Gyventojų senėjimo problema Europoje

Gyventojų senėjimo problema Europoje Šiuo metu pasaulio gyventojų skaičius siekia 6,5 mlrd. JTO prognozėje numatoma, kad šis skaičius ir toliau didės ir 2050 m. pasieks net 9,1 mlrd. Tačiau šis procesas vyks netolygiai skirtingose pasaulio valstybėse - net apie 95 % bendro gyventojų skaičiaus augimo sudarys besivystančios šalys. Ekonomiškai stiprių šalių dalis gyventojų skaičiuje mažės, kadangi jose bus vis ryškesnė kita problema, kelianti didelį visuomenės susirūpinimą, – gyventojų senėjimas. Ši problema jau tapo ypač aktuali Europos šalyse, kadangi čia visuomenės senėjimas tampa vis akivaizdesnis. Demografinės tendencijos Europoje Gyventojų senėjimas – tai vyresnio amžiaus žmonių dalies gyventojų skaičiuje didėjimas. Dažniausiai tai kelių sąveikaujančių demografinių tendencijų rezultatas, kurį atspindi šie demografiniai rodikliai: 1. Gimstamumo mažėjimas ir vyresnio amžiaus žmonių dalies bendrame gyventojų skaičiuje augimas. Demografinį sprogimą pokario laikotarpiu Europoje per pastaruosius dešimtmečius pakeitė gimstamumo mažėjimas, kuris lemia laipsnišką vaikų ir darbingo amžiaus (15-64 m.) gyventojų skaičiaus mažėjimą. Dėl šios priežasties labai daugėja 65 m. ir daugiau sulaukusių asmenų. Jų dalis bendrame gyventojų skaičiuje laispniškai auga(1 pav.). 1 pav. 65 m. ir daugiau sulaukusių asmenų dalies bendrame gyventojų skaičiuje (%) kitimas Europos šalyse 1995-2006 m. (27 šalys). Pokario laikotarpiu gimę žmonės palaipsniui pasiekia pensinį amžių, todėl smarkiai daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kuriuos finansiškai turi išlaikyti sumažėjusi darbingo amžiaus gyventojų dalis. O mažėjant gimstamumui, darbingo amžiaus gyventojų dalis tik dar labiau mažės. 2. Suminio gimstamumo rodiklio mažėjimas. Suminis gimstamumo rodiklis – tai vidutinis gyvų gimusiųjų  skaičius, kurį pagimdytų moteris per visą savo gyvenimo  reproduktyvų periodą. Europoje šis rodiklis pastaraisiais dešimtmečiais taip pat nuolat mažėja (2 pav.). 2 pav. Suminio gimstamumo rodiklio (vidutinio vaikų skaičiaus 1 moteriai) kitimas ES šalyse 1960-2005 m. 2 pav. matome, kad 2005 m. 25 Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse vienai moteriai teko vidutiniškai 1,5 vaiko. Šis rodiklis daug mažesnis nei kartų kaitos lygis, siekiantis 2,1 vaiko 1 moteriai, kuris reikalingas gyventojų kaitai stabilizuoti. Taigi Europoje natūrali kartų kaita jau kurį laiką nėra užtikrinama. 3. Moterų, pirmą kartą pagimdžiusių kūdikį, vidutinio amžiaus didėjimas. Kiekvienais metais ekonomiškai stipriose šalyse motinomis tampa vis vyresnės moterys. Ši tendencija ypač ryški Europos valstybėse (3 pav). Kai kuriose šalyse (Švedijoje, Italijoje, Šveicarijoje) vidutinis pirmojo kūdikio besilaukiančios moters amžius yra daugiau nei 30 metų. Žymus moterų amžiaus iki pirmojo gimdymo augimas atspindi didėjantį porų dvejojimą susilaukti vaikų. Jauni žmonės nori sėkmingai integruotis į darbo rinką, siekti karjeros, o vaikų gimimas dažnai tam tampa kliūtimi. Be to, ketinimui susilaukti vaikų didelę įtaką daro ir ekonominės priežastys. Tėvai nori užtikrinti vaikui geras augimo sąlygas, taigi pirmiausia siekia susirasti gerą darbą, įsigyti būstą ir pan., todėl šeimos pagausėjimą planuoja vėlesniam laikui. 3 pav. Pirmojo kūdikio besilaukiančios moters vidutinio amžiaus kitimas Danijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje 1994-2005 m. 4. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Europos šalyse nuolat ilgėja. Tam daugiausia įtakos turi pagerėjusios ekonominės bei socialinės gyvenimo sąlygos ir medicinos laimėjimai. Eurostato duomenimis, nuo 1960 m. vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo 8 metais. Prognozuojama, kad iki 2050 m. ji gali pailgėti dar 5 metais, o gal ir daugiau. Taigi laukiamas labai smarkus 80 ar 90 metų sulaukiančių žmonių skaičiaus augimas. 4 pav. Vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės kitimas Belgijoje 1994 – 2005 m. 4 pav. matome, jog nors vyrų ir moterų vidutinė gyvenimo trumė Belgijoje gana ryškiai skiriasi, tačiau 1994 – 2005 m. laikotarpiu ji palaipsniui ilgėja tiek vienoje, tiek kitoje grupėje. Remdamiesi šiomis demografinėmis tendencijomis galime teigti, kad ateityje bendras Europos šalių gyventojų skaičius šiek tiek mažės, tačiau gyventojai bus daug vyresni. Kokias problemas kelia gyventojų senėjimas? Visuomenės senėjimo poveikis gali būti analizuojamas keliais aspektais: 1. Ekonominis aspektas. Eurostato duomenimis, iki 2050 m. priklausomumo procentas (65 metų ir daugiau sulaukusių asmenų skaičius palyginus su darbingo amžiaus asmenimis) ES šalyse gali padidėti netgi dvigubai ir viršyti 50 %1, o tai reiškia, kad ES kiekvieną 65 metų ir vyresnį gyventoją turės išlaikyti nebe keturi, o tik du darbingo amžiaus asmenys. Tai sąlygos daug problemų šalies ekonomikai. 2. Regioninis aspektas. Regionuose, kuriuose gyventojų skaičius mažėja ir kur daugumą gyventojų sudaro vyresnio amžiaus žmonės, gali atsirasti sunkumų dėl pagrindinių viešųjų prekių ir paslaugų, pvz., sveikatos, būsto, miesto planavimo, transporto paslaugų, pasiūlos. 3. Socialinis aspektas. Gyventojų senėjimas daro įtaką šeimų sudėčiai ir pasireiškia didėjančiu vienišų vyresnio amžiaus gyventojų skaičiumi. Ilgaamžių ir priklausomų asmenų skaičiaus didėjimas taip pat kelia naujas ne tik socialinio, bet ir etinio pobūdžio problemas. Svarbiausios problemos, kurias sąlygoja gyventojų senėjimas: ◦ Gyventojų užimtumo mažėjimas. Prognozuojama, kad per kitą dešimtmetį smarkiai sumažės darbingo amžiaus gyventojų skaičius, nes daug demografinio sprogimo laikotarpiu gimusių žmonių išeis į pensiją. Taigi sumažės užimtų gyventojų, o dirbantiesiems teks išlaikyti vis daugiau pensininkų. ◦ Ekonomikos augimo tempų lėtėjimas. Senėjant visuomenei ekonomikos augimas gali sulėtėti. Tai lems smarkiai sumažėjęs darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Prognozuojama, kad 2030-2050 m. vidutinis 25 ES valstybių narių BVP augimo tempas nukris iki 1,2 %. ◦ Žymus valstybės išlaidų socialinei ir sveikatos apsaugai bei ilgalaikei priežiūrai išaugimas. Tai išlaidos, susijusios su pensijomis, sveikatos priežiūra ir vyresnio amžiaus žmonėms teikiamomis paslaugomis. Senėjant visuomenei šios išlaidos tik didės, kadangi teks išlaikyti ir pasirūpinti vis didesniu skaičiumi vyresnio amžiaus žmonių. Visuomenės senėjimo problemų sprendimas. Kaip iššūkį paversti galimybe? Gyventojų senėjimas dažnai vertinamas neigiamai, kadangi sukelia nemažai įvairių problemų, tačiau nereikėtų pamiršti, kad tai didžiulis ekonominės ir socialinės pažangos bei medicinos laimėjimų rezultatas, suteikęs žmonėms galimybę kaip niekada anksčiau ilgiau ir sveikiau gyventi. Taigi turėtume ne tik nuolat ieškoti būdų kaip išspręsti dėl visuomenės senėjimo kylančias problemas, bet ir pasinaudoti naujomis galimybėmis, kurias atveria pailgėjęs darbingas gyventojų amžius. Iš esmės pailgėjusi vidutinė gyvenimo trukmė nėra tikroji gyventojų senėjimo problemos priežastis. Problema yra ta, kad nesugebama prisitaikyti prie naujos demografinės padėties ir kad įmonės bei piliečiai nesiryžta keisti nuostatų ir elgesio darbo rinkos atnaujinimo atžvilgiu. Kitaip tariant, valstybės labiau susiduria su pensijų, o ne senėjimo problema. Tačiau šis iššūkis nėra neįveikiamas. Jei artimiausioje ateityje bus imtasi tinkamų priemonių visoms galimybėms įgyvendinti, daugelis gyventojų senėjimo keliamų problemų nebeturės neigiamos ekonominės ar socialinės įtakos visuomenei. Bendrosios gyventojų senėjimo problemos sprendimo kryptys: 1. Skatinti demografinį atsinaujinimą, t.y. sukurti palankias sąlygas šeimoms, norinčioms susilaukti vaikų, suteikti galimybę tėvams kuo lanksčiau derinti profesinę veiklą su asmeniniu gyvenimu ir šeima, rūpintis vaikų švietimu bei priežiūra, suteikti mokymosi visą gyvenimą galimybę ir pan. 2. Įgyvendinti užimtumo politiką („aktyvaus senėjimo“ idėja), t.y. didinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumo lygį, skatinti moterų aktyvumą ir užimtumą, vengti ankstyvo pasitraukimo iš darbo rinkos, didinti galutinio veiklos nutraukimo amžių, vyresnio amžiaus žmonėms pasiūlyti finansines paskatas likti darbo rinkoje ir pan. Dalyvavimo darbo rinkoje didinimas yra veiksminga priemonė, kuria gali pasinaudoti vyriausybės, kad padidintų pajamas ir galėtų padengti su senėjimu susijusias išlaidas nedidindamos mokesčių normų. 3. Įgyvendinti lanksčios socialinės apsaugos politiką, t.y. gerinti švietimo sistemos veiksmingumą, įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą idėją, gerinti visuomenės sveikatos priežiūrą ir pan. Tai turėtų užtikrinti pensijų, sveikatos sitemos, švietimo bei darbo rinkos reformos. 4. Didinti darbo našumą, t.y. tobulinti vidaus rinką, įgyvendinti skaidrios konkurencijos taisykles ir pan. Visuomenės senėjimas gali sudaryti puikią galimybę didinti ekonomikos konkurencingumą, tereikia suteikti geriausias sąlygas pasinaudoti dėl demografinių pokyčių atsiradusiomis galimybėmis, pvz., kurti naujas rinkas vyresnio amžiaus žmonėms pritaikytoms prekėms ir paslaugoms. Ilgainiui darbo našumo didėjimas taps pagrindiniu ekonomikos augimo šaltiniu. 5. Priimti ir integruoti imigrantus. Yra tikimybė, kad imigrantai atjaunins visuomenę, kadangi dauguma jų yra darbingo amžiaus. Tačiau imigrantų poveikis senėjimui priklauso nuo jų integracijos į oficialiąją ekonomiką. Imigracija gali padėti laikinai sumažinti senėjimo finansinį poveikį, jei teisėtai dirbantys imigrantai mokėtų įmokas į viešuosius pensijų fondus. Taigi gyventojų senėjimas yra iššūkis, kurį mes galime įveikti, jei sukursime palankias sąlygas norintiems turėti vaikų, ir kaip įmanoma geriau pasinaudosime galimybėmis, kurias teikia ilgesnis, produktyvesnis ir sveikesnis gyvenimas. Literatūra ir šaltiniai 1. Europos bendrijų komisija. Komisijos komunikatas KOM(2006) 571. Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe.- Briuselis, 2006.- 19 p. 2. Lietuvos Respublikos vyriausybė. Nacionalinė gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategija. – Vilnius, 2004.- 42 p. 3. Eurostat duomenų bazė. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!