Gyvename senstančioje visuomenėje, kurioje nuolat didėja vyresnio amžiaus žmonių santykinė dalis. Tačiau senėjimo socialinės svarbos klausimas yra kur kas platesnis. Iš tiesų keičiasi pati senatvė – jos tikrasis pobūdis, siūlomos galimybės ir užkraunamos naštos.
Gerontologija – senėjimo bei pagyvenusiųjų tyrimai, domisi ne vien fiziniu – virsmo senu žmogumi – procesu, bet ir socialiniais bei kultūriniais veiksniais, susijusiais su senėjimu.
Senėjime veikia du gana prieštaringi procesai, viena vertus šiuolaikinėse visuomenėse pagyvenusiems žmonėms būdinga turėti žemesnį statusą ir mažiau galios, negu protėviams. Anksčiau buvo tikima, kad senyvas amžius suteikia žmogui išminties. Šiandien vyresnio amžiaus žmonės patiria priešingų dalykų. Visuomenėje kuri nuolat kinta kaip mūsiškė, pagyvenusių žmonių sukauptas žinias jaunimas dažnai laiko ne vertinga išminties sankaupa, o tiesiog atsilikimu.
Bet, kita vertus, šiandien pagyvenę žmonės kur kas mažiau linkę priimti senėjimą kaip neišvengiamą kūno silpimo procesą, jie nenori, kad juos apibūdintume remdamiesi vien jų amžiumi. Kadangi mūsų visuomenėje gajūs senatvės stereotipai, vyresniųjų žmonių amžiaus grupė suvokiama kaip pasyvi pensijų gavėja, socialinių ir sveikatos paslaugų vartotoja. Taigi ignoruojama didžiosios dalies pagyvenusių žmonių galimybė būti ne prašančia, o gebančia duoti tiek šeimai, tiek bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei gyventojų dalimi.
Senyvo amžiaus negalima tapatinti su prasta sveikata ar neįgalumu, tačiau bėgantys metai, žinoma, pažeria vis daugiau sveikatos problemų. Bet tik maždaug du pastaruosius dešimtmečius biologai sistemingai stengiasi atskirti fizinius senėjimo padarinius nuo su ligomis susijusių ypatumų. Kyla ginčų dėl to, kiek būtent metams bėgant neišvengiamai išsenka žmogaus kūnas. Sunku išskirti ir socialinių bei ekonominių netekčių, fizinio pablogėjimo padarinius (dažnai pagyvenusiam žmogui tenka sumokėti fizinę duoklę už tai, kad jis neteko draugų ar artimųjų, atsiskyrė nuo vaikų ar prarado darbą).
Tačiau tyrimų duomenys rodo, jog prasta sveikata ir senyvas amžius nebūtinai yra sinonimai, yra daug pagyvenusių žmonių tvirtinančių, kad yra puikios sveikatos.
Kūno senėjimą veikia socialinės įtakos, tačiau, žinoma, valdo ir genetiniai veiksniai.Apskritai biologai sutinka, kad žmonės turi genų reguliuojamą gyvenimo trukmės maksimumą...
Šį darbą sudaro 2308 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!