Skurdas Lietuvoje

• Skurdo sąvoka – daugiaprasmė, ji kintanti ir priklauso nuo gyvenimo lygio šalyje. Skurdo mažinimo Lietuvoje strategijoje skurdas apibrėžiamas kaip pajamų ir kitų išteklių (materialinių, kultūrinių ir socialinių), užtikrinančių Lietuvos visuomenei priimtinus gyvenimo standartus, neturėjimas.
• Dvasinis.
• Materialus — tai negalėjimas patenkinti netgi minimalių poreikių, pvz.: maisto, drabužių, komunalinių paslaugų apmokėjimo. Minimalus pragyvenimo lygis priklauso nuo valstybės ekonominės ir geografinės padėties, jos Bendrojo Vidaus Produkto.
• Dvasinis skurdas. Jis baisesnis už materialųjį, nes galiausiai toks žmogus lieka vienas minioje ir visuomenėje. Netgi šeimoje jis neranda užuovėjos, nes bendravimo jau nebelikę netgi ten.
SKURDO RODIKLIAI
• Pagrindiniai rodikliai, kuriais remiamasi analizuojant skurdą, yra skurdo lygis ir skurdo gylis.
• Skurdo lygis – tai gyventojų, esančių žemiau skurdo ribos, dalis. Jų pajamos (vartojimo išlaidos) yra mažesnės negu tam tikru metodu apskaičiuota skurdo riba.
• Skurdo gylis parodo, kiek vidutiniškai skurstančiųjų pajamos (išlaidos) yra mažesnės už skurdo ribą.
SKURDO RODIKLIAI
• Vertinti skurdo lygį naudojami du pagrindiniai rodikliai:
• Absoliuti skurdo riba - susieta su minimaliu gyvenimo lygiu – MGL-125 Lt. Žmonės, gaunantys pajamas, mažesnes nei ši riba, įvardijami kaip esantys ypač giliame skurde bei santykinė skurdo riba.
• Santykinė skurdo riba – tai pusė vartojimo išlaidų vidurkio. Ji nepasako nieko apie to vidurkio dydį, tik apie žmonių skaičių, išleidžiantį vartojimui mažiau nei pusė vidurkio (Santykinė skurdo riba 2004 m. buvo 326,1 lito vienam ekvivalentiniam vartotojui per mėnesį.)
Santykinis skurdo pasiskirstymas
• Didžiausias santykinio skurdo lygis buvo kaime, mažiausias – didžiuosiuose miestuose. Tarp skurstančiųjų kaimo gyventojai sudarė 53 procentus (tarp visų gyventojų – 33%).
Santykinis skurdo pasiskirstymas
• Išsilavinimo įtaka nelygybei. Daugiausia skurstančiųjų yra namų ūkių grupėse, kurių galvos išsilavinimas žemas. Namų ūkiuose, kurių galva turėjo aukštąjį išsilavinimą, santykinio skurdo lygis buvo tik 3,5 procento. Namų ūkių grupėje, kur galva turėjo žemiausią išsilavinimą ar neturėjo jokio, santykinio skurdo lygis buvo didžiausias – 31,7 procento.
Santykinis skurdo pasiskirstymas
• Nelygybė tarp socialinių-ekonominių grupių. Mažiausia skurstančiųjų tarp namų ūkių, kurių galvos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!