Gintaro Grajausko eilėraščio ,,Odisėjo sugrįžimas" interpretacija

Šio eilėraščio prasmė yra paslėpta kur kas giliau. Autorius nori, kad skaitytojas mokėtų skaityti ne vien tik tarp teksto eilučių, tačiau ir už jų. Dažnas, perskaitęs šias eiles, gali įžvelgti tik tarp eilučių regimą Odisėjo kelionę ir jo jausmus. Tačiau Gintaras Grajauskas siekia parodyti Odisėjo išgyvenimų panašumą į skaitančiojo gyvenimą. Šis suvokimas gali būti gana sunkus, jei skaitantysis nežino eilėraščio kūrimo aplinkybių ir kokią įtaką šios aplinkybės darė autoriaus gyvenimui.
Eilėraštis ,,Odisėjo sugrįžimas” parašytas neprabėgus daug laiko po Sovietų Sąjungos žlugimo. Žmonėms nebereikėjo slapstytis ir vartoti žodžių su užslėpta prasme. Tačiau autorius ir toliau rašė apie antikinius herojus bei jų gyvenimo istorijas savo minčių ir jausmų atvaizdavimui. Kodėl gi autorius nepasirinko lengvesnio kelio ir neužrašė tų minčių tiesiogiai? Gintaro Grajausko pavartoti mitiniai palyginimai, sugretinti su dabartiniais popkultūros ir kasdieninės kalbos žodžiais, suteikia kūriniui gilumo. Tam, kuriam autoriaus mintys bus artimos, bus lengva skaityti už eilučių ir pajausti eilėraščio panašumą į realybę.
Tad, skaitydamas šį kūrinį, ,,posovietinis” lietuvis galėjo lyginti save su Odisėju, kuris grįžo po ilgos kelionės į savo gimtine. Tačiau eilutės ,,Štai į savąją žemę grįžau, o gal nebuvau net išėjęs -/Tie patys veidai, tie patys vergai ir skalbėjos,” mena, kad žmogus pats niekada nebuvo palikęs savo gimtinės, kaip ir lietuvis Sovietų Sąjungos okupacijos laikais. Lietuvių tautos gimtinė buvo iš jų atimta ir, nors jie gyveno Lietuvos teritorijoje su tokiais pačiais lietuviais, jų požiūris pasikeitė, kai lietuviai atgavo ko gero svarbiausią ir neįkainojamą dalyką - savo laisvę.
Jau pirmose eilėraščio eilutėse Odisėjas pasakoja, kaip grįžta savon gimtinėn, tačiau nėra perteikiamas jo džiaugsmas ar laimė. Parodoma, kad Odisėjas pavargęs, kaip ir lietuviai buvo stipriai nukentėję nuo žiaurios sovietų okupacijos. Mūsų tauta yra daug iškentėjusi ir pavargusi ne vien fiziškai, bet ir dvasiškai. Juk okupacijos laikais lietuviai buvo priverstinai rusinti ir tik emociškai stiprūs išliko pilnai ištikimi savąjai tapatybei. Penelopė, kurią pasakotojas mini, simbolizuoja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!