Gyvenimo prasmės paieškos lietuvių literatūroje (Škėma, Katiliškis, Marcinkevičius)

Gyvenimo prasmė – vienas esminių filosofinių ir teologinių klausimų, kuriuo nuo senų laikų bandoma nusakyti žmogaus egzistavimo priežastį bei tikslą. Žmonės niekada neturėjo bendro požiūrio į gyvenimo prasmę, jis keitėsi sulig skirtingomis epochomis. Itin daug dėmesio gyvenimo prasmei skyrė modernizmas, kuriame netgi susiformavo atskira šaka žmogaus būties apmąstymams – egzistencializmas. Modernizmas atsižvelgė į tai, jog žmogaus tikslas – tai veržimąsis į naują, geresnį gyvenimą. Siaučiant karams gyvenimo prasme tampa gimtieji namai ir artimųjų šiluma, darbas tėvynės labui, geresnio gyvenimo siekis. Lietuvių literatūroje būties klausimus nagrinėja bene garsiausias egzodo rašytojas A. Škėma romane „Balta drobulė“, prozininkas M. Katiliškis „Miškais ateina ruduo“ ir dramaturgas J. Marcinkevičius „Mažvydas“.
Žmogaus gyvenimą įprasmina gimtieji namai, artimųjų šiluma. Būtent apie tai rašė lietuvių išeivijos rašytojas ir literatūros kritikas Antanas Škėma. 1944 metais šis rašytojas išvyko į Vokietiją, o vėliau gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nors rašytojas ir dirbo kultūrinėje spaudoje, dalyvavo meniniuose sambūriuose, kartu jam teko dirbti ir įvairius nemalonius fizinius darbus. Škėma yra dirbęs fabrike, taip pat ir lifto aptarnautoju. Tradicinės vertybės Škėmos kūryboje pralaimi, jos nepajėgia atlaikyti skaudžios tikrovės smūgių. Antanas Škėma išvykimą iš tėvynės ir jos praradimą išgyveno labai skaudžiai ir tai matyti jo kūryboje. Verta prisiminti Antano Škėmos romaną „Balta drobulė“ ir giliau pažvelgti į gyvenimo suvokimo problematiką. Jo romane „Balta drobulė“ atsiskleidžia kone autobiografiškas Antano Škėmos ir veikėjo, Antano Garšvos, pagrindinio veikėjo, likimas. Antanas Škėma apmąsto kūrybos, asmenybės bei gyvenimo svetimoje šalyje sąsajas. Romane vaizduojamas žmogus, kuris nuolat kovoja prieš melą ir dirbtinumą, kuriuos mato ir aplinkoje, ir savyje. Garšva nuolat ieško priemonių, kurios leistų įprasminti savo būtį bei pasipriešinti vienatvei, kuri yra neišvengiama jo, kaip kūrėjo, dalia. Romane vis atsikartoja prisiminimai iš vaikystės, praleistos tėvynėje, todėl galima spręsti apie tėvynės ilgesį, nuojautas, jog pagrindinis veikėjas jaučiasi tarsi išstumtas iš tėvynės ir kartu iš viso pasaulio. Svarbu pabrėžti, jog romane gausu tautinių motyvų:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!