai pridedant...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!