Gyvenimo prasmės problema lietuvių literatūroje

Į klausimą, kokia yra gyvenimo prasmė, bando atsakyti kiekvienas žmogus. Kadangi, gyvenimo prasmės klausimas ne kartą iškyla daugeliui žmonių, kiekvienas randa atsakymą pats. Kiekvieno gyvenimo prasmė yra skirtinga. Vincas Kudirka skatina dirbti tautos labui, puoselėti lietuvybę. Jonas Biliūnas teigia, kad kai netenkama svarbiausios vertybės šeimos, gyvenimas praranda prasmę, o V. Mykolaičiui-Putinui svarbu asmenybės ir kūrybos laisvė, nes tik laisvas žmogus gali laisvai kurti. Literatūra taip pat sprendžia gyvenimo prasmės klausimą.
Didelį dėmesį savo kūryboje gyvenimo harmonijos siekiui atskleisti skyrė garsus lietuvių simbolistas V. Mykolaitis-Putinas. Jo kūrinys ,,Altorių šešėly‘‘ , pirmasis lietuvių psichologinis romanas, atskleidė, koks svarbus žmogui yra savęs atradimas, kad jis galėtų gyventi visavertį, laisvą, harmoningą gyvenimą. Pagrindinis kūrinio veikėjas Liudas Vasaris – jaunuolis, pašauktas kurti poeziją. Tačiau išvyksta mokytis į kunigų seminariją dėl jo stojimo prisidėjo tėvai, bet ir pačio jaunuolio noras sustiprinti tikėjimą, jo prioritetas Maironis- kunigas, jis jaunas žmogus- patriotas nori dirbti Lietuvai. Ten jis jaučiasi svetimas, seminarijos aplinka ir gyvenimas jam neteikia jokio džiaugsmo. Tai galima suprasti iš kūrinio detalių: ryte žadinančio skambalo dūžiai skamba grėsmingai, dvelkia šalčiu. Tas šaltis lydi Liudą Vasarį visus seminarijoje praleistus metus. Būsimasis poetas kankinasi: jis trokšta kurti, įgyti naujų žinių, pažinti pasaulį, o seminarijoje, tai neįmanoma, reikalaujama tik paklusti tikėjimo tiesoms. Vasaris stengiasi išlaikyti savo, kaip asmenybės, laisvę. Tačiau junta, kad nuolatos braunamasi į jo gyvenimą. Net ir skaityti, ir lavintis jis turi slapta. Vasaris tikisi turėti vidinę nepriklausomybę, niekieno neliečiamą, kurioje jis galėtų pasijusti laisvas ir pilnavertis. Tik grįžęs atostogų į namus, Vasaris vėl pajaučia dvasios ramybę. Jo pamėgta vietą – Aušrakalnis, tai veikėjo apmąstymų erdvė. Nuo jo atsiveria platus peizažas: vienoje pusėje matosi bažnyčios bokštai, kitoje – giria, už kurios kiekvieną vakarą paslaptingai leidžiasi saulė tarsi į kitą erdvę – geresnę, šviesesnę, tokią, apie kurią svajoja Liudas Vasaris. Ant kalno jaunuolis apmąsto savo būtį, savo ateitį. Jis jaučiasi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!