Monro doktrina (Monroe Doctrine) ir jos interpretacijos

Vilnius, 2005 m.
ĮVADAS
Doktrina [lot. doctrina] - tai mokslinės, politinės kieno nors pažiūros, jų sistema. Tarptautinių santykių kontekste doktrina yra rinkinys fundamentalių aksiomų, kuriomis remiasi šalis vykdydama savo tarptautinę politiką. Šiuo atveju doktrina dažnai būna pristatoma visuomenei kaip konkretaus politinio lyderio kūrinys, dažnai pavadinama jo vardu. Viena žymiausių Amerikos doktrinų – prezidento Monroe doktrina1.
Požiūris, kad gimstanti amerikiečių tauta geriausiai pasitarnaus demokratijai savo dorybes įkūnydama savojoje šalyje, vyravo pirmosiomis Respublikos dienomis. Troškimas tapti ir išlikti pavyzdžiu kitoms pasaulio tautoms egzistavo dar T. Jeffersono laikais.
Iki XX a. Pradžios Amerikos užsienio politika buvo gana paprasta: įgyvendinti šalies akivaizdžią lemtį, t.y. ekspansiją, ir vengti įsipareigojimų užjūriuose. 1823 m. Buvo paskelbta J. Monroe doktrina, įkūnijanti Amerikos sprendimą neleisti Europos jėgos politikai persimesti į Vakarų pusrutulį, Atlanto vandenyną paversti gynybiniu groviu.
Neužginčijamą reikšmę tarptautiniams santykiams turinčios idėjos, sudarančios J. Monroe doktriną buvo plėtojamos, pildomos ir realizuojamos ilgą laikotarpį, be to nėra pamirštos ir šiandieniniame Amerikos politikos procese.
Čia kyla pagrindinė šio darbo užduotis – išanalizuoti Monroe doktrinos reikšmę Amerikos užsienio politikai, atskleisti skirtingus jos vertinimus bei išsiaiškinti jos įtaką vėlesniems politikos procesams. Šiuo tikslu darbas yra padalintas į keturias dalis, kurių kiekvienoje yra analizuojami atitinkami darbo problemos aspektai. Šis darbas yra paremtas tokių tarptautinių santykių disciplinos atstovų, kaip H. Kissinger, A. J. Bacevich, G.J. Ikenberry, J. Murray ir kitų idėjomis...
1. PRIELAIDOS MONROE DOKTRINAI ATSIRASTI.
XIX a. AMERIKOS UŽSIENIO POLITIKOS YPATUMAI
Beveik visi Amerikos lyderiai XIX a. tikėjo, kad Amerikai yra tekusi ypatinga pareiga skleisti savo vertybes ir taip stiprinti taiką pasaulyje. Tada, kaip ir dabar, buvo nesutariama tik dėl pačio metodo. Reikšmė, kurią Amerikos lyderiai teikė moraliniam savo šalies elgesio pagrindams ir jos, kaip laisvės simbolio svarbai, skatino juos atmesti europinės demokratijos truizmus, teigia tyrėjas Kissinger, kad galių pusiausvyra galiausiai išdistiliuojanti harmonija iš savanaudiškų interesų kovos. Taip pat, kad saugumo sumetimai nusverią civilinės teisės principus. Kitaip tariant, kad valstybės tikslai pateisiną...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!