Gimstamumas Lietuvoje 1990-2002 metais

Gimstamumas – statistinis rodiklis apibūdinantis gimimų dažnumą. Šis dydis labai priklauso nuo ekonominių, socialinių, istorinių, kultūrinių, psichologinių ir kitų veiksnių (šeimos materialinė būklė, kultūrinis lygis, gyvenamasis plotas, galymybė suteikti išsiląvinimą). Didelis gimstamumas būdingas besivystančioms agrarinėms šalims, mažas – daugumai industrinių bei išsivysčiusių šalių. Tačiau vaikai – kiekvienos tautos egzistavimo pagrindas, leidžiamtis tautai išlikti ir išsaugoti savo indentitetą. Po 1990 metų pasikeitus Lietuvos politinei, ekonominei ir socialinei situacijai pastebimas dramatiškas gimstamumo mažėjimas besitęsiantis iki šiol. Gimstamumas Lietuvoje sumažėjo beveik per pusę, pirmųjų vaikų gimdymas atidedamas vis vėlesniam amžiui, gausėja nesantuokinių vaikų. Ir nors iš pirmo žvilgsnio gimstamumo mažėjimas gali pasirodyti kaip valstybės vystymosi ženklas, tačiau toks gimstamumo lygis koks yra Lietuvoje šiandien nebeužtikrina demografinės pusiausvyros ir karta nebepakeičia kartos. Pagal Statistikos departamento prognozes per artimiausius 25 metus Lietuvoje gyventojų skaičius sumažės dešimtadaliu ir 2030 metais mūsų šalyje gyvens tik 3,117 mln. žmonių. Todėl tik labai greitos ir konkrečios valstybės priemonės, gerinančios žmonių gyvenimo sąlygas, ypač remiančios jaunas ir daugiavaikes šeimas, stabilizuotų tebetrunkančią demografinę krizę, panaikintų neigiamą natūralųjį gyventojų prieaugį ir išsaugotų stabilią ir gyvybingą populiaciją, kurios atstatymui vėliau gali prireikti ir kelių dešimtmečių.
Šio darbo tikslas yra aptarti su gimstamumu susijusius pokyčius Lietuvoje 1990- 2002 metais. Remiamasi įvairiais literatūros šaltiniais, daugiausiai Statistikos departamento leidiniais bei straipsniais internete.
XXa. paskutiniojo dešimtmečio pradžioje prasidėjęs spartus gimstamumo mažėjimas ir toliau tęsiasi ir dėl jo sumažėjimo vien per praeitus metus Lietuvoje sumažėjo tiek gyventojų, kiek jų gyvena Varėnoje, t.y. ~10000. Gimstamumo mažėjimas tampa viena iš opiausių problemų. Tai dažniausiai siejama su ekonominiu nuosmukiu, šeimų gyvenimo lygio pablogėjimu. Bet ekonominis nuosmukis ar pakilimas gimstamumo pokyčius lemia netiesiogiai, yra ir kitokių pavyzdžių. Žinome, kad po karų, esant net visiškai sugriautai ekonomikai, dažniausiai būna gimstamumo augimas. Tačiau po karų žmonių nuotaikos būna optimistinės, o tas ir skatina gimstamumo didėjimą. Todėl gimstamumo mažėjimą reiktų greičiau sieti ne su ekonominiu nuosmukiu, o...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!