Rusijos konstitucinė sistema

Rusijos Federacija - didžiausia pasaulyje valstybė, besidriekianti nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno. Rusija - federacinė valstybė, į kurią įeina 89 lygiateisiai federacijos subjektai. Po Tarybų Sąjungos iširimo 1991 metais, valstybės valdymo forma Rusijos Federacijoje - prezidentinė demokratija. Valstybės galva - Prezidentas, kuris nurodo užsienio ir vidaus politikos kryptis bei reprezentuoja valstybę.
Valstybės valdžia Rusijos Federacijoje yra padalinta į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Vykdomąją valdžią vykdo prezidentas, kuris yra ir Karinių pajėgų vyriausiasis vadas, ir Rusijos Federacijos Vyriausybė. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra dviejų rūmų parlamentas - Federacinis susirinkimas, kuris susideda iš Dūmos ir Federacijos Tarybos.
Federalinis Susirinkimas – atstovaujamoji įstatymų leidybos institucija Rusijos Federacijoje. Federacijos Tarybą sudaro po du atstovus iš kiekvieno Rusijos Federacijos subjekto: vienas iš atstovaujamosios ir vienas iš vykdomosios valstybinės valdžios institucijų.
Rusijos Federacijos Konstitucija padalinta į du skyrius. Pirmąjį skyrių sudaro 9 skirsniai. Antrajame skyriuje išdėstytos baigiamosios ir pereinamosios nuostatos. Įdomu, jog šioje Konstitucijoje neišdėstomi tikslai (laisvė, lygybė, tarpusavio supratimas), kurie akltualūs šios šalies žmonėms. O tiesiog akcentuojamas pačios Rusijos valstybingumas, klestėjimas, gerovė.
Rusijos Federacijos politinė sistema yra sudėtinga. 2003m. pabaigoje Rusijos Dūmos rinkimus laimėjus prezidento V. Putino šalininkams, Rusijos įstatymų leidžiamasis organas tapo maksimaliai pavaldus prezidentui. Prezidentas galutinai įsitvirtino kaip Rusijos valstybės politinių, ekonominių bei visuomeninių iniciatyvų garantas ir iniciatorius.
Pirmoji didelė slavų valstybė regione buvo Kijevo Rusia, susikūrusi apie 850 m. Ši valstybė išsiplėtė apimdama visas rytų slavų žemes, tačiau XII a. suskilo į dalines kunigaikštystes. Susiformavo trys pagrindiniai centrai: Vladimiras, Volynė ir Novgorodas. Šias valstybes labai susilpnino mongolų užkariavimas XIII a. viduryje. Po 1240 m. mongolų žygio visos rusų kunigaikštystės tapo mongolų duoklės mokėtojomis. Tuo pačiu metu rusų kunigaikštystėmis ėmė domėtis ir kitos kaimyninės valstybės: Švedija, Livonija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Livonijos ordino ir švedų puolimą 1242 m. sustabdė Vladimiro didysis kunigaikštis ir Novgorodo valdovas Aleksandras Neviškis.
XIV amžiuje, nors ir mongolų kontroliuojama, sustiprėjo Maskvos kunigaikštystė. Ivanas IV...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!