Gėtė "Faustas"

V. J. GĖTĖ “FAUSTAS” Prologas teatre Prologas teatre yra 3 veikėjų ginčas, vykstantis teatre ir apie teatrą. Trys personažai kalbasi apie tai, koks turėtų būti teatras, apie žmogaus vaidmenį jame. Jie figūros, kurios įprasmina tris skirtingus požiūrius į meną.  Prologas danguje Angelai šlovina Dievą. Mefistofelis jo nešlovina, nes giesmių taip ir neišmoko. Mefistofelis mato tik blogį, nes žemėje jis prisižiūrejęs žmonių kančios. Velnias su Dievu susiginčija dėl Fausto ir susilažina. Mefistofelis sako, kad jis sugebės išvesti žmogų iš doros kelio, jį suklaidinti. Dievas ta neigia, sako, kad jeigu Faustas juo pasikliaus, Fausto klajonės baigsis.  Naktis     Faustas kambaryje kankinasi dėl to, kad turi daug sedėti prie knygų, yra mokytas ir to trokšta atsikratyti. Galvoja, kad žmogui nieko nėra skirta sužinoti, jaučiasi nelaimingas ir prislėgtas. Jis nori išgirsti dvasių balsą, lygina save su Dievu, nes stebi, kaip traukiasi gamtos jėgų šešėliai, gėrisi gamtos visumos sąveiku darna, harmonija. Galiausiai pastebi žemės dvasios ženklą ir pakviečia ją ateiti.       Į jų trumpą pokalbį įsiterpia asistentas Vagneris. Jis su Faustu diskutuoja apie retoriką. Fausto nuomone, norint pasakyti gerą kalbą reikia įdeti į ją savo širdi, tuomet atsiskleidžia išmintis. Vagneris sako, kad menas amžinas, tačiau trumpas kelias skirtas žmogui. Žmogus dirba, stengiasi atlikti darbą kruopščiai ir pamato, kad jau laikas mirti. Sako, kad puiku nugrimzti į praeitį, suprasti, ko siekė išminčiai andai ir pamatyti, kaip toli nužengeme į priekį. Faustas sako, kad tai, ką laikome anų laikų dvasia, tereiškia tik rašeivų dvasią ir kad nulūši sprandą, besistengdamas suprasti.  Faustas filosofuoja apie ?? Prie miesto vartų Valstiečiai šlovina Faustą, nes jis su tėvu maro metu padėjo miestėlenams išvengti mirties. Vagneris klausia fausto, kad kaip jaučiasi žmogus, kai jį supa pagarbus šūksniai. Faustas atsako, kad jis šventai tikėjo visa esybe, kentėjo del maro neteisybės. Sako, kad jo tėvas buvo padorus, tačiau kuklus tyrėjas, užsiiminejęs niekais, gamino receptūras (vaistų?) Jis jaučiasi žudiku, nes girdė žmonems vaistus ir jie nykdavo, jie nuo jų mirdavo. Vagneris ji guodžia ir sako, kad reikia džiaugtis ir yra žavu, kai mokslą, gautą iš tėvų, pritaikom ir jo nauda išmėginam. “O remdamasis vyresniųjų darbu/Jaunimas tobulė ja nuolatos”.  Faustas sako, kad pas ji grumiasi dvi sielos. “Many dvi sielos grumias nuolatos!-/ Viena kitos noretų atsiskirti;/ Viena, pilna troškimų ir geismų, / Už žemiškos, šiurkščios būties kabinas;/ Antroji kyla lig pačių esmių/ Ir nyra į giliausius vandenynus”. FAUSTO DARBO KAMBARYS Faustas jaučiasi prislėgtas nevilties kančios, jaučia vangulį, nesijaučia galintis ką nors padaryti. Jis verčia Bibliją į vokiečių kalbą, jam užkliūva mintis “iš pradžių buvo žodis”, bet negali jos tinkamai išversti. Pasirodo dvasios, Faustas bando blogąsias dvasias  išvyti užkeikimais, tuomet atsiranda velnias Mefistofelis, apsivilkes klajojančio studento drabužiais. Nesako savo vardo, nes sako kad “tai nesvarbu žmogui, kuris domisi ne pavadinimais, o dėsiais ir rūpinasi ne laikinu rūbu, o bando įsigilinti į esmę”. Mefistofelis sakosi esąs dvasia, kuri įpratus neigti: “Ir ne be pagrindo. Nes visa, kas sutverta,/ Tikrai pasigailėjimo neverta./ Tad nieko tokio, jeigu nieko ir neliks./Taigi tikroji mano prigimtis -/ Mirtis, griovimai, nuodėmės visokios

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!