Gimtoji kalba – svarbiausias tautos turtas

Kalba kiekvienam žmogui reiškia emociją, jausmą, bet svarbiausia, jog ji yra bendravimo priemonė, mes tai turime suprasti ir vertinti savo gimtąją kalbą. Kiekvienas save gerbiantis pilietis turi mylėti savo tėvynės kalbą, ją puoselėti ir branginti kaip svarbų protėvių palikimą ir brangų turtą. Be kalbos negali būti pažangos, visuomenės ar kultūros. Buvo laikai, kai žmonės nemokėjo rašyti. Pasaulio istorijoje žinomi amžiai, kai nebuvo valstybių, tačiau nėra buvę laikų, kuriais visuomenė būtų egzistavusi be kalbos. Kalba yra neįkainojamas žmonių turtas, kurio negalima nepaisyti. Per gimtąją kalbą žmogus yra susijęs ne tik su savo paties buvimu, bet ir su savąja tauta, todėl norėčiau aptarti gimtosios kalbos reikšmę tautai.
Tauta – tai bendruomenė, kurią vienija teritorija, papročiai ir ta pati kalba. Taigi šalies teritorija ir gimtoji kalba. Kol jie buvo kartu, jokios negandos negalėjo išplėšti iš mūsų lūpų kalbos ir žodžio meno. Gimtoji kalba – tautos dvasios stiprybė, vienybė, pilietiškumas, tautos pagrindas ir istorijos dalis. XVI a. Lietuvoje vyravo išsimokslinimo stoka, žmonių tamsumas, nacionalinės kultūros nebuvimo problema. Šios aplinkybės turėjo didelę reikšmę Martyno Mažvydo pirmosios Lietuviškos knygos „Katekizmas“ atsiradimui. Martynas Mažvydas buvo raštijos lietuvių kalba pradininkas ir pirmosios lietuviškos knygos autorius. Jo parašytoji knyga „Katekizmas“ yra viena iš svarbiausių lietuvių literatūros istorijoje. Ji parašyta 1547m., išspausdinta Karaliaučiuje. Ši knyga, kaip ir daugelis pirmųjų knygų, buvo religinio turinio. Tačiau knygoje buvo parašytas ir pirmasis elementorius, pirmoji abėcėlė ir pirmieji skaitymo pratimai. M.Mažvydas siekė, kad žmonės pradėtų skaityti, rašyti lietuviškai. Prakalboje lietuviškos knygos atsiradimas ir žodžio skelbimas tautine kalba iškeltas kaip išskirtinis istorinis reiškinys ir prilygintas pagrindinei krikščioniškojo mokymo tiesai – išganymui. Mažvydas ryšį tarp spausdinto žodžio ir Dievo pažado išganyti žmoniją pabrėžė ir žodine paralele.
Kitas Lietuvos šviesuolis, taip pat saugojęs ir gynęs lietuvių kalbą buvo Mikalojus Daukša. Nors Daukša pats nebuvo jėzuitas, savo knygas parengė pagal jėzuitiškuosius šaltinius. 1599 m. Vilniaus jėzuitų akademijos spaustuvėje buvo išleista...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!