Geriausieji visų laikų Lietuvos rankininkai, tarp jų atstovavę ir Kauno ekipoms (Pagal 2000m. LRF surengtos anketos rezultatus) Vartininkai: Rožė Stasiulevičienė, 1967m. ir 1968m. Europos čempionių taurės laimėtoja, ilgametė TSRS ir Lietuvos rankinio rinktinių narė. Kęstutis Lekeckas, TSRS čempionas, daugkartinis Lietuvos čempionas, ilgametis rinktinės narys. Linijos žaidėjai: Elena Petkienė, 1967m. ir 1968m. Europos čempionių taurės, Lietuvos rankinio rinktinės narė. Jonas Kaučikas, Pasaulio taurės ir IHF taurės laimėtojas, Lietuvos ir TSRS rinktinių narys. Įžaidėjai: Elena Buzelienė, 1967m. ir 1968m. Europos čempionių taurės laimėtoja, ilgametė TSRS ir Lietuvos rankinio rinktinių narė. Voldemaras Novickis, pasaulio čempionas, Seulo olimpinių žaidynių čempionas, Maskvos olimpinių žaidynių vicečempionas. Dešiniojo krašto puolėjai: Jolanta Jankevičienė, du kartus pasaulio jaunimo čempionė, IHF taurės laimėtoja. Raimundas Valuckas, pasaulio čempionas, ilgametis TSRS IR Lietuvos rinktinių narys. Kairiojo pusiau krašto puolėjai: Aldona Nenėnienė, Monrealio ir Maskvos olimpinių žaidynių čempionė, pasaulio čempionatų prizininkė, ilgametė TSRS ir Lietuvos rinktinių narė. Labiausiai nusipelnę žaidėjai atstovavę Kauno ekipoms Rožė Stasiulevičienė „Dar ilgai netils garsas apie penktojo, o ypač šeštojo dešimtmečio Kauno „Žalgirio“ moterų rankinio komandą, kuri drebino (tiesiogine to žodžio prasme) ne tik SSRS klubinių komandų vartus, bet žalgiriečių vengė ir Europos ekipos. O kai reikėdavo išspręsti ginčą, kas stipresnis – dažniausiai dvikovos svarstyklės pakrypdavo kauniečių naudai. Nedidelės šalies Kauno „Žalgirio“ komandai tekdavo kovoti su pajėgiomis Rumunijos, Vengrijos, Vokietijos, Lenkijos, Danijos, Čekoslovakijos ir kitų valstybių atstovėmis, kur rankinio tradicijos buvo daug senesnės, o treniruočių sąlygos – nepalyginamai geresnės.“ Prisiminė garbingą mūsų miesto praeitį „Kauno diena“ 1996m. Apie tų laikų kovas ir save dienraščiui pasakojo legendinio Kauno „Žalgirio“ vartininkė, nusipelniusi sporto meistrė Rožė Stasiulevičienė: „Mokykloje, bei studijų metais teko išbandyti praktiškai visas sporto šakas. Buvau judri, energinga ir būsimos komandos draugės, prisiminusios mano atliekamas „žuveles“ per tinklinio varžybas pasiūlė būti vartininke. Reikėjo kažkam vartus ginti, todėl geranoriškai ir sutikau, paraginta trenerio A. Gasparkos.“ Paklausta ar dabar, prisiminusi anuos laikus, nepadarė klaidos pasirinkdama rankinį ir vartininko amatą, Stasiulevičienė „Sporto“ laikraščiui atsakė, kad „kuomet 1955m. rudenį buvęs Kūno kultūros instituto Sportinių žaidimų katedros vedėjas V. Griešnovas mus, studentes, pakvietė į pirmąją rankinio, tuomet mums visai nežinomo žaidimo, treniruotę, iš karto pamėgau šią sporto šaką. Nemanau, kad apsirikau tapusi rankinio vartininke. Kartu su Kauno „Žalgirio“ komandos draugėmis net penkis kartus iškovojau TSRS čempionių aukso medalius, du kartus tapau Europos čempionių taurės laureate, ne kartą buvau Lietuvos čempione, daug metų žaidžiau TSRS rinktinėje. Specialistai ir rankinio mėgėjai mane išrinko geriausia vartininke. Dėkoju likimui, kad mano sportinis meistriškumas taip aukštai įvertinamas.“ Trylika metų gynusi „Žalgirio“ bei Lietuvos rinktinės vartus, taip pat dvejus metus atstovavo SSRS rinktinei žaidžiant didįjį rankinį 11 prieš 11, ir trejus metus - vadinamąjį mažąjį 7 prieš 7, besiruošiant 1965 metų pasaulio čempionatui Vakarų Berlyne.Tačiau į jį nuvykti taip ir neteko, nes SSRS sporto komiteto paraginti, rankinio federacijos funkcionieriai atsisakė dalyvauti šiame čempionate dėl politinių sumetimų. Daugkartinė tuometinės SSRS čempionė (1957, 1960, 1966 ir 1967m.), daugkartinė profsąjungų nugalėtoja (1965m.), du kartus Europos taurės laimėtoja (1967 ir 1968m.) iš kurių, ko gero, įsimintiniausia buvo 1967 metais finalinė Europos taurės kova su Leipcigo SK. Dar sportuodama Rožė Stasiulevičienė pradėjo treniruoti mergaites ir per dešimtį metų išaugino nemažą būrį žaidėjų, kurios vėliau papildė įvairių komandų gretas. Tačiau didžiausių laimėjimų pasekė R. Zaksaitė – Jasikevičienė, žaidusi SSRS rinktinėje ir 1979 metais pasaulio pirmenybėse Jugoslavijoje iškovojo bronzos medalius. Ne be jos pagalbos vėl atgaivinamas rankinis Kauno „Žiburio“ vidurinėje mokykloje, kurioje dirba. „
Šį darbą sudaro 2059 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!