Tarmė – taip pat mano gimtoji kalba

Tarmė – paprastai vienas esminių tautinio tapatumo ženklų, aiškiai nurodančių ja kalbančio asmens kilmę. Daugumos žmonių tautybę, priklausymą tam tikram regionui galima nusakyti vien pasiklausius jų šnekos. Vis dėlto sparčiai globalėjančiame pasaulyje daugėja besikraustančių iš kaimo į miestą, pamažu natūraliai pamirštamos senosios tradicijos, papročiai, na, ir vis rečiau kalbama tarmiškai. Skirtingos šnektos susilieja ir suvienodėja – žmogus ima kalbėti bendrine lietuvių kalba. Mieste gimę ir augę vaikai tarmiškai šnekant girdi nebent senelius, kai nuvažiuoja į kaimą per vasaros atostogas, šį bei tą apie tarmes sužino lietuvių kalbos pamokose. Jų žinios apsiriboja vienu kitu įdomesniu tarmišku žodžiu. Daugiau tarmiškos šnektos yra girdėję nebent lankantys su senąja kultūra susijusius meno būrelius. Tokia situacija apibūdina daugelio šiandienos jaunų žmonių, tarp jų – ir mano, santykį su žemaičių tarme. Taip, gimiau Žemaitijoje, tarmė yra (turėtų būti) mano gimtoji kalba, tačiau iš jos mano kalbėsenoje liko nebent netinkamas bendrinei kalbai kirčiavimas. Žodžius douna, sveists, opalis, okata, babaušis, vaikūza, laiduoks ištarti galiu, mano liežuvis lėtai lankstosi ir jie pasigirsta. Bet prasmė ne visų aiški.
Kalba graži tarmių gausa lygiai taip pat, kaip pasaulis įdomus kalbų įvairove. Kartais pagalvoju, kad norėčiau mokėti kalbėti žemaičių tarme, bet, deja… Tarmei mokėti būtina sąlyga – ryšys su tam tikra vietove, o gyvendamas Klaipėdoje ar kitame didmiestyje tarmiškai šnekėti tikrai nepradėsi. Viena ryškiausių miesto rykščių – didelis populiariosios kultūros poveikis kasdieniam gyvenimui ir savo prigimtinės tapatybės nesuvokimas. Pavyzdžiui, miestiečiai savo krašto senąją tarmę turbūt girdi tik per Kovo 11-osios, Vasario 16-osios šventes, kitus valstybei svarbių datų minėjimus. Ir tai ne visada.
Kai renginiuose girdžiu sekant žemaitiškas pasakas, pasakojant anekdotus, dainuojant dainas, mano veidą nevalingai nušviečia šypsena. Kodėl? Juk tarmiškai nekalbu, gimiau ir augau mieste, tad, atrodytų, kad tarmė man gali būti visai nemiela. O girdint šią nuostabią tarmę man (ir visiems, nemokantiems tarmės) gera. Gera žinoti, kokia lietuvių kalba turtinga, kad kažkada visi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!