Gydytojo etika

Jau senovės Kinijos ir Indijos medicinos veikaluose apibūdinami gydytojų elgesio principai. Vėliau senovės Graikijoje Hipokratas suformulavo gydytojo elgesio normas, kurios tapo priesaikos pagrindu. Todėl Hipokratas laikomas mokslo apie gydytojo etiką pradininku.
Jaunas gydytojas, priimdamas Hipokrato priesaiką, iškilmingai pasižadėdavo gydyti ligonius, remdamasis tik mokslo žiniomis, būti pasišventusiu savo profesijai, humanišku, saugoti paslaptį ir t.t.
Besivystant medicinai, iškildavo vis naujos gydytojo etikos problemos. Hipokrato suformuluoti principai buvo keičiami ir tobulinami. Romos imperijos laikais dideli dėmesį gydytojo etikai skyrė gydytojas Galenas. Jis smerkė savo laikmečio gydytojų pasipūtimą, gobšumą ir grubumą. Galenas mokė, kad gydytojas privalo būti orus, humaniškas ir malonus.
Taip pat apie gydytojų etiką rašė tadžikų gydytojas Ibu Sina (Avicena). Jis apibūdino gydytojo ir paciento santykius, iškėlė dorovingumo reikšmę gydytojo autoritetui. Jo teigimu gydytojas turi būti pastabus ir švelnus, išmintingas ir jautrus.
Sprendžiant įvairias gydytojo etikos problemas, daug pasidarbavo ir rusu medicinos klasikai: Botkinas, Burdanka, Pirogovas ir kiti. Bet jų darbų trūkumas buvo jų idealistinė metodologija. Etikos klausimai buvo nagrinėjami metafiziškai ir abstrakčiai, neatskleidžiant socialinių ir ekonominių priežasčių, sąlygojusių gydytojų elgesį tuometinėje visuomenėje.
Pokario metais ypač susidomėta gydytojo etikos klausimais. Septintame dešimtmetyje pasirodė daug naujų darbų apie gydytojo etiką. Beveik visą šią literatūrą sudaro gydytojo elgesio aprašymas ir praktiniai apmokymai. Tik septinto dešimtmečio viduryje buvo pereita nuo faktų kaupimo ir aprašymo prie teorinių apibendrinimų.
Gydytojo etikos objektas
Bendroji ir gydytojo etika
Gydytojo poelgiai nėra autonomiški. Jie yra sąlygojami bendrosios etikos reikalavimų. Dėl to, matyt, ir susidarė nuomonė, jog gydytojo etika neturi savo objekto.
Bendri moraliniai reikalavimai privalomi visiems mūsų visuomenės nariams, taip pat ir gydytojams. Šalia bendrų moralinių bruožų, gydytojui būtini ir ypatingi savumai. Jo doroviniai santykiai su kitais žmonėmis, o ypač su pacientais, yra labai specifiški.
Profesinė dorovės specifika išryškėjo ilgame visuomenės vystymosi procese. Atsiradus darbo pasidalijimui, privačiai nuosavybei, kai susidarė atskiros socialinės žmonių grupės, pasireiškė ir skirtumai žmonių doroviniuose santykiuose. F.Engelsas teigė, kad „tikrovėje kiekviena klasė ir net kiekviena profesija...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!