1999 m. lapkričio 9 d. Vokietija paminėjo 10-ąsias Berlyno sienos žlugimo metines. Šventinėse ceremonijose Berlyne kalbėjo buvusieji – buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas George’as Bushas, buvęs Tarybų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas ir buvęs Vokietijos Federacinės Respublikos kancleris Helmuthas Kohlis. Kalbėjo trys buvę pasaulio lyderiai, kurių veiksmai prieš dešimtmetį nulėmė Vakarų ir Rytų Vokietijas skiriančios sienos žlugimą bei Šaltojo karo pabaigą1.
1989 m. įvykiai svarbūs ne tik politiniu, bet ir teoriniu požiūriu2. Šaltojo karo metais įtakingiausia teorine koncepcija buvo laikomas realizmas (nuo 8-o dešimtmečio – neorealizmas), kurio šalininkai pateikė nuoseklią ir pakankamai įtikinamą po Antro pasaulinio karo susidariusios tarptautinės situacijos analizę3. Realistų aiškinimas rėmėsi keliomis prielaidomis, kurios atitiko tuometinę situaciją. Visų pirma, Šaltojo karo metais svarbiausias tarptautinių santykių veikėjas buvo valstybė. Tarptautiniame lygmenyje ji veikė kaip vieningas subjektas, siekiantis aiškiai išreikštų interesų. Antra, tarptautinė sistema rėmėsi dviejų supervalstybių galios pusiausvyra.
Sąlygos abiem šioms prielaidoms pakito po 1989 m. įvykių. Iš vienos pusės, iškilo klausimas, ar M. Gorbačiovo veiksmus galima vadinti aiškiai išreikštų valstybės interesų siekimu. Iš kitos pusės, dvipolės sistemos žlugimas sukūrė prielaidas naujos tarptautinės sistemos formavimuisi, kuri potencialiai galėjo neatitikti realistų aiškinimo. Galų gale, kyla klausimas, ar realistai sugebėjo numatyti Šaltojo karo pabaigą.
Natūrali šių klausimų tąsa yra siekis išsiaiškinti, ar, analizuojant sparčiai kintančius tarptautinius santykius, realizmas tebėra tinkama teorija, ir ar jo aiškinamoji galia yra pakankama. Šiame darbe tiriamas konkretus Šaltojo karo pabaigos atvejis ir tikrinama realistinė šio atvejo interpretacija.
Kai kurie kritikai teigia, kad realizmo teorijoje yra tiek atmainų, jog praktiškai bet koks tarptautinės sistemos pakitimas gali būti suderintas su bent vienu realizmo variantu4. Tai sumenkina ne tik aiškinamąją realizmo koncepcijos galią, bet ir apsunkina šios teorijos teiginių patikrinimą. Todėl šioje dalyje pirmiausia siekiama apsibrėžti realizmo sąvokos naudojimo ribas.
Be to, prieš pradedant tirti reiškinį (šiuo atveju Šaltojo karo pabaigą), būtina tiksliai apibūdinti tiriamo atvejo charakteristiką ir požymius. Tik metodologiškai įvertinus „Šaltojo karo...
Šį darbą sudaro 3819 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!