Globalizmas

Septintojo dešimtmečio pradžioje Etzionis kėlė didėjančios šalių bei ekonomikų tarpusavio priklausomybės ir “supranacionalinių” bei “subglobalinių” sistemų klostymosi idėją. Ši tendencija, jo įsitikinimu turi svarbių padarinių socialiniams teoretikams. Etzionis sako, jog daugelis socialinių teoretikų pervertina nacionalinės valstybės, kaip politinės analizės vieneto, reikšmę ir reikiamai neįvertina supranacionalinių priklausomybių reikšmės; jie nacionalistinę moralinę bendruomenę yra linkę laikyti bendrų vertybių pagrindu.
Galima kelti idėją, kad vienas iš svarbiausių XX a. pabaigos politikos pokyčių yra tai, kad politikos darbotvarkes vis labiau lemia veiksniai, esą už nacionalinės valstybės ribų. Politinė sistema veikia tam lygmenyje, kuris vadinamas “pasauline sistema”. Politines sistemas skiriančios ribos gali atrofuotis ir tapti pralaidžiomis išorės spaudimams bei įtakoms. Gali būti, jog nacionalinių valstybių pajėgumas dorotis su dabarties problemomis nuolat mažėja.
Kaip rašo antropologas P.Worsley, “iki šiol niekada nebuvo žmonijos bendruomenės”. Jis turi omeny tai, kad tik palyginti neseniai buvo pradėta kalbėti apie socialinio bendrumo formas, galinčias aprėpti visą pasaulį. Stiprėjant tarpusavio priklausomybės ryšiams, kurie dabar paliečia beveik kiekvieną, kai kuriais svarbiais aspektais pasaulis tampa vieninga socialine sistema. Terminas, įvardijantis šią didėjančią pasaulio visuomenės narių priklausomybę, yra globalizacija. Socialinių santykių globalizacija pirmiausia turi būti suvokiama kaip laiko ir atstumo reikšmės žmonių gyvenime pakitimas. Kitaip sakant, žmonių gyvenimui vis daugiau įtakos daro veiksmai bei įvykiai, vykstantys toli nuo to socialinio konteksto, kuriame visuomenės nariai užsiima savo kasdienine veikla.
• Imperializmo ir neoimperializmo teorija: globalizacija kaip kapitalizmo ekspansijos padarinys;
• Priklausomybės teorija:globalizacija kaip netolygus vystymasis ir besivystančio pasaulio priklausymas nuo pramoninio pasaulio interesų;
• Pasaulinės sistemos teorija: globalizacija kaip pasaulinės ekonomikos ekspansijos padarinys, vedantis prie koncentracijos aplinki branduolį, pusiau periferinių ir periferinių santykių sistemos.
Kuo skiriasi globalizmas nuo universalizmo.
Universalizmas nusako tas vertybes, kurios visada ir visur galioja visai žmonijai, hipotetinei arba realiai. Globalizmo istorija daug trumpesnė. Jis nusako tas vertybes, kurių rūpesčio objektas yra 5 milijardai žmonių, visa žemė kaip fizinė aplinka, kiekvienas asmuo kaip pasaulio pilietis, kaip vartotojas ir gamintojas, visi,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!